Senatorius demokratas Robertas Mendesas ir jo žmona Nadin Arsaljan - Mendes
Senatorius demokratas Robertas Mendesas ir jo žmona Nadin Arsaljan – Mendes

Lietuvių skaitytojai tikriausiai bus bent sykį girdėję pono Roberto Mendeso pavardę. Tai – JAV Demokaratų partijos narys, JAV senatorius. Pastaruoju metu jis užėmė įtakingas pareigas Senate – vadovavo svarbiam Užsienio reikalų komitetui.

Kodėl šiandien jį prisimename? Niujorke jam iškelti oficialūs kaltinimai korupcija. Kaip praneša CNBC, senatoriui R. Mendesui inkriminuojami trys nusikaltimai: kyšininkavimas, sukčiavimas ir tarnybinių pareigų panaudojimas darant spaudimą. JAV specialiosios tarnybos atliko kratas jo namuose ir aptiko 500 tūkst. JAV dolerių grynaisiais, aukso luitų ir pasaulyje pačių brangiausių automobilių. .

Demokratų daugumos lyderis Senate ponas Čakas Šumeris socialiniuose tinkluose X (buvęs Twitter) pareiškė leidiniui CNBC, kad senatorius R. Mendesas laikinai stabdo savo darbą Užsienio reikalų komitete, kol nebus baigti tyrimai dėl jo veiklos.

Beje, korupcija Niujorke apkaltintas politikas R. Mendesas garsėjo kaip vienas iš įtakingiausių armėnų lobistų Amerikoje. Būtent jis visai neseniai organizavo antiazerbaidžanietiškas diskusijas JAV Senato ir Kongreso rūmuose. Būtent šis politikas kūrė įstatymo, kuriuo remiantis būtų Azerbaidžanui taikomos politinės ir ekonominės sankcijos, projektą. Būtent šis politikas atkakliai piršo nuomonę, girdi, JAV privalo paremti Armėniją ginklais, kad Baku negalėtų susigrąžinti Karabacho.

Įdomu dar ir dėl to, kad pono R. Mendeso žmona Nadin – etninė armenė. Jos tikroji pavardė – Nadin Arsaljan.

Slaptai.lt informacija

2023.09.23; 08:30

Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.

Kyjivas, rugpjūčio 11 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atleisti visų regioninių karinių verbavimo centrų vadovus, praneša „Sky News“.
 
Kaip teigiama, valstybės vadovas tokį sprendimą motyvavo nuogąstavimais, susijusiais su korupcija.
 
„Šiai sistemai turėtų vadovauti žmonės, kurie tiksliai žino, kas yra karas ir kodėl cinizmas bei kyšininkavimas karo metu prilygsta išdavystei“, – pareiškė V. Zelenskis.
 
Pasak jo, už naujojo sprendimo įgyvendinimą bus atsakingas ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2023.08.12; 00:30

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. EPA – ELTA nuotr.

2024-aisiais sukaks lygiai dešimt metų, kai domiuosi Azerbaidžano ir Armėnijos tarpusavio santykiais. Mano sąskaitoje – du straipsnių rinkiniai . Omenyje turiu 2016-aisiais išleistas „Juodojo Sodo tragediją“ ir 2021-aisiais – „Juodojo Sodo bylą“. Beje, 2021 – 2022-aisias metais dienos šviesą išvydo ir du grožinio pobūdžio darbai – „Ilga kelionė į Hankendį“ bei „Didžioji Karabacho paslaptis“. Tad į Pietų Kaukazo istoriją pažvelgta iš pačių įvairiausių kampų. Tarsi jau daugiau nebėra ką pridurti – viskas pasakyta.

Bet štai – nauja tema, naujas žvilgsnis. Internetinėse Youtube erdvėse aptikau armėno autoriaus redaguojamą kanalą „V centre objektiva“ (rusų kalba). Įdomu tai, kad autorius – armėnas. Jis tvirtina niekad niekur necituojantis Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo. Tokia jo, komentatoriaus, valia. Gera ar bloga – ne tai svarbiausia.

Svarbiausia, kad šį sykį vedantysis elgiasi priešingai. Jis sąmoningai cituoja Azerbaidžano lyderį. Jis perpasakoja, už ką Ilhamas Alijevas dėkoja armėnų politikams, kariškiams, žurnalistams, dainininkams, saugumo tarnybų vadovams, šventikams, verslininkams. Maždaug dešimties minučių trukmės video komentare vedantysis pamini beveik keturiasdešimt armėniškų pavardžių ir armėniškų organizacijų, kurioms Azerbaidžano prezidentas taria žodį „ačiū“.  

Sakote – neįtikėtina? I. Alijevas niekad nedėkotų tiems, kurie iš Azerbaidžano 1988 – 1994-aisiais atplėšė Karabachą ir iki pat 2020-ųjų rudens šį kraštą laikė okupuotą?

Ir vis tik – dėkoja. Tik padėka, žinoma, – ironiška, pašaipi, kritiška. Kanalo „V centre objektiva“ vedantysis pasakoja apie buvusius Armėnijos prezidentus, parlamentarus, generolus, visuomenininkus, kurie visus pastaruosius tris dešimtmečius šaukė, koks brangus jiems Karabachas ir kaip nuoširdžiai jie rūpinosi Karabacho armėnų saugumu bei gerbūviu. O iš tiesų, remiantis vedančiojo žodžiais, už milijardus vogtų dolerių ir eurų Karabacho patriotais pasivadinę armėnų politikai ir kariškiai pirko prabangius viešbučius ir vilas Maskvoje, Sankt Peterburge, Stavropolio krašte, Paryžiuje, Dubajuje, Graikijoje, Čekijoje, JAV, Kanadoje. Tvirtino, jog be Karabacho negalėtų išgyventi nė dienos, tačiau už pinigus, sukauptus vagiant iš biudžeto ir švaistant pasaulio armėnų surinktas aukas, statė asmeninius prekybos centrus Sočyje, Maskvoje, skraidydavo palošti į prabangius kazino Europoje, atostogaudavo ne Karabache, bet tik Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje.

