Būtina daugiau dėmesio skirti Kinijai, nurodoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia agentūra AP. Tarnybos teigimu, be Rusijos, kita galima grėsme Baltijos šalių saugumui laikoma Kinija. „Kinijos užsienio reikalų politika tampa vis aktyvesnė, ir jos vadovai siekia nustatyti pasaulio tvarką, kuri tarnautų jos interesams“, – rašoma ataskaitoje.
Panašią išvadą paskelbė mūsų VSD šiek tiek anksčiau, vasario 4 d. spaudos konferencijoje, ir Lietuva po poros dienų dėl jos sulaukė Kinijos Ambasados protesto.
Tiesa, vasario 4 d. vakare laidoje „DELFI Dėmesio centre” VSD vadovas buvo santūresnis. Į laidos vedėjo Jakilaičio klausimą „Kaip apibrėžtumėte Kinijos interesus? Ar tai – išimtinai į ekonomiką orientuoti interesai, ar ne?”, jis atsakė taip:
“Kinija karinę jėgą naudotų turbūt paskutiniu atveju (pasaulinis branduolinis karas? – K.S.) , jie pirmiausia išnaudos visas galimas minkštosios jėgos priemones, ekonominį spaudimą, o Rusija ginklais žvangina daug agresyviau. Tai, ko gero, yra esminis skirtumas tarp šių valstybių.”
Kitaip tariant, artimiausiu metu karinės grėsmės Lietuvai iš Kinijos pusės nenusimato! Belieka pasauliniai ekonominiai interesai.
Prisipažinsiu, man kol kas paslaptis, kaip ta ne demokratinė valstybė pasiekė tokią konkurencinę technologinę pažangą pasaulyje, ir dar IT srityje. Tik aišku, kad Kinija jau konkurentas ir JAV technologijoms.
Esame keblioje padėtyje. Yra tokia išmintis apie draugus: mano draugo draugas yra mano draugas, mano priešo priešas yra mano draugas.
Mūsų atveju sunku pasirinkti, kai ir JAV, ir Vladimiro Putino Rusija nėra Kinijos draugai. Tik viešai įtraukti Kiniją po Rusijos į didžiausią grėsmių Lietuvai šaltinių sąrašą, mūsų užsienio žvalgybos tarnyboms nebūčiau siūlęs. Konfidencialiai Prezidentui, ministerijoms, Seimo komitetams – taip.
Priminsiu, kad Kinija ilgą laiką Čingischano užkariautas teritorijas iki Tolimųjų Rytų imtinai laikė savomis, nes šis užkariautojas paėmė valdžią ir Kinijoje. Tiesa, jo armija „ištirpo“ joje, beveik nepalikusi Čingischano kultūrinės įtakos pėdsakų. Rusija užėmė didžiules Čingischano Kinijos teritorijas tuo metu, kai Kinija neturėjo galimybių jas apginti.
1969 m. įvyko virtinė Sovietų Sąjungos ir Kinijos kariuomenių susirėmimų, kurie vos nesibaigė karu tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Sovietų Sąjungos. Nesutarimai dėl sienos virto karine konfrontacija. Konfliktas kilo, kai Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenė užėmė Damansko (Ženbao, kin. 珍宝) salą Usūrio upėje, o sovietinė armija kontratakavo.
Šiandien Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga. Ir Vladimiras Putinas vien todėl priverstas laikyti nemažas karines pajėgas pasienyje su Kinija ir Tolimuosiuose Rytuose. Tad, net jei to ir nenori, Kinija nors tokiu būdu prisideda prie karinio Baltijos valstybių saugumo.
Apsaugok, Viešpatie, lyginti Kiniją ir JAV, mūsų pagrindinę NATO sąjungininkę. Tačiau skirtumą tarp Kinijos ir Rusijos privalome matyti. Jau vien dėl to, kad Kinija, skirtingai, nei Rusija, niekada neturėjo istorinių teritorinių pretenzijų nei į LDK, nei į Abiejų Tautų Respublikos teritorijas.
2020.02.14; 06:23
