Kaip britų žurnalistas demaskavo Armėnijos diplomatijos vadovą


Zograbas Mnacakanianas, Armėnijos užsienio reikalų ministras

Antanas Rašimas

Didžiosios Britanijos radijas BBC šių metų spalio 25 dieną transliavo laidą „Hard talk“ („Sunkus pokalbis“), į kurią buvo pakviestas Armėnijos užsienio reikalų ministras Zograbas Mnacakanianas.

Armėnijos diplomatijos šefą kamantinėjo BBC žurnalistas Stivenas Sakuras.

Interviu būta labai įdomaus. Apie jį derėtų žinoti ir Lietuvos skaitytojams. Mat žurnalistas S.Sakuras sugebėjo meistriškai atskleisti visus Armėnijos URM vadovo nenuoseklumus, išsisukinėjimus. Atvirai kalbant, Armėnijos diplomatijos šefas neatsakė nė į vieną BBC žurnalisto klausimą. Vyriausiasis Armėnijos diplomatas kalbėjo abstrakčiai, bėgo nuo aštrių klausimų, vengė atviro pokalbio.

Remdamasis BBC laida, „Vestnik Kavkaza“ ir civilnet.am, portalas slaptai.lt šioje publikacijoje pateikia labiausiai akis badančius nenuoseklumus. Armėnijos atstovo gudravimai ypač išryškėjo, kai žurnalistas pasidomėjo, koks dabar oficialus Jerevano požiūris į konfliktą dėl Kalnų Karabacho.

Pavyzdžiui, Armėnijos diplomatijos šefas bandė klausytojus įtikinti, jog Armėnija trokšta taikos. Tada žurnalistas pasiteiravo, kodėl dar rugpjūčio mėnesį premjeras Nikolas Pašinianas paskelbė, esą „Karabachas – tai Armėnija“. Juk šis N.Pašiniano teiginys prieštarauja tarptautinės bendruomenės nuostatai, jog Karabachas – Azerbaidžano žemė. Tad ar N.Pašinianas, žurnalisto nuomone, tikrai nori taikos, jei skelbia tarptautinei teisei ir tarptautinei nuomonei kardinaliai prieštaraujančius pareiškimus?

Armėnijos diplomatas nepajėgė nieko konkretaus paaiškinti. Jis tik įrodinėjo, jog N.Pašinianas omenyje turėjo būtinybę kuo greičiau taikiomis priemonėmis likviduoti šį konfliktą. Ponas Z.Mnacakanianas taip pat tvirtino, kad oficialusis Jerevanas laukia iš Azerbaidžano žinutės, kuri būtų priimtina tiek Armėnijai, tiek žmonėms, kurie dabar gyvena Kalnų Karabache. Suprask, šį konfliktą privaloma sureguliuoti taip, kad liktų patenkinta ir Armėnija, ir Kalnų Karabacho žmonės (Z.Mnacakanianas juos vadina Arcacho tauta), ne tik Azerbaidžanas.

Stivenas Sakuras, BBC žurnalistas

Sulaukęs šių paaiškinimų žurnalistas S.Sakuras priminė: kad ir kokią prasmę N.Pašinianas įtrauktų į posakį „Karabachas – tai Armėnija, ir taškas“, toks šūkis kardinaliai prieštarauja viso pasaulio pozicijai, jog šis regionas – tai azerbaidžanietiška teritorija. Net Rusija, artimiausia ir ištikimiausia Armėnijos sąjungininkė, laikanti savo karinę bazę Armėnijoje, nūnai kritikuoja N.Pašiniano poziciją.

Aštrių klausimų nevengiančio žurnalisto kamantinėjamas Armėnijos diplomatijos vadovas užsiminė apie Armėnijos ir Kalnų Karabacho susijungimo galimybę. Kodėl Armėnijai turėtų būti leista prisijungti Kalnų Karabachą? Tik pamanyk, Kalnų Karabache gyvena armėnų bendruomenė, todėl Armėnija neva turi teisę susijungti su Kalnų Karabachu?