Objektyvo centre. Youtube kanalas, kuriame armėnų apžvalgininkas pasakoja apie armėniškąją korupciją

 

Vogdavo iš Karabache dislokuotų karinių dalinių mėsos konservus ir juos pardavinėdavo savo asmeniniuose prekybos centruose. Atidarydavo asmeninius restoranus, o ten patiekalus virdavo karinio dalinio virėjai, elektra į restoraną atkeliaudavo iš to paties karinio dalinio. Žinoma net atvejų, kai buvo išvogti naktinio matymo prietaisai, ir į Karabachą permesti armėnų kariškiai liko be šių itin svarbių priemonių.

Vadinamasis Karabacho armėnų klanas, įskaitant už saugumą atsakingus kariškius ir slaptųjų tarnybų vadovus, šantažuodavo sąžiningus verslininkus. Išgalvoję keisčiausių pretekstų kišdavo juos į kalėjimus ir ten kankindavo, kol šie atsisakydavo savo firmų smurtautojų naudai.

Užuot investavę bent vieną centą į Karabacho ekonomiką keli ypač garsiai save Karabacho patriotais laikantys armėnai išlaikė dešimtis prostitučių, nusipirko Graikijai priklausančią kurortinę salą, nušvilpdavo pusę į Karabachą keliaujančių humanitarinio pobūdžio siuntinių. Tie, kurie šaukė, jog renka lėšas cerkvių atstatymui Karabache, už sukauptus milijardus rentė prekybos centrus visur, tik ne Karabache. Jų sūnūs nė dienos netarnavo Armėnijos kariuomenėje, juolab tuose daliniuose, kurie buvo permesti į Karabachą. Paminėta pavardė net armėno, kuris, užuot rūpinęsis Karabacho reikalais, plovė pinigus Vladimiro Putino aplinkos žmonėms ir už šį triūsą į jo asmenines sąskaitas pribyrėjo vienas milijardas amerikietiškųjų dolerių.

Juodojo Sodo byla. Knygos viršelis. Slaptai.lt foto

Žodžiu, laidos „V centre objektiva“ vedančiojo komentaras – šokiruojantis. Visą jį peržiūrėjus paaiškėja, kodėl Azerbaidžano prezidentas ironiškai, pašiepiančiai dėkoja dešimtims armėnų politikų ir kariškių. Dėkoja už tai, kad šie tik žodžiais, bet ne darbais rūpinosi Karabachu. Vaizdžiai tariant, buvo korumpuoti nuo galvos iki kojų, nuo kojų – iki galvos. Juk ir armėniškoji korupcija (ne tik azerbaidžanietiškas patriotizmas ir azerbaidžanietiškieji ginklai bei Turkijos parama) padėjo Azerbaidžanui susigrąžinti unikalųjį regioną – Karabachą. Vedantysis pabrėžė net keliolika kartų: kol Ilhamas Alijevas statė miestus, armėnų politikai rentė vilas. Žinoma, omenyje turėtos asmeninės vilos.

Didžioji Karabacho paslaptis ir Ilga kelionė į Hankendį

O dabar norėčiau grįžti į Lietuvą. Nuo pat 2014-ųjų, kai susidomėjau Azerbaidžano ir Armėnijos istorija, lietuviškoje erdvėje, regis, nė sykio negirdėjau, jog mūsų politikai, žurnalistai, visuomenininkai būtų rimtai priekaištavę Armėnijai dėl korupcijos. Lietuviškoje erdvėje dažniausiai pabrėždavo, jog Armėnijoje esama sunkumų, bet ši šalis neva tvirtai, drąsiai, užtikrintai žingsniuoja pažangos ir doros keliu. Dar pakentėkime truputėlį, ir Armėnija neva bus atsikračiusi korupcijos vėžio visiems laikams. Armėnija dažnokai lyginta su Azerbaidžanu. Armėnija neva žiauriai nepakanti korupcijai, o Azerbaidžanas – neva jos antipodas.

Esu iš tų žurnalistų, kurie mano, jog korupcijos neįmanoma iki galo išnaikinti. Kol egzistuos pasaulis, tol egzistuos ir šis bjaurus reiškinys. Korupcijos esama ne vien Pietų Kaukaze – jos gausu net JAV, net Lietuvoje. Nėra šventas ir Azerbaidžanas. Tačiau Lietuvoje pastaruosius dešimt metų, kol domiuosi Pietų Kaukazo tema, buvo subtiliai peršama nuomonė, jog vis tik šiame Žemės rutulyje egzistuoja viena korupciją beveik iki galo pažabojusi šalis. Tai – neva Armėnija. Tik pmanyk. Armėnija – vienintelė Kaukazo viltis. O štai Azerbaidžanui iki Armėnijos neva taip toli, kaip iki Mėnulio.

Ar tik nebus taip, kad šį antiazerbaidžanietišką mitą mums mūsų diplomatai, ambasadoriai, prezidentai, apžvalgininkai tris dešimtmečius sąmoningai piršo stengdamiesi pridengti Armėnijos nuodėmes? Ar ilgainiui nepaaiškės, jog Armėnija – tokia pat nuodėminga kaip ir mes visi, todėl neverta principingos kovotojos su korupcija titulo?

2023.08.06; 09:00

Copy of matulevic_2
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Gaila, bet per daugiau nei tris atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius nė viena politinė jėga nesugebėjo pakilti aukščiau savo siaurų interesų ir sutelkti Tautą bendrų valstybės reikalų sprendimui. Tam, kad tai nutiktų, reikia padaryti tarsi ne tiek ir daug. Visų pirma – suvokti, kas yra svarbiausia tam tikru istoriniu momentu. Antra – sugebėti tai aiškiai suformuluoti ir iškomunikuoti visuomenei. Ir trečia – bent trumpam  įveikti savo silpnybes ir nors trupučiuką pakilti aukščiau kasdienybės. O apibendrinant visa tai reikštų, kad reikia tapti valstybininku. Ne tuo, kuris čia buvo virtęs šešėlinės valdžios sinonimu, o tikru savo šalies patriotu.

