Klausimų dėl S. Skvernelio pareigų Seime vis daugiau


Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų štabas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) pranešus apie be ekspremjero Sauliaus Skvernelio sudarytą šešėlinę Vyriausybę, viešojoje erdvėje pasipylė klausimai, ar „valstiečių“ gretose nebręsta dar vienas konfliktas.
 
Pats S. Skvernelis neslėpė turįs kitokią nuomonę dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamo ir beveik tik iš „valstiečių“ frakcijos narių sudaryto šešėlinio Ministrų Kabineto. Pažymėjęs, kad „mandagiai atsisakė“ dalyvauti šešėliniame Kabinete, S. Skvernelis ne kartą tvirtino matąs kitą savo funkciją – telkti opoziciją.
 
Tačiau, kaip pripažino pats ekspremjeras, tą padaryti po šešėlinės Vyriausybės suformavimo bus kur kas sunkiau nei buvo iki tol. Kitaip tariant, kalbos apie bendrą opozicinių jėgų lyderį išsakomos kartu pažymint, jog opozicinių frakcijų bendradarbiavimas praktiškai tapo nebeįmanomas.
 
Tiesa, jei opozicinėms socialdemokratų, „darbiečių“ ir „valstiečių“ frakcijoms nepavyks rasti sutarimo ir išsikelti bendrą opozicijos lyderį, yra ir kitas viešai ne kartą aptartas planas. LVŽS trūksta tik dviejų frakcijos narių, kad ši politinė jėga galėtų vien iš savo gretų deleguoti kandidatą į Seimo opozicijos lyderio pareigas.
 
Apie tai, kad mišriai Seimo narių grupei ar kitoms frakcijoms priklausantys parlamentarai yra kalbinami jungtis prie 32 Seimo „valstiečių“ būrio yra užsiminę tiek R. Karbauskis, tiek LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė. Tačiau šis planas kelia savų iššūkių.
 
Ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė būgštauja, kad nusprendus opozicijos lyderio pareigybės siekti pastaruoju būdu, be šešėlinio portfelio likęs S. Skvernelis gali likti ir be opozicijos lyderio statuso.
 
Politikė pažymi, kad Seimo statutas numato, jog būtent seniūnas tos frakcijos, kuri turi reikiamą narių skaičių (daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių) gali būti paskelbtas opozicijos lyderiu. Taigi tokiu atveju S. Skvernelis opozicijos lyderiu galėtų būti tik jei būtų išrinktas LVŽS frakcijos seniūnu.
 
„Valstietės“ manymu, tikėtina, kad LVŽS frakcijai papilnėjus ir įgijus teisę vienai pačiai iškelti opozicijos lyderį, pats R. Karbauskis gali nenorėti rotacijos frakcijos vadovybėje. Kitaip tariant, šešėlinis premjeras, teigia R. Baškienė, gali prieštarauti, jog dabartinę LVŽS frakcijos seniūnę A. Norkienę pakeistų ekspremjeras.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Gali būti Ramūno Karbauskio noras, kad frakcijai ir toliau vadovautų Aušrinė Norkienė“, – Eltai sakė R. Baškienė.
 
Pasak jos, nors dabartinė frakcijos seniūnė tinkamai susitvarko su einamomis pareigomis, opozicijos lyderio pareigos reikalauja kur kas platesnių kompetencijų ir sugebėjimų.
 
„Jie abu labai puikūs žmonės: bet mes turime įvertinti kiekvieno žmogaus gebėjimą būti konkrečioje pozicijoje. Opozicijos lyderis turi būti tas žmogus, kuris reaguoja, eina į tribūną, kalba, dalyvauja. Saulius Skvernelis čia labiau tinkamas. Aš viską vertinčiau būtent pagal atitikimą tam lygmeniui. Aušrinė Norkienė yra puikiai administruojanti ir kaip seniūnė sutelkianti frakciją. Tačiau gal ji neturi tokio aštrumo… šiandien mes vertinkime gebėjimus“, – sakė R. Baškienė.
 
Tai, kad pastaruosius dvejus Seimo rinkimus „valstiečių“ sąrašą vedęs S. Skvernelis taip ir netapo partijos nariu, įsitikinusi R. Baškienė, neturėtų būti didelė problema ekspremjerą skiriant LVŽS frakcijos seniūnu.
 
„Kai kada mes partiškumą iškeliame aukščiau, o kai kada sakome, kad tai nėra svarbu. Kai 2016 m. buvo formuojama Vyriausybė, kažkaip partiškumas buvo nevertinamas kaip didelis nuopelnas – buvo žiūrima į kompetenciją. Mūsų frakcijoje yra nemažai nepartinių žmonių, tačiau mes veikiame kartu. Tad partiškumo labai nesureikšminčiau“, – sakė R. Baškienė.
 
Yra dar vienas kelias – iš mišrios Seimo narių grupės atsiradusi frakcija
 
Politinės manymu, nereikėtų atmesti ir dar vieno kelio, kuris, viena vertus, leistų S. Skverneliui tapti opozicijos lyderiu, o A. Norkienei – toliau išlaikyti „valstiečių“ frakcijos seniūnės pozicijas. Tai – dar vienos frakcijos susikūrimas Seime. Pasak R. Baškienės, jei mišriai Seimo narių grupei priklausantys politikai sukonstruotų naują frakciją – galbūt, svarsto politikė, ji sutiktų jungtis su „valstiečiais“ ir skelbti bendrą opozicijos lyderį. Pagal Seimo statutą, aiškino R. Baškienė, tokiu atveju opozicijos lyderis nebūtinai turėtų būti kurios nors frakcijos seniūnas.
 
