Rimantas Sinkevičius: A. Lukašenkos pareiškimai grėsmingi, verčia analizuoti situaciją


Rimantas Sinkevičius. EPA – ELTA nuotr.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kalbos apie sankcijų taikymą Lietuvai ir Lenkijai yra keistos.
 
„Pirmas įspūdis, kad tai labai keista, ir tenka apgailestauti, kad ekonominiai sprendimai priimami iš politinių paskatų, o ne vadovaujantis ekonomine logika. Manau, kad neįvertinant tos naudos, kurią gauna Baltarusijos valstybė, savo krovinius veždama per Lietuvos teritoriją į Lietuvos uostą, nubaus patys save, ne tik mūsų paslaugas teikiančias įmones bei mūsų valstybę“, – spaudos konferencijoje sakė R. Sinkevičius.
 
„ES turėtų būti vieninga ir solidari, jei tokie dalykai įvyktų. ES nebuvo šnekama apie ekonomines sankcijas Baltarusijai, buvo kalba apie sankcijas personoms. Tai taikyti ekonomines sankcijas, jei vienai iš šalių ES, Lietuvai, Lenkijai bus pritaikytos, įvertinant, kad ES turėtume būti vieningi ir solidarūs, tai, matyt, adekvačios priemonės bus pritaikytos ir iš kitos pusės“, – kalbėjo ministras.
 
„Tikėtina, kad tokių dalykų nereikės“, – pridūrė jis.
 
Ministro teigimu, nors kol kas pavojaus signalų Lietuvos verslas nekelia, tačiau vertėtų jiems parengti alternatyvius krovinių gabenimo maršrutus.
 
„Verslininkai ten jaučiasi ramiai. Mūsų verslo struktūros dar tokio pavojaus nekelia, bet patys pareiškimai grėsmingi, verčia analizuoti situaciją“, – teigė jis, pridurdamas, kad Lietuvos tranzito verslas vis dėlto turėtų galvoti apie galimus alternatyvius maršrutus.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Tokių alternatyvų yra. Jeigu laikytumėmės solidarumo principo, ir per Lenkiją, ir per Latviją yra autotransporto alternatyvų. Jeigu šnekėtume apie Baltarusijos krovinių vežimą į Klaipėdą, tai tenka tik apgailestauti, nes Klaipėdoje esančioje BKT krovos kompanijoje 30 proc. akcijų turi Baltarusija. Tuo pačiu nutraukdami ar sumažindami krovą, praras ir komercinę naudą“, – kalbėjo ministras.
 
„Norisi nepanikuoti, elgtis ramiai, bandyti analizuoti situaciją ir žiūrėti, kiek ji kelia realią grėsmę, o kiek tai tik žodiniai pareiškimai vietinei auditorijai“, – pridūrė R. Sinkevičius.
 
Ministro teigimu, ne kartą buvo pasigirdę reikalavimų krovinius iš Baltarusijos nukreipti per Rusijos uostus.
 
„Ne kartą buvo iš Rusijos pusės reikalavimų, man dar dirbant kitose pareigose, kad krovinių srautas turėtų būti pasuktas Rusijos kryptimi. Čia galimi įvairūs žaidimai, nepagrįsti ekonomika. Galima krovinius pradžioje pervežti ir už nulinį tarifą į norimą uostą, jei tai paremta politiniais sprendimais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nulinio tarifo taikymas vežant atskirus krovinius iš atskiros šalies yra neilgalaikis, neatitinka Tarptautinės prekybos organizacijos nuostatų, jis iškreipia konkurenciją“, – sakė R. Sinkevičius.
 
Jo teigimu, toks krovinių nukreipimas ilgai neužtruktų, jei tai vyktų Rusijos kryptimi.
 
„Tiek Rusijos, tiek kaimyninių šalių uostai yra dirbantys, turi pakankamus pajėgumus perkrauti tuos krovinius. Pagaliau ir uostų skaičius gana ženklus. Perorientavimas čia ilgai netruktų, ypač Rusijos kryptimi, kur nereikalingos muitinės procedūros, (…) ten taikomi tie patys saugos standartai ir kita. Žinoma, šiek tiek užtruktų krovinių nukreipimas, jei būtų nukreipti į vieną iš mūsų kaimyninių valstybių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras.
Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak R. Sinkevičiaus, tokios Baltarusijos sankcijos labiausiai paveiktų valstybės valdomus „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, taip pat uoste esančias krovos kompanijas.
 
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
 
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:46
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.