Pasvarsčius gali susidaryti įspūdis, jog tai visai nesunku. Deja, tik iš pirmo žvilgsnio, nes jeigu viskas būtų taip paprasta, tai tikriausiai jau būtų seniai įgyvendinta. Kas mums trukdo? Priežasčių tikriausiai reikėtų ieškoti mūsų tautos istorijoje,nulėmusioje ir jos mentalitetą. Jei apeisime LDK laikus ir juos paliksime istorinio romantizmo šalininkams, į akis neišvengiamai kris tai, kad mūsų tauta didesnįjį savo istorijos tarpsnį gyveno ne savarankiškai, o didesniųjų tautų ujama ir nuo jų priklausoma. Tas neišvengiamai suformavo ir ištobulino prisitaikėliškumo sindromą, nes išgyveno tik tie, kas sugebėjo prisitaikyti prie nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Ir tame nėra nieko smerktino, tokia jau žmogaus prigimtis ir žmonijos istorijos raida. Tačiau, atidžiau įsigilinę į visumą, neišvengiamai privalėsime sutikti su tuo, kad vis tik didžiausią įtaką žmonijos pažangai turėjo gan negausi idealistų ar maištininkų grupelė. Tai yra tų, kurie nesitaikė su jiems likimo primestomis aplinkybėmis. Tačiau pastarųjų reikšmė ir indėlis dažniausiai būdavo įvertinamas tik tada, kai jų kauleliai jau būdavo sudūlėję. O kai kurie iš jų būdavo apskritai pasmerkiami užmarščiai. Nežiūrint nedėkingo likimo, visais istorijos tarpsniais vis tiek atsirasdavo pasišventėlių, kurie darė tai, ką jiems diktavo jų sąžinė ir pareigos supratimas. Tokie buvo mūsų knygnešiai, tokie – 1918 metų Lietuvos valstybės kūrėjai bei Sąjūdžio pirmeiviai. Tik jų dėka šiandien turime savo valstybę. Toli gražu ne tobulą, neretai pasiklystančią tarp Tautos išminčių palikimo ir siekio būti išskirtinai moderniais, bet – savo.

Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Valstybė – tai mūsų visų bendrystė, o būtent joje ir slypi Tautos galia. Jeigu bendrystė bus sugriauta mūsų priešų ar mūsų pačių rankomis, nebeliks ir valstybės. Manau, dauguma tautiečių šito tikrai netrokšta. Tad iš kur gi kyla ta nuolatinė nesantaika, panieka kitam žmogui ar net neapykanta, kurią nuolat regime mūsų politiniame gyvenime, žiniasklaidoje ar net kultūrinėje sferoje? Kai kas turbūt pasakytų: žmogus – ne tik biologinio, bet ir socialinio darvinizmo produktas, todėl ir pasirengęs verčiau perkąsti gerklę konkurentui, nei pats tapti pastarojo auka. Ne vienu atvejų mes tai ir regime. Bet, manau, yra ir kitų nesantaikos priežasčių: neretai susidaro įspūdis, kad ta nesantaika dirbtinai kurstoma. Kieno? Turbūt tų jėgų, kurios nelinki gero Lietuvai.

Paimkime kad ir tą garsųjį “čekiukų“ skandalą. Ištisus dešimt metų savivaldybių tarybų nariai turėjo galimybę piktnaudžiauti veiklai skiriamomis lėšomis, tai niekam nebuvo paslaptis ir visiems tiko – įskaitant dabartinius „skaidrintojus“ bei skandalo pūtėjus. Bet kažkodėl būtent prieš NATO viršūnių susitikimą, kai Lietuva po ilgos pertraukos ir vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre, visas šis jovalas, vadinamas čekiukų skandalu, buvo su pasimėgavimu išvilktas į viešumą. Šiuo žingsniu Lietuvos politinės sistemos autoritetui buvo suduotas toks smūgis, kokio ji seniai nepatyrė. Manau, kad tikslas buvo NATO viršūnių susitikimo išvakarėse palikti Lietuvą be valdžios, tik kažkam tai turbūt ligi galo neišdegė. Bet, manau, mūsų didžioji kaimynė liko vis tiek patenkinta: istorinio įvykio išvakarėse Lietuva buvo parodyda kaip niekinga, korupcijos liūne paskendusi valstybėlė, kuri nebesusitvarko net su savais politikais, o moko kitus.

Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.

Deja, nuo „čekiukų“ skandalo pūtėjų neką atsilieka policija, pagrasinusi per NATO viršūnių susitikimą surengti streiką – tarsi jų problemas galėtų išspręsti atvykę svečiai (gal prezidentas Emmanuelis Makronas?). Manau, ir patys sumanytojai supranta šio plano absurdiškumą, bet naudojasi galimybe sukelti papildomą šaršalą. Ir tai vyksta statutinėje organizacijoje, kuri yra nacionalinį valstybės saugumą užtikrinančių institucijų sudėtinė dalis! (Apskritai, Lietuvoje susiklostė sunkiai suvokiama padėtis, kai stambiuose verslo objektuose profasąjungų nerasi su žiburiu, o valstybinėse institucijose jų apstu, bet tai jau kita tema.)

Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Į visus nustebinusiųjų gretą šiomis savaitėmis stojo ir Konstitucinis Teismas (KT), priėmęs sprendimą dėl migrantų teisių. Šnekant paprasčiau, tai buvo valstybės sienos atvėrimas visiems, kas tik nori ją kirsti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė – silpnoka kabineto narė, bet jos atsakas į migrantų panaudojimą iš Rusijos ir Baltarusijos pusės kaip į hibridinio karo įrankius ir jų apgrežimas vertas visokeriopos pagarbos. Nes jei vadovautumės KT logika (kuo jie vadovavosi, nežinau), tai mes bet kokius sienos pažeidėjus dabar privalome sutikti su gėlėmis. Tačiau čia niekaip nesueina galai, nes valstybės sienos pažeidimas buvo ir išlieka nusikaltimu, o valstybė tam ir yra, kad gintų savo sienas nuo pažeidėjų. Tad kaip reikėtų apibūdinti tokį devynių KT teisėjų elgesį? Manęs neapleidžia įspūdis, kad jie, begindami Konstituciją, ją patys pažeidė – kaip ir galbūt sulaužė duotą priesaiką, kurioje pasakyta:,, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai“. Bet kokia čia ištikimybė, jei teisiškai neginamos tos Respublikos sienos? Pagal KT sprendimo logiką išeitų, kad jeigu dabar per LR sieną, apsimetę migrantais, pradėtų veržtis Jevgenijaus Prigožino samdiniai, mums užvis svarbiausios būtų tų samdinių teisės. Štai iki kokio absurdo įmanoma prieiti, kai net nesusimąstoma apie savo sprendimų pasekmes ir prioritetu pasirenkama tai, kas prioritetu seniai nebėra. Tai ir pavyzdys, kaip nesudėtinga sukelti sumaištį valstybėje – reikia tik amunicijos ir noro. Vieni, kaip tie policininkai, ją kelia turbūt todėl, kad nesuvokia savo veiksmų pasekmių, kiti – kad per daug gerai suvokia.

