“Kodėl Izraelis gali turėti bombikę, o Iranas – ne”


Print

Tai – dar vienas buvusio Krašto apsaugos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus interviu, duotas visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt. Čia svarstoma, kuo Iranas skiriasi nuo Izraelio, ar deramai prisiminėme prieš dvejis metus kilusį Rusijos – Gruzijos karą, kuo skiriasi istoriko Česlovo Laurinavičiaus ir žurnalisčių Valerijos Novodvorskajos, Julijos Latyninos samprotavimai apie Kremliaus – Tbilisio nesutarimų priežastis bei pasekmes, ką omenyje turi S.Hantingtonas, kalbėdamas apie “civilizacijų karą”. Taip pat diskutuojama, ar Turkiją verta priimti į Europos Sąjungą. Įdomūs ir buvusio KAD vadovo samprotavimai, ar, pakeitus kardomąją priemonę “suėmimą”, OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas gali pabėgti į Rusiją.

Su buvusiu KAD direktoriumi Audriumi BUTKEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Kodėl Amerikai, Rusijai, Izraeliui galima turėti atominę bombą, o štai Iranui – ne. Ar tikrai Iranas kelia grėsmę pasauliui? Omenyje taip pat turiu ir kadaise labai garsiai skambėjusius pranešimus apie Sadamo Huseino keltą grėsmę pasauliui. Šiandien tie įtarimai – tarsi subliuškę.

Jeigu tiki, kad valstybių santykius apsprendžia demokratijos, tolerancijos, laisvos rinkos ir vieningų standartų visiems nuostatos, tuomet klausimas: kodėl Izraelis gali turėti bombikę, o Iranas NE yra savaime suprantamas. Deja, mano nuomone, žmonės konstruojantys pasaulinę politiką, mąsto S.Hantingtono „civilizacijų karo“ kategorijomis. Šios doktrinos požiūriu, laimėjusi šaltąjį karą kapitalistinė „liberaldemokratija“ ir „laisvos rinkos“ vertybės netaps „pasaulinėmis“.

Atvirkščiai: artimiausiu metu gilės kultūriniai – religiniai, geopolitiniai prieštaravimai ir patys seniausi rasiniai instinktai ims viršų prieš koka-kolos ir čyzburgerių kultūros vertybes. Todėl vienintelis teisingas šūkis „Vakarams“ yra :“The West and the Rest“. Tai yra „Vakarai“ ir „visi kiti“. Visi kiti – tai aiškiai skirtingos „Vakarams“ civilizacijos: slavų – pravoslavų, japonų, konfucianiškoji, musulmoniškoji, induistinė, lotynų amerikietiškoji ir afrikinė. Ir visos jos perspektyvoje bus potencialiame konflikte su „Vakarų“ civilizacija. Beje, šis požiūris nenagrinėja, ko vertos iš esmės tokios verybės kaip „laisva rinka“, ar jos turi savo atitikmenis realiame gyvenime. Nekeliamas klausimas, kodėl „Vakarų“ civilizacijos vertybės – fetišai turi būti automatiškai laikomi geresniais ir tinkančiais visiems.

Todėl numatoma aiški strategija „civilizacijų konflikto“ atvejui: konsoliduoti aplink atlantinę ašį Europos Sąjungos ir JAV jėgas, pritraukti potencialiais „civilizacinio“ lygmens sąjungininkais esančią Rusiją, konstruoti gerus sąjunginiškus santykius su Japonija, stimuliuoti „proatlantines“ grupuotes kitose „civilizacijose“ visiems kitiems neleidžiant tiek sustiprėti, kad jie sudarytų rimtas grėsmes. (Kaip matote, visa tai ir vyksta: ES ir Rusija balsuoja SNO už sankcijas Iranui). Esą ypač reikia riboti islamo ir konfucianistinių civilizacijų karinę ekspansiją… Tokiu būdu „Vakarų“ civilizacija, prisijungusi japonus ir pravoslavus, tampa „apgulta tvirtove“, kurioje tupi „auksinis milijardas“ žmonelių, saugančių Vakarų civilizacijos pasiekimus, o aplinkui kunkuliuoja barbarų ordų okeanas.

