Kariuomenės atstovas: per spalio mėnesį fiksuoti 272 dezinformacijos atvejai
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas, atstovas SAM dezinformacijos valdymo klausimais Mažvydas Kunevičius, SAM nuotr.
Klaidinamos informacijos mastas pandemijos metu nemažėja, sako Lietuvos kariuomenės atstovas Ekstremalių situacijų operacijų centre kapitonas Mažvydas Kunevičius.
Jo teigimu, spalio mėnesį kariuomenė užfiksavo 272 dezinformacijos atvejus internetinėje erdvėje.
„Pasauliui toliau kovojant su koronaviruso pandemija, nemažėja ir klaidinamo informacijos mastas, kuris, deja, kelia itin didelę grėsmę apsunkinant valstybių bei institucijų priimamus sprendimus, bandant suvaldyti situaciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė kpt. M. Kunevičius.
Pasak kariuomenės atstovo, klaidinama ir priešiška informacija yra skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas, supriešinti visuomenę.
„Pagrindiniais taikiniais (…) tapo Lietuvos užsienio politika, energetinė nepriklausomybė, narystė NATO ir valstybės istorija. Taip pat buvo siekiama paveikti ir kitus šalies raidai strategiškai reikšmingus objektus – narystę ES, vidaus politikos procesus, konstitucinių pagrindų apsaugą bei valstybės socialinę politiką“, – informavo kpt. M. Kunevičius.
Kariškis taip pat teigė, kad pagrindiniais klaidinamos informacijos kanalais toliau išlieka socialinių medijų platformos, o daugiausia dezinformacijos pateikiama, pasak kapitono, lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Kartu M. Kunevičius akcentavo, kad didžioji dalis klaidinamos informacijos koronaviruso tema yra susijusi su apsauginių kaukių dėvėjimu, jų efektyvumu, ligoninių darbu, vakcinomis.
„Pastebimas klaidinamų, šmeižiančių ir provokuojančių žinučių skaičius medikų, žiniasklaidos ir valstybinių institucijų atžvilgiu. Norima kuo labiau sumenkinti būtent šių trijų valstybės žaidėjų darbo metodus, patikimumą ir pozicijas visuomenėje“, – pabrėžė kariuomenės atstovas.
Taip pat buvo fiksuota klaidingos informacijos atvejų, kaip sakė M. Kunevičius, susijusių su šalies politika, NATO strateginiais sprendimais, valstybės istorija.
Klaidinga informacija fiksuojama ir viešose fizinėse vietose
Vis dėlto, akcentavo kariuomenės atstovas, pastebima ir daugėjančių dezinformacijos skleidimo atvejų fizinėje erdvėje.
„Miestuose pastebimi automobiliai, kurie su garsiakalbiais skatina žmones nesitestuoti, nesilaikyti valdžios nurodymų ir sukilti. Žmonėms dalinami lankstinukai, kuriuose skleidžiama melaginga informacija apie vakcinas, kaukes ir pačią pandemiją.
Taip pat fiksuoti atvejai, kai žmonėms buvo dalinami marškinėliai su klaidinama informacija ir hiperbolizuotais atsišaukimais prieš kaukes, vakcinas, tyrimus ir pačią pandemiją“, – pabrėžė kpt. M. Kunevičius.
Jo teigimu, siekiant išvengti netikslios ir klaidinamos informacijos, būtina tikrinti jos šaltinius, vertimų tikslumą, pranešti apie tokius incidentus.