KGB_dokumenty
KGB dokumentai – po devyniais užraktais

Kviečiu visus šiuo išskirtinai sudėtingu metu būti budrius, neprarasti nuovokos ir nepasiduoti manipuliacijoms. Labai įspūdinga, kai iš Kijyvo į Vilnių su kovine Ukrainos vėliava bėga sportininkai, bet ką tarp jų veikia garsus dainininkas, dar neseniai savo paskyroje gynęs KGB karininkus, taip ir lieka neaišku.

Šį pavyzdį prisiminiau tik todėl, kad tuomet dėl dainininko žodžių kilo nemenkas triukšmas, pasipiktino jo gausūs sekėjai socialiniame tinkle, bet dabar kažkas pasirūpino, kad jis bėgtų su vėliava.

Nebeliko nesižavinčių KGB karininkais? Nemanau.

Straipsnio autorius: Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirminininko pvaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas.

2023.07.06; 10:00

Nicola Sturgeon. EPA – ELTA nuotr.

Londonas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Anksčiau sekmadienį sulaikyta buvusi Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon buvo paleista nepareiškus kaltinimų, pranešė policija.
 
„Moterį po jos arešto 10 val. 09 min. apklausė Škotijos policijos detektyvai. Ji buvo paleista 17 val. 24 min.“, – nurodė pareigūnai.
 
Policija skelbė, kad N. Sturgeon buvo sulaikyta atliekant tyrimą, kuriame domimasi jos partijos finansais.
 
Buvusi Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderė anksčiau šiemet pasitraukė iš šalies pirmosios ministrės pareigų.
 
Apie N. Sturgeon sulaikymą buvo pranešta po to, kai balandį buvo areštuotas jos sutuoktinis Peteris Murrellis. Jis ir buvęs SNP iždininkas Colinas Beattie taip pat buvo paleisti nepareiškus kaltinimų, tyrimui tęsiantis.
 
Šiame tyrime be sulaikymų dar buvo apieškoti P. Murrellio ir N. Sturgeon namai bei SNP būstinė Edinburge.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2023.06.12; 05:00

Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Briuselis, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Vadinamojo „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo veidu laikomai buvusiai Europos Parlamento (EP) vicepirmininkei Evai Kaili leista nebenešioti apykojės, taip pat atšauktas jai iki šiol taikytas namų areštas, ketvirtadienį pranešė prokurorai.
 
Šiuo metu teismo laukianti E. Kaili buvo sulaikyta gruodį Briuselyje, policijai vykdant tyrimą dėl galimos korupcijos EP. 44-erių graikei skirtas kardomasis kalinimas balandį buvo pakeistas namų areštu.
 
Tyrėjai kaltina E. Kaili priėmus dovanas ir kyšius iš Kataro. Ji tai neigia.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.05.26; 00:30

Perspėjantis kelio ženklas – laiptai žemyn. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvoje netylančio savivaldos skaidrumo skandalo atgarsiai jau aidi ir užsienio žiniasklaidoje. Apie tai ketvirtadienį parašė vienas įtakingiausių politikos leidinių „Politico“.
 
Leidinyje cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad politinė šalies krizė nesutrukdys NATO susitikimo rengimui.
 
„NATO Vilniaus viršūnių susitikimas vyks su pilnai veikiančia dabartine vyriausybe. Pakeitimai, jei tokių bus, įvyks tik pasibaigus NATO viršūnių susitikimui“, – „Politico“ cituojamas G. Landsbergis.
 
„Laisvės“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ketvirtadienį pažymėjo, kad toks užsienio žiniasklaidos dėmesys Lietuvai garbės neprideda.
 
„Šiandien „Politico“ yra straipsnis apie tai, ar ši krizė paveiks NATO samitą. Tai yra labai rimta. Aš siūlau kuo greičiau iš to išeiti ir visus siūlų kamuolius atpainioti“, – akcentavo parlamentaras.
 
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
 
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręstų kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
 
Konservatorių partijos prezidiumas nurodė savo frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
 
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl atsistatydino.
Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
 
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė, atsidūrusi tokioje situacijoje Kauno miesto savivaldybei pervedė beveik 14 tūkst. eurų.
 
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
 
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
 
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Susitikime tikimasi sulaukti 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
 
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
 
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
 
2023.05.26; 06:51

Slovakijos žurnalisto J. Kuciako ir jo sužadėtinės atminimui. EPA-ELTA nuotr.

Bratislava, gegužės 19 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Slovakijos teismas išteisino įtakingą verslininką Marianą Kočnerį, kuris buvo kaltinamas 2018 m. užsakęs nužudyti tyrimus vykdžiusį žurnalistą ir jo sužadėtinę.  
 
Sprendimu pasipiktino žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos šeimos. J. Kuciakas ir M. Kušnirova, abu 27 metų, buvo nušauti namuose, pasirodžius keliems žurnalisto straipsniams apie korupciją ir neaiškius sandorius, susijusius su M. Kočneriu, turėjusiu ryšių su aukšto rango vyriausybės politikais.
 
„M. Kočneris išteisintas užsakęs Jano Kuciako nužudymą“, – teismui sakė teisėja Ruzena Sabova. „Neįrodyta, kad kaltinamasis (…) padarė veiką (…) Yra abejonių“, – sakė ji.
 
Tačiau teismas pripažino kitą įtariamąją Aleną Zsuzsovą kalta užsakius dvigubą žmogžudystę. Šios žmogžudystės sukėlė masinius protestus ir nuvertė tuometinę šalies vyriausybę.
 
