2006–2009 metais FTB sraigtasparniai-šnipai kasdien skraidė virš Vašingtono šiaurės vakarų rajonų ir fotografavo statybos aikštelę, kur buvo statoma nauja Kinijos ambasada, pasakoja savo straipsnyje Foreign Policy istorinės knygos apie Amerikos specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas (Matthew M. Aid).
FTB norėjo išsiaiškinti, kur bus įkurtas ambasados ryšio centras. Bet Kinijos statybininkai paprasčiausiai užklojo dalį statinio brezentu.
FTB taip pat sekė kinų statybininkų judėjimą ir gyvenimą, tikėdamasis vieną kitą užverbuoti. Pasak neįvardyto kinų diplomato, kažkokie žmonės slapta apžiūrinėjo statybines medžiagas ir techniką – gal būtų įmanoma įterpti vidun „blakių“.
Pastarąsias savaites pasaulio spauda rašo apie JAV NSA bandymus sekti užsienio diplomatus, primena autorius. „Bet FTB šnipinėja diplomatus ir užsiima jų kodų dešifravimu žymiai ilgiau, nei NSA“, – sakoma straipsnyje. FTB stengiasi „pavogti arba slapta sugadinti JAV naudojamų užsienio kompiuterių, ryšio ir šifravimo vyriausybines, karines ir prekybines sistemas“, – tvirtina autorius.
FTB ir NSA kartu perima visų diplomatinių atstovybių ir tarptautinių organizacijų laiškus bei pokalbius JAV teritorijoje. Autoriaus nuomone, FTB kruopščiau nei NSA, slepia savo veiklą, nes demaskavimas gali sukelti delikačias situacijas diplomatijoje.
JAV yra beveik 600 užsienio diplomatinių atstovybių (ambasadų, konsulatų ir pan.). Ir visas jas vienaip ar kitaip seka kontržvalgybininkai iš FTB. „Kai kurioms šalims FTB ypač dėmesingas. Tai Rusija, Kinija, Libija, Izraelis, Egiptas, Sirija, Jordanija, Libanas, Saudo Arabija, Irakas, Afganistanas, Indija, Pakistanas ir Venesuela“, – sakoma straipsnyje. Ypatingas dėmesys rodomas ir Kubos bei Irano „sekcijoms“ (jos įsikūrusios Šveicarijos ir Pakistano ambasadose Vašingtone) ir tų šalių atstovybėms JTO Niujorke.
„FTB sekimas daugiausia yra techninio pobūdžio“, – rašo autorius. Pasak jo, FTB klausosi praktiškai visų ambasadų ir konsulatų telefonų, taip pat ir mobiliųjų, perima daugelio diplomatų namų telefonus ir elektroninius laiškus. FTB padaliniuose Vašingtone ir Niujorke yra specialūs pasiklausymo centrai, perimantys „aukšto prioriteto diplomatinių objektų JAV“ pranešimus ištisą parą, 7 dienas per savaitę.
„Nuo 1978 metų visi elektroniniai pranešimai – užšifruoti ir neužšifruoti, kurie cirkuliuoja tarp tų ambasadų ir jų valstybių, reguliariai perimami NSA programos Blarney, kuri perima pranešimus optinio pluošto kabeliuose“, – sakoma straipsnyje.
FTB taip pat naudoja automobilius ir aviaciją diplomatams ir žvalgams sekti Vašingtone ir Niujorke. Kai kurie furgonai ir orlaiviai aprūpinti įrenginiais, perimančiais mobiliųjų telefonų ir kitokių elektroninio ryšio rūšių skambučius.
Svarbi FTB darbo dalis – bandymai nepastebimai prasibrauti į diplomatines atstovybes, kad padėtų NSA įsilaužti į kompiuterius ir ryšio tinklus. „Sklando gandai, kad kartą septintajame dešimtmetyje vidurnakty FTB įvažiavo su šiukšlių mašina į Čekijos ambasados pagrindinį kiemą ir išsigabeno vieną ambasados šifravimo mašiną ištyrimui NSA“, – sakoma straipsnyje.
Pasak autoriaus, „specialiai apmokytos FTB agentų komandos ir iki šiol JAV periodiškai prasiskverbia į užsienio ambasadas bei konsulatus“. Anot šaltinių, FTB bazėse statomi ambasadų fasadų ir interjerų maketai agentams treniruotis.
FTB turi didžiulę architektūrinių brėžinių ir kitokių dokumentų, atspindinčių diplomatinių atstovybių JAV išplanavimą, biblioteką. Daugelis dokumentų gauti kartu su Valstybės departamentu ir Slaptąja tarnyba (pastaroji žinyba saugo diplomatines atstovybes). FTB taip pat apklausia žmones, kurie aptarnauja diplomatinių atstovybių kompiuterius ir ryšio įrenginius.
Po rugsėjo 11 teroro aktų aukščiau minėtų FTB slaptųjų operacijų tempas paspartėjo keletą kartų, tvirtina autorius. Pasak šaltinių, per pastaruosius 10 metų pasiekta didžiulių laimėjimų. Antai FTB pavyko užkrėsti šnipinėjimo programa vienos užsienio misijos Niujorke kompiuterį, ir NSA gali ir toliau skaityti depešas tuo momentu, kai jos dar neužšifruotos.
Pačiu vaisingiausiu ir labiausiai įslaptintu žvalgybos duomenų šaltiniu iš diplomatinių atstovybių autorius vadina „bendrą FTB ir NSA elektroninio pasiklausymo programą, žinomą kaip Close Access SIGINT“. Ji leidžia FTB ir NSA girdėti tai, kas dedasi pastatuose, naudojant daugybę slaptų techninių sensorių, kurių pagalba galima klausytis realiu laiku iš užkonspiruotų pasiklausymo postų, įsikūrusių arti objektų“, – sakoma straipsnyje.
Šnipinėjimo programos, kuriomis užkrėsti diplomatinių atstovybių kompiuteriai, kopijuoja kietojo disko turinį arba dokumentų momentinį ekrano vaizdą. „FTB taip pat panaudoja moderniausius lazerinius ir akustinius įrenginius, kad fiksuotų ir įrašytų klaviatūros garsus rašant kompiuteriu“, – perpasakoja autorius „šaltinį, prieinantį prie dokumentų, kuriuos nutekino spaudai Edvardas Snoudenas“.
Kad priimtų signalus iš paslėptų „blakių“, FTB (per statytines firmas) nuomoja biurus beveik prie 50 ambasadų bei konsulatų arba įtaiso užmaskuotus imtuvus ant stogų.
Šaltinis: Foreign Policy
2013.11.30
