Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt pavyko gauti Kauno miesto savivaldybės tarybai adresuoto, grupės tarybos narių pasirašyto pareiškimo dėl “Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko Raimundo Kaminsko” kopiją. Šių metų kovo 18-osios data pažymėtas pareiškimas meta nepasitikėjimo šešėlį Antikorupcijos komisijai nebe vienerius metus vadovaujančiam R.Kaminskui. Antikorupcijos komisijos pirmininkas R.Kaminskas neigia jam inkriminuojamus kaltinimus. Tačiau pirmiausiai išklausykime nepasitikėjimą pareiškusiųjų narių argumentų. Pareiškimą pateikiame be sutrumpinimų.
“Pareiškiame, kad Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos veikla dėl komisijos pirmininko Raimundo Kaminsko veiksmų, nesuderinamų su komisijos pirmininkui keliamais reikalavimais, yra sužlugdyta.
Dėl sąmoningo Raimundo Kaminsko neveikimo Antikorupcijos komisija, nežiūrint į komisijos narių pastangas, nesikreipė į savivaldybės tarybą dėl Taikos sutarties su UAB “Britanika” nevykdymo ir dėl korupcijos apraiškų savivaldybės vadovų veiksmuose šiuo klausimu. Dėl šios priežasties taryboje buvo prastumtas aiškiai korumpuotas sprendimas įtraukti 20 proc. UAB “Britanika” savivaldybei priklausančių akcijų į privatizavimo objektų sąrašą, dėl ko yra pažeistas viešasis interesas ir savivaldybei padaryta didelės vertės turtinė žala.
Dėl sąmoningo Raimundo Kaminsko neveikimo, nežiūrint į komisijos narių pastangas, R.Kaminskas visais būdais dengia savivaldybės vadovų aiškiai korumpuotus veiksmus dėl už ES paramą pastatyto administracinio pastato atidavimą VšĮ “Technopolis”. Niekaip kitaip kaip korumpuotais negalima vertinti viešus paties R.Kaminsko veiksmus siekiant prijungti VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę prie VšĮ Raudonojo Kryžiaus ligoninės tam neturint jokio pagrindo.
Pastaruoju metu komisijos pirmininkas R.Kaminskas leidžia sau daryti viešus išpuolius prieš komisijos narius, posėdžių metu grubiai nutraukinėja jų pasisakymus, įžeidinėja nepagrįstomis replikomis, žemina jų orumą. Susidariusi padėtis Antikorupcijos komisijoje dėl komisijos pirmininko R.Kaminsko veiksmų yra neleistina ir netoleruotina, todėl R.Kaminskas privalo būti atstatydintas iš komisijos pirmininko pareigų.”
Šį Kauno miesto savivaldybės tarybai kovo mėnesį išsiųstą pareiškimą pasirašė per dešimt tarybos narių. Vienas iš pasirašiusiųjų pridėjęs prierašą, esą “Antikorupcijos komisijai turi vadovauti opozicijos partijos atstovas”. Tad gal Korupcijos komisijos pirmininką norima nuversti tik dėl to, kad jis priklauso “ne tai partijai”? Pats Antikorupcijos pirmininkas R.Kaminskas visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt tvirtino nesureikšminantis ir nebijantis tokių išpuolių. Pasak R.Kaminsko, principingai dirbantys pareigūnai negali išvengti intrigų, apkalbų, nepasitenkinimo. Jo žodžiais, tokio pobūdžio kaltinimai tik dar kartą įrodo, kad jo vadovaujama komisija principingai analizuoja korupcijos apraiškas Kauno mieste. R.Kaminskas teigė, kad jis niekad ir neneigė, jog Kaune esama korupcijos. Tačiau jis taip pat įsitikinęs, jog jo vadovaujama komisija – viena iš geriausiai dirbančių komisijų visoje Lietuvoje.
