Kaip Kremlius gausina „įtakos agentus“ Europoje


Izabel Lasser / Le Figaro

Manoma, kad po buvusių Vokietijos ir Austrijos kanclerių dabar dar ir Fransua Fijonas taps turtingos Rusijos naftos kompanijos direktorių tarybos nariu. Šitaip rašo prancūziškasis „Le Figaro“.

Tai būtų pirmasis stambaus kalibro Prancūzijos politikas, kurį Kremliaus šeimininkui pavyko įvilioti į savo tinklus. Fransua Fijonas – buvęs Prancūzijos premjeras, kurį Maskva pakvietė tapti kompanijos „Zarubežneft“ direktorių tarybos nariu. „Zarubežneft“ – naftos kompanija, kuri priklauso Rusijos Federacijai. 100 proc. akcijų priklauso Rusijai. Kad ši žinia – tikra, byloja ir Rusijos premjero Michailo Mišustino parašas. Štai kokias intrigas atskleidžia publikacijos autorė Izabel Lasser.

Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.

Įsimintina, kad V.Putinui pavyko suvilioti būtent vieną iš Prancūzijos buvusių aukšto rano politikų. Iki šiol Kremliaus valdovui pavykdavę surast vadinamųjų „įtakos agentų“ Vokietijoje ir Austrijoje. Omenyje turima, kad V.Putinas priviliodavo į turtingas Rusijos naftos ir dujų kompanijas buvusius Vokietijos ir Austrijos politikus. Pavyzdžiui: Volfgangas Šiuselis, buvęs (2000-2007) kancleris, „Lukoil“ naftos kompanijos vienu iš vadovų tapo 2019-aisiais. Alfredas Guzenbaueris, buvęs kancleris (2007-2008), tapo „Civilizacijų dialogo“ nariu. Priminsime, „Civilizacijų dalogas“ – tai V.Putino bičiulio KGB karininko Vladimiro Jakunino vadovaujama organizacija, kurios tikslas – rusišką įtaką plėsti visoje Europoje.

Galų gale prisiminkime, kaip buvusi užsienio reikalų ministrė (2017-2019) Karina Knaisel pakvietė V.Putiną pašokti valsą jos vestuvėse 2018-aisiais metais. Netrukus ji buvo pakviesta tapti kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos nare.

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Kodėl V.Putinui taip puikiai sekasi žvejoti Austrijos vandenyse? Austrija nėra NATO narė. Austrija labai pakanti Rusijos išdaigoms. Austrijai užsienio politika ne itin svarbi. Viena pasiruošusi bendradarbiauti su bet kuo, jei tik įžvelgia naudos. Austrija nebijo bičiuliautis nei su Rusija, nei su Kinija. Ypač, jei to paprašytų Vokietija. Austrija užsienio politikoje dažiausiai elgiasi lygiai taip pat, kaip ir Vokietija. Tokios nuomonės yra publikacijoje cituojamas Antonas Šehovcovas, „Center for Democratic Integrity“ organizacijos direktorius ir knygos „Rusija ir kraštutiniai dešinieji. Juodasis tango“ autorius.

Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.

Taigi Vokietija ir Austrija – tai šalys, kur V.Putinui sekasi medžioti. Tereikia paminėti buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio pavardę. Šis vokiečių politikas 2005-aisiais tapo svarbia figūra Šiaurės dujotekio valdymo struktūrose, o 2017-aisiais įkėlė koją ir į „Rosneft“ direktorių tarybą kaip pilnateisis narys. V.Putinas taip pat pasirūpino, jog „Nord Stream 2“ vienu iš svarbiausių vadovų taptų buvęs Štazi agentas Drezdeno mieste (kur dirbo ir V.Putinas) Matiasas Varnigas.

Tokiu būdu V.Putinas stiprina rusiškų naftos ir dujų kompanijų įtaką Vakaruose, randa įtakingų lobistų, padeda sušvelninti Vakarų kritiką, adresuojamą Kremliui. Kremlius įsitikinęs, jog kur kas naudingiau papirkinėti įtakingus politikus po vieną, nei ginčytis su Europos Sąjungos vadovybe.

Informacijos šaltinis: Le Figaro

2021.07.05; 08:00

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.