A. Zsuzsova nuteista kalėti 25 metus ir turės sumokėti aukų šeimoms 160 tūkst. eurų. Tiek M. Kočneris, tiek A. Zsuzsova šiuo metu atlieka įkalinimo bausmes už kitus nusikaltimus. 2020 m. M. Kočneris buvo nuteistas kalėti 19 metų už dokumentų klastojimą, o A. Zsuzsova gavo 21 metus už dalyvavimą nužudant merą.
 
Tikimasi, kad prokurorai apskųs M. Kočnerio išteisinamąjį nuosprendį, abiejų aukų šeimos jį pasmerkė. M. Kušnirovos motina Zlatica Kušnirova pavadino nuosprendį „gėdingu“. Tarptautinė organizacija „Žurnalistai be sienų“ pareiškė, kad „visiškas teisingumas nebuvo įvykdytas“.
 
Naujas procesas buvo pradėtas, kai Aukščiausiasis Teismas 2021 m. panaikino pirminius išteisinamuosius nuosprendžius ir M. Kočneriui, ir A. Zsuzsovai, nustatęs „keletą klaidų“ per ankstesnį procesą.
 
2020 m. M. Kočneris tvirtino esąs nekaltas. „Nesu šventasis, bet nesu ir žudikas. Tikrai nesu kvailys, kuris nesuvoktų, prie ko prives žurnalisto nužudymas“, – sakė jis.
 
Kiti du įtariamieji, tarp jų ir ginkluotas užpuolikas, jau prisipažino ir buvo nuteisti.
 
Dviguba žmogžudystė įstūmė 5,4 mln. gyventojų turinčią šalį į krizę, kilo didžiausios po komunizmo žlugimo demonstracijos. Ministras pirmininkas Robertas Fico buvo priverstas atsistatydinti, kitus parlamento rinkimus laimėjo opozicija.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.05.20; 11:00

Ekvadoro policija. EPA – ELTA foto

Kitas, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Kongresui pradėjus apkaltą dėl įtariamos korupcijos, Ekvadoro prezidentas Guillermo Lasso trečiadienį paskelbė įsaką, kuriuo paleido parlamentą.
 
Nepopuliaraus konservatorių prezidento biuro netikėtai paskelbtame įsake sakoma, kad G. Lasso paleidžia opozicijos vadovaujamą Nacionalinę Asamblėją „dėl rimtos politinės krizės ir nacionalinio sąmyšio“.
 
Paleidęs Kongresą, G. Lasso paragino Nacionalinę rinkimų tarybą skelbti naujus rinkimus.
 
Tai pirmas kartas, kai Ekvadoro prezidentas paleido įstatymų leidžiamąją valdžią.
 
Pagal įstatymą, per septynias dienas nuo įsako paskelbimo turi būti paskelbti nauji prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai. Iki to laiko, kai bus prisaikdinta naujoji Nacionalinė Asamblėja, G. Lasso gali įsaku valdyti šalį.
 
G. Lasso apkaltos procesas Kongrese prasidėjo antradienį. Šioje Pietų Amerikos valstybėje padaugėjo su prekyba narkotikais susijusio smurto ir žmonių pykčio dėl didėjančių gyvenimo išlaidų. G. Lasso labai nepopuliarus. Kairioji opozicija jį kaltina žinojus apie įtariamą korupciją valstybinėse įmonėse, su jomis susijęs jo svainis ir verslininkas Danilo Carrera kaltinamas prekyba narkotikais.
 
Trečiadienį kalbėdamas per valstybinę televiziją G. Lasso gynė savo sprendimą paleisti Nacionalinę Asamblėją. „Tai demokratinis sprendimas, nes jis ne tik konstitucinis, bet ir grąžina Ekvadoro žmonėms galimybę nuspręsti“, – sakė G. Lasso, turėdamas galvoje naujus rinkimus.
Ekvadoro saugumo pajėgos. EPA – ELTA foto
 
Birželį Ekvadoro kongresas jau mėgino surengti G. Lasso apkaltą, bet pritrūko 12 balsų. Tuo metu šalyje vyko smurtiniai protestai dėl didėjančių gyvenimo išlaidų.
 
Panaši politinė drama praėjusių metų pabaigoje įvyko ir kaimyninėje Peru. Prezidentas Pedro Castillo, taip pat apkaltintas korupcija, gruodį mėgino paleisti Kongresą, kad galėtų valdyti įsaku. Jis buvo suimtas tą pačią dieną, o dabar kalėjime laukia teismo dėl kaltinimų maištu.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.05.18; 07:11

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei paviešinus kanceliarinių išlaidų ataskaitas, visuomenininkas Andrius Tapinas toliau kelia klausimus politikei dėl įsisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų skaidrumo.
 
Išanalizavus J. Šiugždinienės pateiktą informaciją, A. Tapinui kyla abejonių dėl Vyriausybės narės lėšų transporto išlaidoms.
 
Todėl visuomenininkas svarsto, ar premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau laikysis gynybinės pozicijos ministrės atžvilgiu.
 
„Ministrė Jurgita Šiugždinienė pagaliau pateikė savo išmokų ataskaitas ir mes turbūt gyvename paraleliniuose pasauliuose, jeigu jai atrodo, kad su jomis viskas gerai ir skaidru“, – antradienį savo „Facebook“ ironizavo A. Tapinas.
 
Visuomenininkas atkreipė dėmesį, kad daugelyje ataskaitų J. Šiugždinienė už transporto išlaidas pateikia „apvalias sumas“ – pasak jo, galima daryti prielaidą, kad nurodyti skaičiai įrašyti „iš galvos“. Be to, A. Tapinui kliūva ir karantino laikotarpio ataskaita, kai ministrė nuvažiavo 12 tūkst. kilometrų ir susisiekimui išleido 1,1 tūkst. eurų.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Ministrė įrašo vieną eilutę: 1100 eurų transportas, paslaugos. Tai reiškia, kad mes turime tiesiog tikėti, kad ji iš tikrųjų neišvažiuodama iš Kauno ir vykdydama tarybos nario funkcijas per ketvirtį nuvažiavo 12 000 kilometrų. Arba 4000 kilometrų per mėnesį. Grubiai 200 kilometrų per darbo dieną. Per karantiną, kai tarybos posėdžiai vyko nuotoliu ir susitikimai su rinkėjais nebuvo galimi“, – rašė jis.
 
