Kiek reikia Rusijai pajėgų, kad palaikytų įtampą regione?

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusija tiek pajėgų, kiek šiuo metu sutelkta prie Ukrainos sienos, gali neišlaikyti, tačiau dalis jų liks valstybių pasienyje, siekiant palaikyti įtampą ir nežinomybę dėl tolesnių Maskvos veiksmų.

 

„Vienas iš variantų gali būti toks, kad įtampa bus palaikoma karinėmis priemonėmis: visą laiką (taikyti – ELTA) karinį spaudimą, laikyti nežinomybėje – o kas bus, kurioje vietoje bus. Rusija yra meistrai tą daryti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Rupšys.

 

Kariuomenės vadas pažymėjo, kad dabar prie Ukrainos sienų sutelktos praktiškai visos šalies karinės sausumos pajėgos, kovinių grupių skaičius vis dar auga, o kariai nėra išvedami. Vis dėlto V. Rupšys nemano, kad tokio dydžio kariuomenė pasiliks Ukrainos pasienyje – užteks dalies dabartinių pajėgumų nuolatinei įtampai palaikyti.

 

„Turbūt tiek neišlaikys, ten 100–120 kovinių grupių, batalionų, bet to ir nereikia. Reikia palikti kažkokią dalį, trečdalį, ir visą laiką juos keisti, rotuoti, ir visą laiką ta įtampa bus palaikoma. Tuo labiau kad bus kažkoks pagrindas arba bazė sukurta, kur galės bet kada priimti sprendimą ir permest vėl iš naujo visas pajėgas“, – sakė V. Rupšys.

 

„Rusija turi įrankį, moka juo pasinaudoti ir galima iš jos laukti bet ko“, – teigė jis.

 

Be kita ko, V. Rupšys dar pažymėjo, kad Rusijai masiškai mobilizavus kariuomenę prie Ukrainos, paaiškėjo tikrieji Maskvos kariniai pajėgumai. Pasak jo, jei anksčiau apie tikrąją skirtingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinę galią buvo galima tik spėti, dabar aiškiai matoma, „ką jie turi ir kiek jie yra galintys operaciškai veikti“.

 

„Kad ir kaip ten baigtųsi dabar, Rusija parodė, kokia ji yra, kokius turi pajėgumus. Visame šitame yra didelis nerimas, negatyvas, bet, iš kitos pusės, mes pamatėme, kas yra Rusija. Pamatėme išties kokius pajėgumus turi karinius“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

 

ELTA primena, kad dar šią savaitę Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad, pasibaigus manevrams pradėjo dalinių atitraukimą. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tuo tarpu pareiškė, kad Aljansas „nemato deeskalacijos vietoje“. Priešingai, anot jo, Rusija, atrodo, toliau telkia savo pajėgas.

 

Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Praeitą savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais pareiškė, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d., tačiau puolimas neįvyko.