Kai Armėnijos dioplomatijos šefas dar sykį pareiškė, jog iš Azerbaidžano laukia aiškių signalų dėl Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo, BBC žurnalistas paklausė, o kokius signalus siunčia pati Armėnija? Juk ji irgi turi siekti kompromisų. Vienpusiškumas tokiais atvejais veda tik į aklavietę.

Deja, Armėnijos atstovas nepateikė nė vieno konkretaus pasiūlymo. Armėnijos URM vadovas vis kartojo, girdi, Armėija – vienintelis Kalnų Karabache gyvenančių armėnų (Armėnija įsitikinusi, kad jų ten – 150 tūkst.) saugumo garantas.

Po to žurnalistas klausinėjo apie Armėnijos kariuomenės nusikaltimus, padarytus kariaujant dėl Kalnų Karabacho. Niekas negali paneigti, jog tokių nusižengimų būta. Armėnijos ginkluotų formuočių nusikaltimai užfiksuoti Jungtinėse Tautose, taip pat – Europos Žmogaus Teisių Teisme. Apie armėnų karinių formuočių nusikaltimus žmoniškumui ne sykį kalbėjo ir „Amnesty International“ organizacija. Ar Jerevanas pasiruošęs pripažinti savo nusižengimus?

Ir į šį klausimą nieko konkretaus neatsakyta. O juk Europos Žmogaus Teisių teismas (EŽTT) yra paskelbęs net 11 verdiktų, kuriuose nustatyti armėnų kariškių padaryti grubūs žmogaus teisių pažeidimai.

Armėnijos URM vadovas vis kartojo, esą Armėnija – vienintelis Kalnų Karabache gyvenančių armėnų saugumo garantas.

Žurnalistui paklausus, kodėl šių metų spalio 17 dieną Azerbaidžanas apkaltino Armėniją net 20 kartų pažeidus ugnies nutraukimo fronto linijoje susitarimą, Z.Mnacakanianas vėl nieko aiškaus nepasakė. Jis tesugebėjo pasakyti, jog ši tema – jų dėmesio centre, jog susišaudymų fronto linijoje pavyko ženkliai sumažinti.

Beje, įdomūs buvo ir kiti, su Kalnų Karabacho karu nesusiję klausimai. BBC žurnalistas domėjosi, ar į valdžią taikiu būdu atėjęs Nikolas Pašinianas sugebės valstybę vesti teisingu keliu, jei jo komandoje – daug buvusiųjų, ankstesnėms valdžioms ištikimai tarnavusiųjų? Vienas iš buvusiųjų – pats Z.Mnacakanianas. Bet Armėnijos diplomatų lyderis nieko konkretaus nepaaiškino. Tik pridūrė, kad jis iš diplomatinių sferų dabar atėjo į … politiką.

Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Kitas su Kalnų Karabachu nesusijęs klausimas – ar sėkminga toji kova su korupcija? Žurnalistas priminė, jog N.Pašinianas yra pasigyręs Europos Parlamento tribūnoje, esą jam pavyko šalyje išgyvendinti sisteminę korupciją. Bet juk Antikorupcijos komitetas pradės, pasak BBC žurnalisto, veikti tik 2021-aisiais metais. Tad gal N.Pašinianas per anksti giriasi, o, antra, kuo Armėnija tokia ypatinga, kad jai reikėtų net kelerių metų įsteigti veiksmingą komitetą, kovosiantį su korupcija?

Sakykim, visai neseniai asmeniškai N.Pašiniano paskirtam asmeniui į Valstybės žvalgybos vadovo postą pareikšti rimti įtarimai, primenantys konkrečius kaltinimus.

Žinoma, ponas Z. Mnacakanianas apsiribojo skelbdamas abstraktaus pobūdžio pareiškimus apie armėnų norą išgyvendinti korupciją visiems laikams.

2019.10.26; 16:30

print