Kalbant apie Izraelį, tai žydai aiškiai priklauso „judėjų – krikščionių civilizacijai“, todėl pagal Samuelį Hantingtoną jie turi teisę į atominę bombikę. Iranas akivaizdžiai „musulmoniškoji“ civilizacija, todėl yra potencialus priešas. Ir visai nesvarbu, teisus tas Hantingtonas ar ne, netgi nesvarbu, tiki juo „atlantinės“ politikos formuotojai JAV ir Europoje ar ne. Svarbu tik tai, kad fundamentali studija „Globalinio saugumo pokyčiai ir JAV interesai“ akįvaizdžiai tapo, tegu ir neoficialia, bet JAV, ES ir, panašu kad ir Rusijos politine doktrina.

Todėl atsakymas į klausimą, turi teisę Irаnas į atominę bombą ar ne, priklauso nuo to, kur tu pats sėdi! Kalbant apie mus, Lietuvą, tai mūsų niekas neklausė, kur norime būti. Dėka geografinių ir rasinių ypatumų mes esame automatiškai įjungti į atlantinės civilizacijos gynėjų gretas. Turėti iliuziją, kad galėsime naudotis „auksiniam žmonijos milijardui“ skirtomis privilegijomis ir galimybėmis. Dar daugiau: mums buvo liepta ir leista ne kartą ir ne du iššauti į atlantinės civilizacijos priešus Irake, Afganistane, matomai leis ir Irane.

Mums buvo leista turėti CŽV kalėjimus ar bent sudarytos sąlygos, kad visi manytų mus tokį kalėjimą turėjus. Visi šie simboliniai aktai turi aiškų tikslą! Dabar pažvelkime į save „islamo“ civilizacijos atstovo, tai yra priešo, akimis. Esu tikras: nenustygstanti vaizduotė padoriam musulmonui paišo visas Gvantanamiškas bakhanalijas Nemenčinės miškuose! Atlikdami šiuos nesudėtingus ir ekonominiu ar kariniu požiūriu menkaverčius veiksmus, mes vis dėlto praėjome šį ritualą priimami į „Naujosios Atlantidos“ (neoatlantizmo politinės doktrinos) gynėjų gretas! Beje, pas kriminalus tai vadinama „parišti per kraują“… Todėl civilizacijų konflikte mūsų niekas nelaikys „tykiaisias europiečiais“, neatsakingais už šimtmečius plėšimo, prievartavimų, pardavimų vergijon, narkotikų piršimo (opiumų karai), totalinio vietinių genčių naikinimo. Manau, to ir buvo siekta pagarsinant CŽV kalėjimų istorijas, vėliau verčiant europines valstybes priimti neteisėtų kalėjimų neteisėtai kalintus asmenis.

Todėl atsakymas į klausimą, ar turi Iranas teisę atominę bombą iš teoretinio – moralistinio plano persikelia į grynai praktinį. Jau vykstančiame Islamo ir „atlantinės“ civilizacijos konflikte mums nebus leista likti nuošalėje. Ir skirtingai nuo Izraelio, JAV ar Didžiosios Britanijos mes neturime specialiųjų pajėgų, pajėgių kovoti diversiniame kare. Mes esame puikus taikinys, kurį atakavus galima lengvai „atidirbti“ kitos „civilizacijos“ užsakovų mestus pinigėlius konfliktui generuoti.

Todėl mano atsakymas į tavo klausimą: nemoralizuokim, stiprinkim savo saugumo pajėgas, nepasitikėkim „gerais dėdulėmis iš Amerikos“, kurie išspręs visas mūsų problemas, ruoškimės blogiausiam. Absoliučiai neatsakinga Europos Sąjungos imigracinė politika apleido Angliją, Prancūziją, Vokietiją „maurais“, kuriančiais religiniu pagrindu „emiratus“ Europoje. Kova su jais vers politikus atsisakyti eilės demokratinių laisvių Europoje, kaip kad 9:11 įvykiai leido JAV valdžiai įvesti tradicinių JAV piliečių laisvių apribojimus „Patriotinio akto“ pavidalu.