Jis pakartojo, kad ataskaitose nėra matyti konkrečių pirkimų ir atsiskaitymo čekių, todėl konstatuoti, kad ataskaitose pateikta informacija yra teisinga, negalima.
 
„Tai kaip ministrė gali asmeniškai atsakyti už tikslumą, kai ji nieko nežino, jokių dokumentų neturi, išsivedinėja vidurkius ir tikrai negalės pasakyti – kaip įmanoma per karantiną išvažinėti 4000 kilometrų per mėnesį būnant tik Kaune ir vykdant tarybos nario funkcijas, kurioms karantino metu nereikia transporto. Ir kaip nutinka, kad kiekvieną ketvirtį transporto išlaidos yra vienodos, bet visi skaičiai susiveda taip, kad be čekių ir jokių dokumentų įsisavintas 100 % maksimumą įmanomą kauniečių lėšų“, – ministrės paaiškinimus kvestionavo A. Tapinas.
 
Jis neabejojo, kad klausimų dėl tokios, pasak jo, košmariškos apskaitos vedimo gali kilti ne tik prokurorams, pradėjusiems ikiteisminį tyrimą dėl laikinosios sostinės, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
 
„Tai yra košmariškas apskaitos vedimas ir joks padorus politikas neturėjo dalyvauti tokioje aferoje“, – aiškino jis ir apeliavo į premjerę.
„Ingrida Šimonyte, ar tikrai toliau ginsite ministrę?“ – klausė A. Tapinas.
 
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas A. Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
 
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
 
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
 
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.05.17; 06:00

Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas

AFP-ELTA praneša, kad dėl korupcijos skandalo Europos Parlamento vicepirmininkės posto netekusi Eva Kaili po daugiau kaip keturių mėnesių paleista iš kalėjimo Belgijoje. 44-erių graikė penktadienį išvyko iš Hareno kalinimo įstaigos į šiaurę nuo Briuselio. Teisėsaugos sprendimu, jai iki teismo skirtas namų areštas jos bute Briuselyje. E. Kaili privalės nešioti apykoję. Negalės niekur išvykti be Teismo žinios.
 
E. Kaili laikoma „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo pagrindine veikėja. Tyrėjai kaltina buvusią TV laidų vedėją priėmus brangias dovanas ir didelius kyšius iš Kataro. Ji tai neigia.
 
Atliekant nuodugnų tyrimą dėl korupcijos, gruodžio pradžioje buvo sulaikyta E. Kaili, jos gyvenimo partneris Francesco Giorgi ir kiti įtariamieji. Pas E. Kaili tyrėjai teigia radę daug grynųjų pinigų. Anot belgų teisėsaugos šaltinių, jos ir G. Giorgi bendrame bute konfiskuota 150 000 eurų, o dar 750 000 rasta pas jos tėvą Briuselio viešbutyje. Iš viso tyrėjai per kratas konfiskavo 1,5 mln. eurų. Išaiškėjus aferai, Europos Parlamentas gruodžio viduryje atleido E. Kaili iš vicepirmininkės pareigų.
 
Paleidus E. Kaili, namų arešte dabar yra visi penki kaltinamieji skandale. Belgų teisėsauga kaltina juos korupcija, pinigų plovimu ir priklausymu nusikalstamam susivienijimui. Įtariama, kad be Kataro ir Marokas mėgino kyšiais daryti įtaką ES politikai. Abi šalys kaltinimus neigia.
 
Tokiais žodžiais būtų galima užbaigti šį tekstą iki naujų pranešimų iš teismo salės, tačiau akis ir vėl bado lietuviškasis tendencingumas. Užsienio ir lietuviškoje erdvėje ir šiandien – nė žodelio apie armėniškąjį pėdsaką. Kodėl nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru, Maroku? Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, kaip rašiau ankstesniuose savo straipsniuose („Kodėl nenagrinėjama Evos Kaili armėniškoji linija?” ir „Eva Kaili istorijoje verta dėmesio ir armėniškoji linija”), dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklausė Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė tiesiog „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).
Eva Kaili. Įrašas socialiniuose tinkluose. Reiškiama parama agresorei Armėnijai

Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas. Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.

Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga. Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas  kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).

Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti nuodugniai, iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Juk kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.

Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azeraidžano spauda.

Slaptai.lt
 
2023.04.15; 08:00

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nors antradienį Seime vykęs slaptas balsavimas dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio likimo poste žlugo, valdantieji mano, kad taškas šioje istorijoje nėra padėtas.
 
Parlamento daugumos atstovai neketina boikotuoti posėdžių ir tęs darbą komisijoje, tačiau konservatorius ir A. Stončaičio pavaduotojas Bronislovas Matelis tvirtina, kad klausimai dėl Demokratų sąjungos atstovo turėtų pasiekti kitą parlamentinį lygmenį – Seime rengiamą tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
 
Pasak konservatoriaus, tokiu būdu VSD vadovas Darius Jauniškis – kitaip nei anksčiau rengtame Antikorupcijos komisijos uždarame posėdyje – turės be užuolankų pateikti visą informaciją ir išsklaidyti vis dar tvyrančias abejones dėl A. Stončaičio.
 
Tuo metu pats A. Stončaitis mano, kad po tam tikros pauzės Antikorupcijos komisija grįš prie įprasto darbo, o rasti bendrą kalbą su valdančiųjų atstovais nebus sunku.
 
A. Stončaitis: nematau priežasčių, kodėl nerastume bendros kalbos su valdančiaisiais
 
Postą išsaugojęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys A. Stončaitis tvirtino nematąs jokių priežasčių, kodėl jam išsaugojus postą turėtų strigti Seimo Antikorupcijos komisijos darbas.
Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Klausimas buvo Seime apsvarstytas, balsavimo rezultatai yra. Aišku, vienus jie gali tenkinti, kitus – ne. Tai yra visiškai objektyvu ir suprantama. Bet, manau, jeigu Seimas išreiškė pasitikėjimą balsuodamas slaptu balsavimu ir su didele dauguma – nematau jokių priežasčių nei pozicijai, nei opozicijai netęsti darbo“, – Eltai aiškino politikas.
 
Parlamentaras taip pat jautėsi užtikrintas, kad pavyks rasti bendrą kalbą su valdančiųjų atstovais, dar visai neseniai reiškusiais abejonės dėl A. Stončaičio tinkamumo eiti komisijos vadovo pareigas.
 
