Kaip Lietuvos URM įsivaizduoja užsienio politiką?


Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai įvertino Užsienio reikalų ministerijos darbą. Šalies vadovo teigimu, praėjusiais metais Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija priėmė sprendimus ne visiškai įvertinusi pasekmes. Apskritai, neslepia G. Nausėda, kartais jam susidaro įspūdis, kad kai kurie už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys užsienio politiką įsivaizduoja tiesiog kaip kalbėjimą apie principus sėdint sėdmaišyje.
 
„Reikia pripažinti, kad kartais susidaro įspūdis, jog mūsų užsienio politikos kai kurie dalyviai įsivaizduoja užsienio politiką kaip sėdėjimą sėdmaišyje atsidarius langą ir per tą langą garsiai teigiant tam tikrus savo užsienio politikos principus. Vien to nepakanka. Vien tik sėdėti sėdmaišyje negalima, nes pirmiausia reikia pasižiūrėti per langą, kas yra apačioje ir, svarbiausia, reikia išeiti iš kambario ir kalbėti su sąjungininkais, kad tie mūsų užsienio politikos principai, kuriuos mes įgyvendiname, rastų pritarimų ir, kad mes rastume sutarimą, pirmiausia tarp ES valstybių ir, be jokios abejonės, kalbėdamiesi ir su transatlantiniais partneriais“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.
 
„Atrodo, kad iki galo tai nebuvo padaryta. Aš manau, kad tai yra darbas, kurį privalome daryti visi, pradedant prezidentu ir baigiant ambasadoriais. Ir tą darbą aš Europos Sąjungoje darau tikrai labai aktyviai, kalbėdamas su ES institucijų vadovais, kad jie panaudotų visus instrumentus, kurie yra būtini vienai iš Kinijos spaudimą patiriančių valstybių – Lietuvai“, – teigė prezidentas, ypač pažymėdamas, kad užsienio politikoje sprendimus būtina priimti gerai įvertinus galimas jų pasekmes.
 
O tai, G. Nausėdos vertinimu, Užsienio reikalų ministerijai praėjusiais metais sekėsi ne itin gerai.
 
„Šioje vietoje buvo kliuvinių ir dabar reikia tuos kliuvinius ištaisyti, kad dėl to nekentėtų mūsų verslas“, – teigė prezidentas.
 
Užsienio reikalų ministerijos inicijuota Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu, leido suprasti šalies vadovas, yra kaip tik vienas pavyzdžių, kai nebuvo tinkamai įvertintos sprendimų pasekmės.
 
„Aš manau, kad yra tam tikrų problemų prognozuojant mūsų užsienio politiką. Taip, mes kalbėjome, kad Lietuva patiria mažai naudos iš formato, kuris buvo vadinamas 17+1. Tačiau nuo to laiko (kai Lietuva 17+1 formatą paliko – ELTA) mes nelabai sugebėjome įtikinti kitus mūsų partnerius, kad šis formatas yra mažai perspektyvus nemažai daliai Rytų Europos valstybinių. Jos vis dar lūkuriuoja. Ir, manyčiau, kad mūsų užsienio politikos priedermė yra ieškoti sąjungininkų ir daugiau rasti supratimo tarp mūsų partnerių“, – teigė G. Nausėda, tame pačiame kontekste paminėdamas ir Lietuvos konfliktą su Kinija sukėlusį sprendimą atidaryti Vilniuje Taivaniečių atstovybę.
 
„Gaila, kad atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu vyksniu, kuris veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija. Pats Taivano atstovybės atidarymas buvo ir derintas, ir svarstytas. Tiek mes, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybę, kuri nėra diplomatinė atstovybė. Tačiau pagrindinė kibirkštis kilo dėl pavadinimo ir dabar mes turime kovoti su pasekmėmis“, – sakė G. Nausėda.
 
Prezidentas pažymėjo, kad klaida šiuo atveju buvo ne atstovybės atidarymas, bet pasirinktas jos pavadinimas. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo Užsienio reikalų ministerija su juo nederino.
 
„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – teigė G. Nausėda.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.01.04; 11:03
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.