Manau, tokia yra šio „vidinio priešo“ sąmoningo sukūrimo-įsileidimo prasmė.

Ir nors visa tai suprantame, privalome žinoti: mes sėdime su „atlantistais“ viename „Titanike“, mums leista naudotis šios civilizacijos gėrybėmis, mes noriai tai priėmėme ir ryjame pilna burna, todėl aiškiai atsakau: Iranas neturi teisės į atominį ginklą.

Lietuva prisiminė prieš dvejis metus kilusį karą tarp Gruzijos ir Rusijos? Kas tai iš tikrųjų buvo; karas, susidūrimas, nesusipratimas? Bet svarbiausia, kas kaltas dėl to konflikto?

Kalti savo tautos interesus išdavę ir svetimą politiką vykdę Gruzijos politiniai veikėjai. Žinoma, tai buvo karas! Jeigu gruzinai, įsiveržę į Pietinės Osetijos provinciją dar galėjo tai traktuoti kaip konstitucinės tvarkos įvedimą, tai į istorinę Gruziją, „Kartli“ įsiveržusi  Rusijos kariuomenė, užimti svarbiausi gyvybiniai centrai: Gori, Poti… nuskandinti laivai neabejotinai yra karas! Įdomiausia, kad  visi veiksmai ruošiantis konfliktui vyko viešai ir demonstratyviai. Geras mėnesis iki įvykių Gruzijos pajėgos buvo permetamos į Pietų Osetijos pasienį, dvi savaitės iki įvykių vyko Rusijos pajėgų, dislokuotų pasienyje, pratybos. Abi pusės buvo pilnoje mobilizacinėje parengtyje ir abi pusės apie tai žinojo. Jokių „netikėtumo efektų“! Rusija tiesiog „leido“ gruzinams įlįsti į Chinvalį – spąstus ir paskui sugrojo savo partiją.

Čia klausimas tik vienas: kas leido gruzinams tikėtis, kad rusų atsakymo nebus. Kas parinko atakos datą per Olimpinių žaidynių atidarymą, kas iš anksto informavo JAV draugiškų, arba „atlantinę civilizaciją“ išpažįstančių valstybių Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos  vadovus nevykti į Olimpinių žaidynių atidarymą ir laukti „ivykio“.

Kas viso „sanitarinio kordono“ vadovus pakėlė ir atginė į atakuojamą Tbilisį? Daug atsakymų čia nėra. Pavyzdžiui, V.V.Putinas mano, kad tai vienas iš Dž.Bušo rinkiminės kampanijos elementų.

Istoriko Česlovo Laurinavičiaus ir politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus komentarus apie Rusijos – Gruzijos susidūrimą lyginu su, sakykim, Rusijos žurnalisčių Julijos Latyninos ar Valerijos Novodvorskajos komentarais. Šios Rusijos atstovės teisina Gruziją ir Michailą Saakašvilį, o šie du mūsiškiai – kritikuoja.

Neseniai Julijai Latyninai Kondolyza Rais įteikė premiją. Galite rasti internete nuotrauką… Čia visas atsakymas.

Ar derėtų Turkiją priimti į Europos Sąjungą? Man atrodo, kad ar priimsime, ar nepriimsime turkus, jie vis tiek ateis į ES. Nes jie šeimose turi žymiai daugiau vaikų nei europiečiai. Jų – tiesiog labai daug, jie – jauni, veržlūs, atkaklūs.