„Tada frakcijų susijungimas duoda galimybę išsirinkti opozicijos lyderį ir turėti Aušrinę Norkienę, kaip frakcijos seniūnę „valstiečių“ frakcijoje, ir opozicijos lyderį (S. Skvernelį – ELTA). Galimi visokie variantai tad manau, kad pavasaris bus įdomus“, – tikino R. Baškienė.
 
Tiesa, pripažino politikė, iš mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų sulipdyti dar  vieną frakciją yra ne ką mažesnis iššūkis, nei susivienyti šiuo metu skirtingai savo vietą politinėje erdvėje matančias opozicines partijas.
 
Kad ir kaip susiklostys tolesnė įvykių eiga, akcentavo R. Baškienė, „valstiečių“ lyderiai turi suprasti, kad situacija reikalauja sprendimų, kurie yra platesni nei tik vienos partijos interesai.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Reikia suprasti realybę. Visų pirma mes esame opozicijoje. O kadangi esame opozicijoje, turime ir suprasti, kad esame visiškai kitokioje situacijoje nei kad buvome valdančiojoje daugumoje. Dabar mūsų galimybės kitos“, – akcentavo R. Baškienė.
 
„Dabar yra Seimo kadencijos pradžia ir mes turėtume įvertinti, kad pasaulyje yra neeilinė situacija. Neeilinę situaciją išgyvena ir Lietuva. Tad muštis tokioje situacijoje turėtume mažiausiai“, – sakė Seimo senbuvė neslėpdama, kad pati pritarianti S. Skvernelio mintims, jog šešėlinę Vyriausybę reikėjo formuoti iš platesnių opozicinių jėgų.
 
R. Karbauskis: R. Baškienė tokiomis kalbomis atstovauja pati save
 
Tuo tarpu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad apie tokį scenarijų, kuomet galbūt tektų spręsti, kam – A. Norkienei ar S. Skverneliui – turėtų atitekti opozicijos lyderio statusas, „valstiečiai“ dar nėra svarstę. Kita vertus, pažymėjo šešėliniu premjeru paskelbtas politikas, LVŽS frakcijos seniūnas turi būtinai priklausyti partijai. Maža to, akcentavo jis, A. Norkienė yra neabejotinai tinkamiausia šiuo metu vadovauti Seimo „valstiečiams“.
 
„Mes šio klausimo nesvarstėme ir tai būtų, žinoma, komplikacija. Frakcijos seniūnas turi būti ir partijos atstovas. Norkienė yra partijos vicepirmininkė. Ji neabejotinai yra geriausia iš frakcijos kandidatė“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
 
„Apskritai aš negaliu komentuoti ką Rima kalba. Bet ji kalba nuo savęs, ji atstovauja pati save, nes tokių aptarinėjimų pas mus frakcijoje niekada nėra buvę. Mes niekada neaptarinėjome tokių variantų. Mūsų tikslas yra stiprinti opoziciją, o ne tik turėti antrą žmogų valdyboje. Nėra savitikslis dalykas, papulti į valdybą ir užimti kažkokį postą“, – sakė R. Karbauskis, pažymėdamas, kad šešėlinę Vyriausybę sudarę „valstiečiai“ toliau nusiteikę ieškoti susitarimo tarp frakcijų dėl opozicijos lyderio.
 
Jo teigimu, nors susitarimas tarp opozicinių partijų yra neįsivaizduojamas, rasti bendrų vardiklių tarp frakcijų – yra įmanoma. R. Karbauskio manymu, socialdemokratams išsirinkus naują pirmininką, o „darbiečiams“ apskritai apsisprendus dėl savo veiksmų parlamente, šį klausimą būtų galima uždaryti.
 
„Aš labai daug tikiuosi iš pokyčių socdemų frakcijoje ir partijoje. O „darbiečiai“ turi apsispręsti, ką jie daro. Kol kas jie pasirinkę taktiką „mušti“ visus aplinkui ir ypatingai mus – „valstiečius“. Jie žiauriausiai kritikuoja ne konservatorius, bet valstiečius“, – teigė politikas.
 
Pastarąją savaitę šešėlinio Ministrų Kabineto vadovu „valstiečiai“ paskyrė partijos lyderį R. Karbauskį.
 
Aiškindamas, kodėl netapo neformalios Vyriausybės vadovu, S. Skvernelis prisipažino šiek tiek kitaip matąs darbą opozicijoje. Pasak jo, buvo galima bandyti šešėlinę Vyriausybę konstruoti iš visų opozicinių partijų.
 
„Manau, kad reikėjo bandyti burti koalicinę opozicinių frakcijų Vyriausybę. Jei mes kalbėtume apie realius žingsnius ir realius veiksmus, turbūt puikiai suprantame, kad nebus greičiausiai Lietuvoje taip, kad viena politinė partija formuotų Vyriausybę“, – tuomet samprotavo buvęs premjeras.
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Kartu jis pažymėjo, kad „valstiečiams“ suformavus šešėlinę Vyriausybę, konsoliduoti opozicines partijas taps dar sunkiau.
 
„Žiūrėkime realiai. Po šio žingsnio turbūt bus dar sunkiau tai padaryti. Nepamirškime vieno esminio dalyko – kad tiek LSDP, tiek Darbo partija, tiek „valstiečiai“ yra ir konkurentai dėl to paties rinkėjo“, – sakė S. Skvernelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.16; 00:30
 
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *