Šių metų birželio 18-ąją tiek portale Slaptai.lt, tiek laikraštyje “XXI amžius” buvau paskelbęs straipsnį “Lietuvos žurnalistams ne ką lengviau nei kolegoms Rusijoje”. Minėtame rašinyje teigiau, jog žiniasklaidos priemonių atstovai persekiojami visur – ir diktatoriškose, ir demokratinėse šalyse. Skirtumas tarp Rusijos ir Lietuvos – minimalus. Kaimyninėje rytų valstybėje žurnalistai nutildomi šūvių, kastetų bei kalėjimų pagalba, Lietuvoje jie žlugdomi teisinėmis priemonėmis, įveliant juos į brangiai kaštuojančius teisminius maratonus ar ženkliai pakeliant žlugdančią mokesčių kartelę. Taigi “teisinės priemonės” – ne mažiau skausmingos už kruvinas beisbolo lazdas. Be to, mada kumščių pagalba susidoroti su bent kiek aštriau rašančiais leidėjais po truputį atkeliauja ir į Lietuvą. Juk krikščioniškosios minties, kultūros ir visuomenės leidinio “XXI amžius” savininkas Edvardas Šiugžda praėjusiais 2009-aisiais metais buvo žiauriai sumuštas greičiausiai tik todėl, kad drauge su šių eilučių autoriumi nusprendė leisti “Slaptuosius takus”.
Padėtis buvo itin pavojinga. Dar vienas kitas smūgis, ir “Slaptuosius takus” leisti nusprendęs leidėjas galėjo ilgam atsidurti ligoninėje. Tačiau šis skandalingas įvykis civilizuotoje Lietuvoje, kur, pasiklausius oficialių mūsų politikų kalbų, demokratija liejasi per kraštus, liko niekieno nepastebėtas, neįvertintas, neištirtas. Todėl dar sykį pabrėžiu: žurnalistai Lietuvoje įvelti į ne mažiau pavojingus karus nei kolegos Rusijoje ar Baltarusijoje.
Tiesa, turiu prisipažinti, jog toje publikacijoje dėl vietos stokos liko neišnagrinėta dar viena tema, kodėl nėra skalsi Lietuvos žurnalistų duona. Tad šiandien savo rašinį norėčiau papildyti naujais duomenimis, kokių intrigų nūnai griebiasi nutildyti žurnalistus siekiančios nesąžiningos jėgos. Ši intrigų rūšis – ypatingai rafinuota. Pasirodo, ne visuomet būtina daryti spaudimą pačiam žurnalistui. Bauginti žurnalistą – pavojingas užsiėmimas. Neišsigandęs žurnalistas gali surengti viešą spaudos konferenciją, kurioje papasakos, kaip ir kas stengėsi jį nutildyti. Nepabūgęs žurnalistas gali paskelbti straipsnį, kuriame bus išdėstyta, kas ir kaip jam siūlė “verčiau prikąsti liežuvį”. Tokiais atvejais kur kas paprasčiau spustelėti informaciją žurnalistui teikiančius žmones.
Įsivaizduokime tokią situaciją. Kai kurioms slaptosioms tarnyboms labai neparanku, kad šių eilučių autorius kryptingai gvildentų čečėnų Khadižat ir Maliko Gatajevų įkalinimo istoriją, videokameroje fiksuotų Gatajevams, bet ne VSD ir prokuratūrai palankius augintinių parodymus, be to, tas išpažintis viešai demonstruotų portale Slaptai.lt ir aprašytų “XXI amžiuje”.
Kaip nutildyti šiuo metu net 40-imt analitinių publikacijų apie Gatajevų bylą paskelbusį žurnalistą G.Visocką? Ogi tereikia įbauginti visuomenės veikėją Gintautą Bukauską, kuris pasiūlė žurnalistui G.Visockui imtis Gatajevų temos, kuris suvedė su Gatajevų augintiniais, kuris surengė kelionę į Suomiją pas žmogaus teisių gynėjus. Atvirai kalbant, jei ne visuomenės veikėjo G.Bukausko pasiūlymas imtis Gatajevų temos, tiek portale Slaptai.lt, tiek laikraštyje “XXI amžius” publikacijų šia tema būtų žymiai mažiau. O svarbiausia, tos publikacijos nebūtų tokios informatyvios, nes tik G.Bukausko rekomendacijų dėka kai kurie liudytojai su šių eilučių autoriumi kalbėjo itin atvirai, nuoširdžiai, niekieno neslėpdami.
Ar tokia versija – neįmanoma? Tikrai demokratiškoje Suomijoje, kur šiuo metu politinio prieglobsčio paprašė čečėnai Gatajevai, – neįmanoma. O štai neva demokratiškoje Lietuvoje – dar ir kaip įmanoma.