Ir pateikė savo argumentus. Pavyzdžiui, patvirtintas, pasirašytas, palaimintas ataskaitas apie atliktus darbus 2007 – 2010 metais.
Štai keletas labiausiai į akis krentančių Antikorupcijos komisijos nuveiktų darbų iš 2010-ųjų ataskaitos. “Įgyvendindama LR antikorupcinę politiką Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcinė komisija nuo 2009-ųjų vasario 25 dienos iki 2010-ųjų vasario 25-osios apsvarstė 347 gautus dokumentus (prašymus, pareiškimus, skundus), išsiuntė 224 paklausimus, atsakymus, prašymus. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 12-a komisijos posėdžių, kuriuose svarstytos 86-ios problemos”. R.Kaminsko pasirašytoje ataskaitoje taip pat teigiama, jog “komisijos veikla, lyginant 2009-uosius ir 2010-uosius metus, “buvo intensyvesnė”. Komisija taip pat svarstė komisijos bendradarbiavimo su miesto bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, akademinės bendruomenės atstovais galimybes.
Komisijos vadovo R.Kaminsko ataskaitoje pabrėžiama, jog “buvo nustatyti tam tikrų Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų piktnaudžiavimai, kai be Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų buvo skirstomos ir perskirstamos milijoninės lėšos iš Savivaldybės vardu paimtų paskolų, todėl Komisija nutarė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją prie teikiamų Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų projektų dėl paskolų ėmimo privalomai rengti tų sprendimų priedus, kuriuose būtų tvirtinami ir konkretūs objektai, kuriems iš paskolų skiriamos lėšos”.
Komisija taip pat organizavo išvažiuojamuosius posėdžius dėl statybos darbų Veiverių g. 118, dėl detaliojo plano Europos pr. bei dėl Partizanų ir Birželio 23 gatvių sankryžos problemų. Komisija kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą, kad patikrintų Kauno apygardos prokuratūros kontroliuojamą ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1108-07 dėl galimos nusikalstamos veiklos. Komisija pasiūlė VDU ir KTU rektoriams, kad studentai galėtų atlikti nemokamą apklausą, remiantis patvirtinta Kauno miesto savivaldybės korupcijos prevencijos programa. Komisija taip pat tęsė tyrimus dėl Dariaus Petraičio antraeilių pareigų atlikimo Kauno miesto savivaldybės viešosiose įstaigose bei dar kitų savivaldybių viešosiose ir nevyriausybinėse organizacijose, dėl UAB Britanika” ir VšĮ “Technopolis”.
Nuo 2008 metų vasario iki 2009-ųjų vasario R.Kaminsko vadovaujama Antikorupcijos komisija išnagrinėjo 249 gautus dokumentus, išsiuntė 266 raštus dėl paklausimų. Komisijos veikla 2008-aisiais, lyginant su 2007-aisiais, buvo dar sudėtingesnė. Nes padidėjo darbų apimtys. 2008-aisiais įvyko 13-a Komisijos posėdžių, juose apsvarstyti 134 klausimai. Remiantis Administracijos 2008-ųjų 3-iojo ketvirčio duomenimis dėl korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo analizės, darytina išvada, kad dauguma numatytų antikorupcinių priemonių buvo visiškai įgyvendintos arba įgyvendintos iš dalies. Atsižvelgiant į darbų sudėtingumą ir apimtis, išskirtinos Komisijos atliktų tyrimų išvados dėl infrastruktūros plėtros kairiajame Nemuno krante Marvelės gatvėje, dėl Taikos prospekto ir Pramonės prospekto sankryžos rekonstravimo ir naujo viaduko statybos techninio projekto, dėl UAB kino teatro “Romuva” akcijų pirkimo ir nuostolių atlyginimo, dėl viešojo tualeto A.Jakšto ir šv. Gertrūdos gatvių sankirtoje projektavimo ir statybos.
