Artūras Artuzovas(1891 – 1939) – aukštas Sovietų žvalgybos pareigūnas (tikroji pavardė Frauči) gimė italų kilmės šveicaro šeimoje. Tėvas, įsikūręs Rusijoje, gamino sūrius. Rusų istorikas Antonas Ovsejenka savo knygoje „Stalino laikai“ (The Time of Stalin, 1981) taip aprašo A.Artuzovą: „Ramus, kuklus žmogus, niekada nesegėjęs apdovanojimų ir panašesnis į kaimo mokytoją“.
Artūras Artuzovas buvo kontržvalgybos šefas ČK (Ypatingajame komitete) ir kitose specialiosiose tarnybose, kurios vėliau pakeitė komitetą, o 1929–1934 metais – OGPU (užsienio žvalgybos) Pirmosios valdybos viršininkas. A.Artuzovas specializavosi agentūros įdiegimo užsienio ambasadose ir Sovietų Rusijoje dirbusių užsienio diplomatų kompromitavimo metodų kūrime. A.Artuzovas buvo vienas iš „Tresto“ operacijos vadovų. Ketvirtajame dešimtmetyje jis kurį laiką dirbo karinėje žvalgyboje (GRU).
Kaip NKVD bendradarbis, A.Artuzovas nesutiko su Josifo Stalino pozicija ir politika Vokietijos ir Lenkijos atžvilgiu, o per masines ketvirtojo dešimtmečio represijas elgėsi nepriklausomai, ir taip įsigijo sau priešą – patį Sovietų vadą, kuris galų gale paliepė areštuoti A.Artuzovą ir sušaudyti. Sklido gandai, kad prieš egzekuciją (maždaug 1939 metais), būdamas vidaus kalėjime Lubiankoje, A.Artuzovas parašė ant savo kameros sienos: „Kiekvieno doro žmogaus pareiga – nužudyti Staliną“.
Parengta pagal Normano Polmaro ir Tomo B. Aleno knygą “Špionažo enciklopedija”.
2013.02.10