2010-ųjų metų gegužės 31-ąją, naktį, nežinomi asmenys išdaužė Editos Murauskaitės ir Gintauto Bukausko namo Kaune langus. Tik didelio atsitiktinumo dėka nenukentėjo nei patys Bukauskai, nei mažamečiai vaikai. Tokių incidentų, visuomenininko G.Bukausko žodžiais tariant, anksčiau niekad nepasitaikydavo. Tą pačią dieną G.Bukausko žmona E.Murauskaitė pakliuvo į avariją Karaliaus Mindaugo gatvėje Kaune. Į jos vairuojamą automobilį įsirėžė kitas lengvasis automobilis. Nuo pat pirmosios Gatajevų suėmimo dienos čečėnus aktyviai rėmusio visuomenės veikėjo G.Bukausko žmona po autoįvykio tapo nedarbinga dėl patirtų krūtinės, rankos, peties traumų.
Sakysit, atsitiktinis sutapimas? Gal ir taip. Tačiau nepamirškime, jog maždaug prieš metus, 2009-ųjų rugpjūčio 15-ąją, autostradoje Vilnius – Kaunas į pavojingą situaciją pakliuvo G.Bukausko artimo bičiulio Rimanto Iniakovo, taip pat rėmusio Gatajevus, vairuojamas automobilis. R.Iniakovo automobilį į šalikelę įstumti bandė sunkvežimis, kurio valstybiniai numeriai – nustatyti.
Galų gale nepamirškime, jog praėjusiais metais į areštinę visuomenininkas G.Bukauskas maždaug savaitei buvo uždarytas neva dėl oficialaus dokumento suklastojimo. Prokurororė N.Oškutytė apkaltino G.Bukauską, neva šis „privertė“ Zaurą Gatajevą suklastoti savo brolio Maliko Gatajevo parašą humanitarinės siuntos perdavimo – priėmimo akte. Tiesiog palaikė areštinėje, kad, vaizdžiai tariant, G.Bukauskas daugiau nebeorganizuotų šių eilučių autoriaus susitikimų su Gatajevams palankius parodymus duodančiais liudininkais bei nerengtų kelionės ne tik į Suomiją, bet ir į Prancūziją, Norvegiją, kur irgi gyvena nemažai gero apie Gatajevus galintys papasakoti svarbūs liudininkai.
Štai kaip apie G.Bukausko suėmimo aplinkybes mes rašėme praėjusių metų pradžioje. Šios versijos, beje, laikomės ir šiandien. Tad paklausykite. “Kad videointerviu su trimis Gatajevų augintiniais vis dėlto įvyko, mes dėkingi visuomenininkui G.Bukauskui. Būtent jo rekomendacijų dėka mums pavyko susitikti su minėtais čečėnų paaugliais. Todėl mes įtariame, jog G.Bukauskas iš tikrųjų galėjo būti suimtas visai dėl kitų priežasčių, nei šiandien skelbia prokuratūros bei kitų specialiųjų tarnybų atstovai. G.Bukauskui pateikti įtarimai dėl galimo dokumentų klastojimo. Tačiau mes manome, kad tikroji suėmimo priežastis gali būti būtent tie … Gatajevų sutuoktiniams palankūs interviu. Videostudija „Slaptai” artimiausiomis dienomis turėjo susitikti ir su liudininkais, kurie būtų viešai papasakoję, kaip Malikas Gatajevas jiems skundžiasi esąs verbuojamas kažkokių slaptųjų tarnybų. Tačiau visuomenininko G.Bukausko suėmimas sukliudė šiam svarbiam susitikimui. Videostudija „Slaptai” netvirtina, kas čia teisus, o kas – kaltas. Mes tik matome, kad ši istorija – labai paini.”
Nereikėtų pamiršti, kad ilgainiui buvo surengta provokacija ir prieš nuoširdų interviu davusį čečėnų paauglį Denį Volovskį, kuris, beje, nepabijojo portalui Slaptai.lt papasakoti, kaip Kauno VSD pareigūnai jam grasino, reikalaudami neigiamų parodymų apie Gatajevus. Taigi prie visų šių faktų dar pridėję ir žiaurų “XXI amžiaus” redaktoriaus E.Šiugždos sumušimą, turėsime išties labai painią istoriją.
Todėl dar sykį tvirtinu: Lietuvos žurnalistams ne ką lengviau nei kolegoms Rusijoje.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: visuomenės veikėjas Gintautas Bukauskas, visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt ir laikraščiui “XXI amžius” suteikęs vertingos paramos analizuojant tikrąsias Gatajevų sulaikymo aplinkybes.
2010.06.26