Ne mažiau įspūdinga ir ataskaita, bylojanti, kas buvo nuveikta 2007 – 2008-aisiais metais. Čia pateikiame keletą ištraukų iš skyriaus “Priimti Antikorupcijos komisijos siūlymai savivaldybės administracijai”. Štai keletas punktų: ženklinti visus Kauno miesto savivaldybės tarnybinius automobilius du kartus didesniais lipdukais ir automobilio galinėje dalyje užklijuoti nuorodą į Savivaldybės interneto tinklapį, visose Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamose įmonėse sudaryti stebėtojų tarybas laikantis atitinkamų proporcijų pagal rinkimus į Savivaldybę laimėjusių partijų narių skaičių, įsteigti du etatus, kuriuos užėmusieji specialistai dirbtų korupcijos prevencijos srityje, Kauno miesto savivaldybei pavaldžiose įmonėse ir įstaigose įkurti etikos ir korupcijos prevencijos visuomenines komisijas korupcijos prevencijos programai vykdyti bei kontroliuoti, Kauno miesto savivaldybės administratoriui Arūnui Keserauskui atšaukti 2007-ųjų birželio 22-osios įsakymą “Dėl Vidaus audito skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybių panaikinimo”, nuo 2007-ųjų gruodžio 3 dienos iki gruodžio 7-osios Kauno miesto gimnazijose ir mokyklose surengti korupcijos prevencijos dienas, paminėti Antikorupcijos dieną (gruodžio 9-oji), kurių metu komisijos nariai su moksleiviais diskutuotų korupcijos prevencijos klausimais…
Ataskaitoje taip pat pažymima, jog svarstant dėl antikorupcijos politikos vykdymo bei sprendimų, kuriuose gali egzistuoti didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, į posėdžius buvo kviečiami atsakingi Savivaldybės valstybės tarnautojai, Administracijos ir Administracijos padalinių vadovai. Pavyzdžiui, tuometiniai Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas R.Dagys, M.Riomerio Universiteto doktorantas A.Skaistys, AB “Autrolis” direktorius A.Gineitas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius A.Keserauskas, Miesto plėtros departamento laikinai direktoriaus pareigas einantis S.Lukošius, Statybos skyriaus vedėjas, kuris, beje, pateikė visą informaciją, susijusią su istorinio paveldo objekto VšĮ “S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas” Aleksote likimu…
Taigi palyginkime nepasitikėjimą reiškiančių tarybos narių pareiškimą su Antikorupcijos komisijos pirmininko R.Kaminsko veikla, užfiksuota oficialiose ataskaitose. Skaitytojams nenorime primesti savo pozicijos. Tačiau akivaizdu, jog nepasitikėjimą reiškiančiųjų pareiškime – per mažai konkrečių argumentų, kurie bylotų, esą R.Kaminskas tikrai nevertas komisijos pirmininko vardo. Tokių “nepasitikėjimų” galima prirašyti apie kiekvieną aktyviai dirbantį savivaldybės pareigūną. Juolab kad pats R.Kaminskas pabrėžia: “meluočiau, jei tvirtinčiau, esą Kaune korupcijos nėra”. Tačiau komisijos pirmininkas R.Kaminskas ragina nepamiršti, kad jo vadovaujama komisija nėra nei STT, nei FNTT, nei VSD, tad “iš komisijos reikalauti daugiau, negu ji gali, – tiesiog kvaila”.
Nepasitikėjimą reiškiantys geriau jau pultų na kad ir tuos Vyriausybės narius ar ekspertus, kurie parengė labai jau netobulą nutarimą “Dėl atlyginimo už vertingą informaciją apie nusikaltimus, kuriais padaryta turtinė žala valstybei”. Minėtas Vyriausybės nutarimas buvo pasirašytas 2003-ųjų sausio 21-ąją, paskui – tobulintas. Tačiau ir senoji, ir naujoji įstatymo redakcija tarsi tyčia surašyta taip, kad joks asmuo, pateikęs net ir labai vertingos informacijos apie korupcijos apraiškas, niekad negautų jokios premijos. Be to, remiantis minėtu nutarimu, nenumatyta net minimaliausia informacijos apie korupciją pateikusio asmens apsauga. Kad tas nutarimas, turėjęs paskatinti Lietuvos visuomenę informuoti teisėsaugos institucijas apie nesąžiningus pareigūnus, iš tikrųjų iniciatyvą tik slopina, pastebėjo ir “Transparency International” Vilniaus skyrius.
