Karas Ukrainoje sukėlė daugiau finansinės nežinomybės nei pandemija

Beveik pusė šalies gyventojų (46 proc.) teigia jaučią karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai ir turį pesimistinių lūkesčių dėl asmeninių ar šeimos finansų. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

 

„Daugiau nei mėnesį trunkanti Rusijos agresija Ukrainoje turėjo akivaizdžios įtakos gyventojų lūkesčiams dėl asmeninės finansinės situacijos ateities. Stebėdami smarkiau augančią infliaciją, neigiamą informacinį foną, žinias apie dėl sankcijų paveiktus verslus, beveik pusė lietuvių sako matą karo įtaką šalies ekonomikai bei mano, kad jų pajamos gali mažėti. Tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučią, tačiau turį dėl to nuogąstavimų“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

Kaip pažymi J. Cvilikienė, „Swedbank“ ekonomistams atnaujinus Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, šįmet tikimasi 1,7 proc. BVP augimo. Ekonomistai taip pat stebi stabilų vartojimo lygį bei arti rekordinių aukštumų esančius eksporto užsakymus.

 

„Esant neapibrėžtoms geopolitinėms aplinkybėms, natūralu, kad dalis gyventojų pasiduoda pesimistinėms nuotaikoms. Visgi norisi pabrėžti, kad nėra pagrindo manyti, jog didelio masto pajamų mažėjimo scenarijus galėtų realizuotis, kaip to baiminasi nemaža dalis šalies gyventojų“, − teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

 

Kaip rodo tyrimo duomenys, dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties bent keletą kartų per mėnesį nerimą jaučia beveik du trečdaliai (63 proc.) šalies gyventojų. Iš jų 17 proc. pažymi, kad dėl savo finansų jaudinasi keletą kartų per savaitę, 22 proc. teigia, kad dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties jaudinasi kiekvieną dieną.

 

„Nuo pandemijos pradžios gyventojai patyrė ne vieną finansinį išbandymą ir nerimo dėl finansų saugumo ateityje bangą. Visgi tyrimo duomenys atskleidžia, kad karas Ukrainoje lietuvių lūkesčiams dėl asmeninių finansų turėjo didesnės neigiamos įtakos nei pasaulinė pandemija. Pandemijos metu bent keletą kartų per mėnesį nerimą dėl finansų teigė jautę 10 procentinių punktų mažiau gyventojų nei šiuo metu“, – pažymi J. Cvilikienė.

 

Pasak finansų ekspertės, šiuo metu beveik trečdalis šalies gyventojų (32 proc.) visiškai sutinka arba sutinka su teiginiu, kad planuodami įprastas kasdienes išlaidas jaudinasi dėl pragyvenimo.

 

Palyginimui, 2020 m. įsismarkavus koronaviruso pandemijai šiam teiginiui pritariančių ir visiškai pritariančių šalies gyventojų dalis sudarė 25 proc.

 

„Kaip rodo apklausa, šiuo metu tik 8 proc. gyventojų sako nejaučią jokios įtakos savo finansams ir neturintys dėl to nuogąstavimų. Dažniausiai tai yra aukštesnio išsilavinimo bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai“, − sako J. Cvilikienė.