Nekomercinė visuomeninė Amerikos televizija PBS parodė dokumentinį filmą „Čakas Norisas prieš komunizmą“.
Ljuisas Bielas leidinyje „The Daily Beast“ praneša, kad, dokumentinio filmo autorių nuomone, „rumunai, gyvenę stalinistinėje Rumunijoje valdant diktatoriui Nikolaje Čaušesku, labai mėgo žiūrėti beveik visus vakarietiškus filmus, kurie kontrabandos būdu patekdavo į šalį formatu VHS“. Jų numylėtiniu tapo aktorius Čakas Norisas (mums gerai pažįstamas kaip Teksaso reindžeris Volkeris).
„Tokių filmų žiūrėjimas padėdavo rumunams bent trumpam pabėgti nuo niūrios, slegiančios rumuniškos tikrovės“, – teigė leidiniui „The Daily Beast“ dokumentinės juostos režisierė Ilinka Kelugaerianu.
Peržiūrėjus archyvinius kadrus, išklausius ekspertų, kritikų komentarus, aiškėja, kad drąsusis kontrabandistas, į Rumuniją gabenęs nuotykinius filmus apie Čaką Norisą, ir drąsioji vertėja, vertusi į rumunų kalbą juostas, kuriose vaidina Čakas Norisas, padėjo Rumunijai giliau pažinti Vakarus ir tuo pačiu atsikratyti šlykštaus Čaušesku režimo.
Tuo metu, kai Rumunijoje siautėjo N.Čaušesku diktatūra ir visiems atrodė, kad režimas – amžinas, kontrabandininkas Teodoras Zamfiras į šalį iš Vakarų nelegaliai gabeno nuotykinius filmus, kuriuose principingasis teisybės ieškotojas šerifas Čakas Norisas sėkmingai grumiasi su įtakingais nusikaltėliais, sukčiais bei aferistais.
Meninių filmų kontrabanda besiverčiantis Teodoras Zamfiras į pagalbą pasikvietė Iriną Nestor. Ji turėjo rumuniškai įgarsinti iš Vakarų atgabentus meninius filmus. „Purvini šokiai“, „Kartą Amerikoje“, „Rokis“, „Geriausias šaulys“ ir daugelį kitų filmų Irina Nestor išvertė į rumunų kalbą. Ji rumunų kalba dubliavo per tris tūkstančius filmų, ir jos balsas tapo žinomas visoje Rumunijoje. Ne ką blogiau atpažįstamas nei diktatoriaus Čaušesku balsas. Tik Čaušesku balso tembras asocijavosi su blogiu, skurdu, kančiomis, o vertėjos – su laisve, padorumu, teisingumu.
Vertėja valtui laiko nešvaistė. Ji gamino savo pačios įgarsintų filmų kopijas ir jas pardavinėdavo tiems, kurie namuose rengdavo nelegalias užsienietiškų filmų peržiūras.
Toks būdas propaguoti Vakarų santvarką ir tuo pačiu netiesiogiai kritikuoti Čaušesku diktatūrą pasirodė esąs kur kas veiksmingesnis nei atrodė sovietinės Rumunijos slaptosioms tarnyboms. Nepaisant žiaurių represijų Čaušesku smogikai niekad nesistengė uždrausti į šalį nelegaliai gabenamų meninių filmų, jų slaptų peržiūrų butuose. Čaušesku aplinka nemanė, jog tokia veikla – pavojinga režimui.
Be kita ko, daugelis sovietinės Rumunijos milicininkų ir slaptųjų agentų gaudavo kyšius būtent kasetėmis, kuriose buvo susukti filmai apie Čako Noriso žygdarbius demaskuojant blogiukus. Net Čaušesku sūnus nesibodėjo tapti kontrabandisto Zamfiro klientu.
Žiaurios diktatūros laikais, kai viskas buvo kontroliuojama, Čaušesko žvalgyba neatkreipė deramo dėmesio, kokią įtaką rumunų nuotaikoms daro kontrabandiniais keliais į šalį atgabenami menininiai filmai. Čaušesku žvalgyba šiuo atveju padarė grubią klaidą: „Tai, kas buvo labai svarbu, palaikė nereikšmingais vaikų žaidimais, kurių nedera nei kontroliuoti, nei persekioti“.
Taigi dokumentinis filmas „Čakas Norisas prieš komunizmą“ byloja, koks galingas ir įtakingas ginklas propagandiniuose – informaciniuose karuose yra kinas.
Informacijos šaltinis – „The Daily Beast“.
Nuotraukose: aktorius Čakas Norisas (Chuck Norris) su širdies dama Gena O Kelley 1998-aisiais metais ir keletas kadrų iš meninių filmų.
2015.01.05; 03:27