Sveikas protas sakytų: nepriimti! Deja, Europos Sajungai reikalingi nauji Euro vartotojai, milžiniškas rinkos gabalas. Todėl, galimas atvejis, bus užmerktos akys į visas kurdų problemas ir armėnų genocidą… Deja, visa Turkija toli gražu nepanaši į tai, ką turistas mato Antalijoje ar Stambule. Priedo, tai senas imperines tradicijas turinti šalis, valdoma ne vien „demokratiškai išrinktos“ vyriausybės, bet ir šešėlinių įtakų, esančių kariškių rankose. Jų taip lengvai nepašokdinsi ir „atlantinę“ politiką teks koreguoti pagal šios islamo šalies dedamąją. Beje, paskutinis Izraelio interesų ir Turkijos susidūrimas parodė, kad lengva nebus. Man tai taip pat „testas“ ieškant atsakymo: ar turi Europos Sąjunga ilgalaikio vystymosi strategiją. Ar yra „smegenų centras“, priimantis sprendimus apart už nieką neatsakingų, keletui metų išrenkamų veikėjų.

Rugpjūčio 12-ąją lietuviškoji teisėsauga nusprendė, kad buvusiam omonininkui K.Michailovui būtina ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vienas iš argumentų – K.Michailovas gali bėgti į Rusiją. Sakykit, ar šie teisėjo argumentai reiškia, kad Lietuvos  – Rusijos valstybinė siena yra skylėta kaip rėtis? Ar iš tokio pareiškimo galima susidaryti įspūdį, kad mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su kitomis specialiosiomis ir slaptosiomis tarnybomis nesugeba deramai kontroliuoti sienos su Rusija?

Prokuratūros ir teismų rašiniai nėra skirti logikos bei sveiko proto apraiškų mėgėjams. Tai panašiau į religinius – politinius tekstus: arba tiki ir tada esi „valdžios“ -„gerųjų berniukų“ pusėje, arba netiki ir tuomet esi „parmazonas“. Pavyzdziui, kai prokuratūra reikalavo mane suimti, jų argumentu buvo: “jis gali sunaikinti surinktus įkalčius ir įrodymus“. Tai yra man buvo priskiriamos antgamtinės galios padaryti poveikį per atstumą dokumentams, esantiems prokuratūros seifuose. Teismui teko „tikėti“.

Deja, Michailovo atveju įdomesnė yra kita teismo nutarties dalis: teismas pripažino, kad neturi jokių įrodymų prieš Michailovą ir kad visi surinkti įrodymai „viso labo tik patvirtina patį nusikaltimo faktą“! Toliau Teismas visai sąžiningai pripažįsta, kad Michailovas paliekamas suimtas ne todėl, kad pakanka įrodymų jo kaltei pagrįsti, o todėl, kad pastarajam pabėgus, tolimesnis „procesas Medininkų byloje taptų neįmanomas“. Manau, kad Francis Kafka, perskaitęs tokią teismo nutartį, krykštų iš džiaugsmo: kaltinamasis reikalingas procesui palaikyti, o ne teisingumui vykdyti! Тaigi „procesas“ pats savaime tampa tikslu, vietoje to, kad būtų priemone. Kas yra visišku nonsensu teisingumo vykdymo požiūriu, politiniu požiūriu gali būti „realpolitik“ ir tiek. Tai ir reikėjo įrodyti.

Kalbant, apie galimybę pabėgti per EU sieną, tai ji visada egzistuoja. Ypač tuo atveju, jeigu žmogui gręsia kalėjimas iki gyvos galvos. Ypač po to, kai jis suprato, kaip yra reikalingas procesui. Tačiau čia yra įdomesnis kitas klausimas: kodėl, prokurorų nuomone, kaltas asmuo visą šį laiką nebėgo iš Latvijos? Prokurorų požiūriu „nekalti“ omonininkai: Makutinovičius ir Co, pabėgo, o „kaltas“ liko ir net ėmėsi bendradarbiauti su Latvijos valdžia. Tikrai durnas, ar ne?

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: buvęs krašto apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius.

2010.08.20


Prisijunkite prie diskusijos