Štai tos pastabos. Minėtas teisės aktas byloja, jog vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas ekonomikai, verslo tvarkai ar finansų sistemai suteikusiems asmenims gali būti skiriama vienkartinė piniginė išmoka. Tačiau tame pačiame teisės akte tvirtinama, jog piniginė išmoka taikoma tik tuo atveju, jei nusikaltimas ar prasižengimas įrodomas teisme. O tokie faktai Lietuvoje – labai reti. Taip pat nutarime pabrėžiama, kad piniginė išmoka apie korupciją pranešusiam žmogui neskiriama, jei korumpuotas pareigūnas su valstybės institucijomis pasirašo susitaikomąjį, t.y. taikos, raštą. Vaizdžiai tariant, premija neskiriama net tuo atveju, jei valstybė po pranešimo atgavo jai priklausančias įmokas ar kitas gerybes, bet susitaikė su kaltininku.
Minėtame nutarime esama ir daugiau išlygų, kurios byloja, kada, kodėl ir kaip apie korupciją pranešusiam žmogui neišmokama premija. Ogi premija neskiriama dar ir tuo atveju, jei informacija pasirodo esant vertinga, tačiau valstybei nepavyksta iš korumpuoto asmens išieškoti neteisėtai pasisavintų lėšų. Omenyje turint, kad tokie atvejai – dažni, informacijos apie korupciją turintis asmuo akivaizdžiai neskatinamas bendradarbiauti su teisėsauga. Jis neskatinamas teikti informacijos Lietuvos teisėsaugai dar ir tuo atveju, jei žino tik apie pasiruošimus nusikalsti.
Analizuodami minėtą potvarkį ekspertai iš “Transparency International” Vilniaus skyriaus kritikuoja ir nuostatą, jog premija už vertingą informaciją gali būti tik iki 10 proc. dydžio nuo valstybės atgautos sumos, tačiau bet kuriuo atveju – ne didesnė kaip 100 tūkst. litų. Tuo pačiu minėtas potvarkis neteikia jokių garantijų, kad toji išmoka nebus simbolinė, pavyzdžiui, vieno lito dydžio.
Keista, bet minėtas potvarkis nenumato jokio garantinio mechanizmo, kad asmuo apskritai gaus bent kokią išmoką, nes sprendimą priima netgi ne informaciją gavusi ir jos pagrindu betarpišką tyrimą atliekanti teisėsaugos institucija. Minėtas potvarkis taip pat nenumato jokių informacijos vertingumo nustatymo kriterijų. Tačiau svarbiausia, kad minėtas nutarimas neįpareigoja valstybės saugoti vertingą informaciją pateikusį asmenį “nuo neigiamų pasekmių darbinėje ar profesinėje veikloje”.
Tas pats “Transparency International” Vilniaus skyrius apgailestaudamas pastebi, jog nuo pat nutarimo įsigaliojimo 2003-aisiais dar nepasitaikė nė vieno atvejo, kada vertingos informacijos suteikusiam asmeniui Lietuvos valstybė būtų sumokėjusi premiją. Tegul ir simbolinę. Žodžiu, šitaip “skatindami” visuomenę kovoti su korupcijos reiškiniais mes negalime tikėtis ir “stulbinančiai gražių rezultatų”. Nei Kaune, nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste.
Nuotraukoje: Kauno Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas.
Redakcijos prierašas.
Sulaukęs papildomos informacijos visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt šią temą pratęs.
2010.04.12
2010.04.12
