Kainų tyrimas: pastebimos įvairios tendencijos


Iš kairės: Arūnas Vizickas, Irma Gudžiūnaitė, Neringa Ulbaitė ir Kęstutis Kupšys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) penktadienį pristatė tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų palyginimą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.

Pagal 12-os ES šalių ne maisto prekių, parduodamų interneto parduotuvėse, atlikto tyrimo duomenis, pastebimos įvairios tendencijos: vienos prekių kainos didesnės Lietuvoje, kitos – mažesnės arba vienodos kaip ir kitose ES valstybėse. Pažymima, kad tam tikri tų pačių prekių kainų svyravimai ES šalyse galimi dėl mokestinės sistemos skirtumų, transportavimo išlaidų ir kitų objektyvių paaiškinamų veiksnių.

Tyrimo metu vertinti tuose pačiuose prekybos tinkluose parduodamos tos pačios prekės.

Tyrimo rezultatus pristatydama teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė sakė, kad girdima daug vartotojų nusiskundimų, jog Lietuvoje kainos esą didesnės nei kitose ES šalyse.

„Rezultatai rodo, kad ir dabar yra prekybininkų, kurie stengiasi, kad prekių prieinamumas vartotojams būtų geresnis. Bet erdvės diskusijoms tikrai yra, kai kurių prekių kainos viršija ES vidurkį“, – sakė viceministrė.

Jos teigimu, nepastebima, kad kainos rinkai turėtų įtaką, tai esą rodo kainos Latvijoje, kurioje kai kurios prekės pigesnės, nors rinka – mažesnė.

Pasak I. Gudžiūnaitės, būtinas viešas, draugiškas dialogas su prekybininkais, o atvirumas, viešumas padės didinti prekių prieinamumą vartotojams.

Jos teigimu, pradedamos ir diskusijos su Europos Komisija bei Europos Parlamentu: institucijos rudenį pradės savo platų tyrimą – lygins kainų ir kokybės santykį ES mastu.

VVTAT vadovė Neringa Ulbaitė teigė, kad šių metų rugpjūtį atliktas tyrimas apėmė 20 drabužių, 20 avalynės ir 20 buitinės technikos prekių.

Drabužių kategorijoje nustatyta, kad kainos ES šalyse skiriasi nuo 10 iki 53 proc., vidurkis – apie 27 proc. Lyginant vidutinę drabužių kainą Lietuvoje su tirtų ES šalių vidurkiu, Lietuvos drabužių kainos sudaro 101,4 proc. nuo 12 ES šalių drabužių kainų lygio.

„Brangiausi drabužiai Čekijoje, mažiausiai už juos moka ispanai ir portugalai. Kalbant apie Baltijos šalis, kainos yra beveik identiškos“, – sakė N. Ulbaitė.

Avalynės kainų skirtumai svyruoja apie 27,5 proc. Lietuvoje – 101,4 proc. kainų lygio. Brangiausia avalynė vėlgi Čekijoje.

„Tuo tarpu buitinė technika pigiausia Latvijoje. Pavyzdžiui, skalbimo mašina Lietuvoje kainuoja apie 23 proc. brangiau nei Latvijoje. Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos buitinių prekių kainas, jos beveik identiškos, kai kurios prekės net pigesnės“, – teigė VVTAT vadovė.

Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys sakė, kad kainų skirtumai elektroninėse parduotuvėse pastebimi, tad fizinėse parduotuvėse jie galbūt dar ryškesni.

„Tai mus, kaip vartotojus, liūdina, nes esame gana žemos perkamosios galios vartotojų šalis. Tai nemaloni realybė. Mano kvietimas vartotojams paprastas – turime vieną šansą būti budresni. Elektroninė erdvė atveria vartotojams visas galimybes kainas lyginti ir padaryti sąmoningą sprendimą. Jis neturi būti spontaniškas, paveiktas reklaminės kampanijos“, – ragino K. Kupšys.

Jis taip pat skatino vartotojus pirkti tik tai, kas iš tiesų reikalinga.

„Tai pamoka, kad vartotume mažiau, vartotume atsakingai, nepirktume bet kur ir bet kada“, – kalbėjo K. Kupšys.

VVTAT anksčiau šią savaitę pranešė, kad atliktas tyrimas, kurio metu buvo lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Pagal tyrimo rezultatus, to paties pavadinimo parduotuvėse kai kurios tos pačios prekės Lietuvoje kainuoja brangiau nei kitose ES šalyse.

Kainos lygintos be nuolaidų, nukainojimų, akcijų ir panašiai, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Čekijoje.

Ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, jog tai, kad prekių kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse skiriasi dėl rinkos dydžio, – sena prekybininkų „dainelė“, kurios pagrįstumą atliktas tyrimas paneigia.

„Kalbant apie rinkos dydžius – tai sena dainelė, kurią prekybininkai vis kartoja. Bet mes turime pavyzdžių, kai tam tikri produktai Latvijoje kainuoja pigiau nei Lietuvoje, o jos rinka dar mažesnė. Kai viską pristatysime, pasimatys, kad ši logika neveikia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo E. Jankevičius.

Pasak ministro, kai kurie verslininkų išsakomi argumentai dėl didesnių kainų stebina, tarkime, kad Lietuva neturi siuvimo pramonės. Pasak ministro, turime puikių siuvimo pramonės pavyzdžių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.18; 08:40

print