Paskirtasis policijos Generalinis komisaras lapkričio 6 d. teigė, kad tuo metu (susijusiu su įvykiais Garliavoje, – K.S.) teisėsaugai žinomi dalykai neatitiko šiuo metu transliuojamų Neringos Venckienės aplinkos versijų.
„Tuo metu, ką mes matėme, ką mes žinojome, tai tikrai, švelniai tariant, neatitiko dabar transliuojamų N. Venckienės sūnaus ar pačios N. Venckienės versijų. Tai buvo visai kiti dalykai. Ir jeigu tuos kitus dalykus iš esmės patvirtins tyrimas, apkaltinamasis nuosprendis, tai tiesiog visuomenė pamatys visai kitą vaizdą, negu dabar bandoma transliuoti iš vienos pusės“, – mįslingai sakė Renatas Požėla.
Tai, mano nuomone – nedviprasmiškas kalinės N. Venckienės bauginimas panaudojant psichinę prievartą – gal išsigąs ji, ims panikuoti ir pridarys klaidų savo gynyboje. Pagal BK 145 straipsnį taip daryti šiukštu negalima. Panašų pareiškimą gali sau leisti koks nors feisbuko komentatorius, bet ne policijos Generalinis komisaras, mojuodamas būsimais „apkaltinamaisiais nuosprendžiais”, kuriuos ne komisarai, ačiū Dievui, o teisėjai priima arba nepriima.
Gal aš klystu, bet policijos uždavinys baudžiamosiose bylose – neplepant viešai, surinkti jai įmanomus surinkti įkalčius ir pateikti juos prokurorams, kad šie nuspręstų, ar jų pakanka įtarimui kam nors teisme pareikšti, ar dar reikia papildomų tyrimų. Juk policijos, juo labiau jos Generalinio komisaro kalbėjimas viešai apie dar neatskleistus turimus įkalčius, net ir užuominomis, gali pakenkti tyrimui.
Generalinis komisaras, matyt, užmiršo, kad iš sukurtų 13 bylų beliko tik keturios bylos su pareikštais įtarimais, kurias dabar labai įdėmiai stebės mūsų advokatų padedama JAV teisėsauga.
Generalinio komisaro mįslingus žodžius netrukus išplėtojo „Lietuvos ryto“ ekspertė Asta Kuznecovaitė, aiškindama, kodėl, anot jos, N. Venckienė paniškai bijojo sugrįžti į Lietuvą.
„Atrodo, kad N. Venckienė iš tiesų labiausiai bijo klausimų apie Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Vaido Milinio nužudymus ir paslaptingą Andriaus Ūso mirtį“, – parašė ji.
Kodėl? Todėl, kad, anot jos, net patys prokurorai neabejoja, kad protu nepasižymėjęs, išgerti mėgęs ir narkotikų nevengęs Drąsius Kedys vienas, be sesers ir kitų artimųjų pagalbos, sugebėjo sukurpti istoriją, kurios aidas netyla jau dešimtmetį, o neatsakytų klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.
Po tokios „gražios“ žurnalistinės etikos požiūriu velionio D. Kedžio charakteristikos, pretenduojančios į BK 313 str. 2 d. (atsako tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui), šio straipsnio toliau skaityti buvo neverta, bet perskaičiau, kad žinočiau, ką, galbūt, „žino“ ir policijos Generalinis komisaras. Jei trumpai, tai plėtojama mintis, kad N. Venckienė tiesiogiai susijusi su žmogžudystėmis.
Turiu nuliūdinti „Lietuvos ryto“ ekspertę ir jos Generalinį policijos komisarą.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis lapkričio 7 d. Vyriausybėje žurnalistams patvirtino: „Šiandien turim tai, ką turim – tuos keturis straipsnius. Ir matysim, jeigu faktinės aplinkybės rodys ir situacija, kad reikia praplėsti įtarimų sąrašą, baudžiamosios atsakomybės ribas, tai bus taip ir daroma“, – teigė Generalinis prokuroras. „Yra galimybė, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreiptis į užsienio valstybę dėl naujų įtarimų.“
Tačiau jau kitą dieną tv3.lt pažymėjo, kad ir advokatai, ir bylą tiriantis prokuroras nemato praktinių galimybių plėsti įtarimų sąrašą, kreipiantis į Jungtines Amerikos Valstijas.
2019.11.11; 05:52