„Nematau problemų, kad nerastume bendros kalbos. Visą laiką reikia kalbėti argumentų kalba, teisine kalba, kadangi mūsų komisijos vertinimuose (…) negali būti asmeniškumų“, – tvirtino jis.
 
Todėl klausiamas, ar bene pusmetį trukusi istorija ir kelti klausimai dėl jo praeities ir aplinkybių, kuriomis politikui buvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nediskreditavo komisijos, A. Stončaitis nurodė, kad „jokių šešėlių ir abejonių būti negali“.
 
„Kokie čia gali būti šešėliai? Tokių abejonių, pareikštų ko nors iš šalies, bent jau man nėra žinoma. Jokių negali būti šešėlių ir abejonių. Komisija veikia ir veiks objektyviai. Maksimaliai stengiamasi, kad sprendimai būtų ne politizuoti, teisiškai pagrįsti ir visiems suprantami“, – akcentavo A. Stončaitis.
 
B. Matelis: norėčiau, kad tas dėl A. Stončaičio būtų pakeltas dar kartą kitu lygiu
 
Tuo metu Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, konservatorius B. Matelis tvirtina, kad taškas A. Stončaičio istorijoje nėra padėtas. Politikas pažymi, kad valdantieji neboikotuos A. Stončaičio vadovaujamų posėdžių ir dalyvaus komisijos darbe. Tačiau konservatorius yra įsitikinęs, kad pasitikėjimas Antikorupcijos komisijos pirmininku išliks susvyravęs.
Bronislavas Matelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Boikotuoti posėdžių neketiname, kažkokių demaršų mes nesiimsime“, – Eltai Seimo daugumos atstovų poziciją išdėstė B. Matelis.
 
„Seimas išreiškė pasitikėjimą, bet to šešėlio vis tiek neišsklaidė. Jis lieka ir liks. Gal jis nebus viešai matomas, bet žmogus, kuris turės bėdų, norės kreiptis į mūsų komisiją ar instituciją – turės labai gerai pagalvoti, ar tai daryti“, – nurodė jis.
 
B. Matelis pažymėjo, kad Antikorupcijos komisijai bandant išsiaiškinti aplinkybes dėl A. Stončaičiui suteikto leidimo dirbti su slapta informacija, atsakingos institucijos, anot jo, nepateikė pakankamai informacijos.
 
„Valstybės saugumo departamentas iš tiesų apsiribojo tokiais atsišaudymais ir įtikinamos informacijos mums nepateikė“, – uždaro posėdžio su VSD atstovais detales prisiminė B. Matelis.
 
Todėl, politiko manymu, į likusius klausimus dėl A. Stončaičio galėtų atsakyti parlamente bręstantis tyrimas dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos 2019 m. prezidento rinkimų metu. Eltos žiniomis, šiuo metu koalicijos gretose yra derinami 39 sudėtiniai klausimai, susiję ne tik su VSD ir D. Jauniškiu bei prezidentu Gitanu Nausėda, bet ir su buvusiu Vyriausybės kancleriu A. Stončaičiu.
 
„Norėčiau, kad tas klausimas būtų dar kartą pakeltas ir dar kartą papurtytas – dar per kitą liniją“, – akcentavo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
 
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.

„Dabar tas klausimas gali ateiti per Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Šis komitetas, jeigu jis turės laikinosios komisijos teises ir statusą, tai jau kitas lygmuo, kitas levelis. Čia jau Valstybės saugumo departamento vadovas išsisukti nebegalės, jis turės pakloti viską – kiek jis tuo metu išduodamas leidimą A. Stončaičiui bendravo su S. Skverneliu, ar nebendravo. Nes mūsų komisijai jis pasakė: „ai, nepamenu, galbūt, o gal ir ne“, – nurodė konservatorius.
 
ELTA primena, kad Seimo daugumai nepavyko A. Stončaičio patraukti iš Antikorupcijos komisijos pirmininko posto – antradienį vykusiame slaptame balsavime iniciatyvai pritrūko palaikymo.
 
Seimo statutas numato, kad pasitikėjimą praradęs politikas pašalinamas iš posto tada, kai tokiam siūlymui pritaria parlamento dauguma – ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
 
Abejones dėl A. Stončaičio galimybių tęsti pirmininkavimą komisijai pasėjo pernai lapkritį pasirodžiusios publikacijos apie tai, jog 2019 m. politikui neva neturėjo būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat kelti klausimai dėl kriminalinės žvalgybos pažymos, kurioje figūruoja ir pats A. Stončaitis.
 
Todėl dar sausį valdančiosios daugumos atstovai Antikorupcijos komisijos nariai išreiškė nepasitikėjimą A. Stončaičiu.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.04.03; 06:00

Kaip praneša Belgijos laikraštis „Le Soir“ ir Italijos „La Repubblica“, dėl sunkių kaltinimų korupcija praėjusių metų gruodžio 9 dieną sulaikyta buvusi Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili dar dviem mėnesiams liko už grotų. Tokį griežtą sprendimą kovo 3-iąją priėmė Briuselio teismas. Vienam mėnesiui pratęstas ir belgų europarlamentaro Marco Tarabellos suėmimas.

Eva Kaili byla

Lietuviškoji informacijos agentūra ELTA primena, kad 2022-ųjų gruodį Europos Parlamentą supurtė rimtas korupcijos skandalas. Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru ir Maroku. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys. Po šios žinios Europos Parlamentas iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes bei atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų.

Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas

Kad EP mėgina apsivalyti nuo korupcijos apraiškų, – puiki žinia.

Tiesa, Vakarų spaudoje – ir vėl nė žodžio apie armėniškąjį pėdsaką. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“.

Slaptai.lt primena, kad ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklauso Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė pačia tikriausia „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).

Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.

Eva Kaili. Įrašas socialiniuose tinkluose. Reiškiama parama agresorei Armėnijai

Slaptai.lt portalas jau ne sykį teiravosi, kodėl Lietuvos skaitytojui, o tuo pačiu – ir Briuseliui, neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Apie šį paslaptingąjį vyrą nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais.

Jau esu rašęs, kad, remiantis pranešimais Azerbaidžano spaudoje, 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.

Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga.  Paieška paskelbta 2018-aisiais. K. Karampetianas  kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas akivaizdžiai ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).

Tad dar sykį kartoju: jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti nuodugniai, iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant tarptautinėje arenoje nesąžiningai besielgiančią Armėniją.

Baronienės Kerolain Koks istorija

Beje, kol Belgijos teisėsauga nagrinėja, ką per pastaruosius kelerius metus yra įtartino nuveikusi politikė E. Kaili, užsienio spaudoje išniro dar viena pavardė. Omenyje turiu Didžiosios Britanijos politikę grafienę Kerolain Koks, garsėjančią savo proarmėniškomis pažiūromis. Ja irgi susidomėjo spauda. Sky News praneša, kad viešumoje imta svarstyti, o kas gi grafienę finansiškai remia? Kas tie antiislamiškai, antimusulmoniškai nusiteikę filantropai? Taigi baronienė, regis, bus priversta deklaruoti savuosius finansinius – politinius interesus. Tikėkime, jog britų teisėsauga atidžiai patikrins visus faktus. Juk armėniškoji spauda džiūgauja, esą baronienė viešėjo Armėnijoje … 85 kartus. Sutikite – daugoka!

Kerolain Koks. Baronienė. Sky News ir APA.az

O kol kas Armėnijos leidinyje armenpress.am didžiuojamasi lordų rūmų nare baroniene Kerolain Koks, raginančia oficialųjį Londoną pripažinti buvus vadinamąjį „armėnų genocidą“. Remiantis armėniškąja spauda, K. Koks net yra pareiškusi, jog Vakarai privalo žiauriai nubausti Turkiją ir Azerbaidaną. Armėniją jį laiko drąsia kovotoja už taiką.

Taigi baronienė K. Koks nė žodžiu niekur niekada nėra užsiminusi, kokia tauta pastaruosius keletą šimtų metų buvo aklai ištikima Maskvos sąjungininkė, kas 1915-aisiais ištiesė pagalbos ranką Rusijos imperijai, dėl kokių priežasčių 1915-aisias žuvo keli milijonai turkų, kaip žiauriai iš šiandieninės Armėnijos teritorijos buvo išvyti šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių, kas ir kaip 1988- 1994 aisiais okupavo pagal tarptautinę teisę bei moralę Azerbaidžanui priklausantį Karabachą, kas 1992-ųjų vasario mėnesį išžudė visus Hodžaly miesto gyventojus azerbaidžaniečius, kodėl Armėnijos mieste Giumri iki šiol dislokuota Rusijos karinė bazė?

Taigi vakar – Eva Kaili, šiandien – Kerolain Koks, o kas – rytoj?

2023.03.05; 06:00

Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Briuselis, kovo 3 d. (ELTA). Dėl sunkių kaltinimų korupcija praėjusių metų gruodžio 9 dieną sulaikyta buvusi Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili dar dviem mėnesiams lieka už grotų. Atitinkamą sprendimą penktadienį priėmė Briuselio teismas, pranešė Belgijos laikraštis „Le Soir“ ir Italijos „La Repubblica“.
 
Vienam mėnesiui pratęstas ir belgų europarlamentaro Marco Tarabellos suėmimas.
 
Gruodį Europos Parlamentą supurtė korupcijos skandalas. Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru ir Maroku. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys. Po šios žinios EP iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.04; 08:00

Korupcija

Briuselis, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Europos prokuratūra pirmadienį pranešė, kad areštavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Europos Parlamento narės ir keturių jos padėjėjų turto už daugiau kaip 170 tūkst. eurų dėl įtariamo piktnaudžiavimo ES lėšomis.
 
Prokuratūra (EPPO) teigė, kad Italijos antiimigracinės ir euroskeptiškos partijos „Lega“ atstovės Stefanios Zambelli atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl įtarimų sukčiavimu, susijusiu su išmokomis, kurių ji prašė už keturių padėjėjų įdarbinimą.
 
„Turimais įrodymais, keturi darbuotojai nevykdė funkcijų, kurioms buvo įdarbinti, arba vykdė jas tik iš dalies, – teigė EPPO. – Manoma, kad EP narė, kuri yra glaudžiai susijusi su mažiausiai vienu iš įdarbintų asmenų, taip pat gavo naudos iš sumų, kurias EP sumokėjo už darbą, kurį turėjo atlikti darbuotojai“.
 
Apskaičiuota, kad dėl įtariamo sukčiavimo iš ES biudžeto buvo pasisavinta daugiau kaip 172 tūkst. eurų. Italijos finansų policija įvykdė nutartį areštuoti turtą, įskaitant prabangius automobilius, ir įšaldė banko sąskaitas.
 
S. Zambelli, kurio vadovaujama „Lega“ priklauso EP griežtai dešiniųjų partijų grupei „Identitetas ir demokratija“, atsisakė komentuoti, kai su ja susisiekė agentūra AFP.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.02.28; 06:14

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kas naujo nutiko Europos Parlamentą praėjusių metų gruodį sukretusiame korupcijos skandale?

Vasario 12-ąją informacinė agentūra dpa-ELTA pranešė, jog namų areštas paskirtas Italijos politikui Andrea Cozzolino.

Neapolio teisėjas nurodė 60 metų A. Cozzolino paleisti iš policijos areštinės, bet liepė jam taikyti namų areštą. A. Cozzolino buvo suimtas penktadienį pagal Belgijos valdžios institucijų išduotą Europos arešto orderį. Italijos teismai šiuo metu svarsto Belgijos prokurorų ekstradicijos prašymą, todėl teisėjas nusprendė, kad nėra rizikos, jog A. Cozzolino bėgs.

Belgijos tyrėjai apkaltino Italijos politiką ėmus kyšius iš trečiųjų šalių – Kataro ir Maroko – mainais už tai, kad pasinaudotų savo kaip ES teisės aktų leidžiamosios valdžios atstovo įtaka.

Italijos apeliaciniame teisme Neapolyje vasario 14-ąją numatytas posėdis dėl galimos A. Cozzolino ekstradicijos į Belgiją.

Pasak naujienų agentūros „Ansa“, A. Cozzolino advokatai jo areštą bei įkalinimą vadina „žeminančiu ir nepagrįstu“. Advokatas tvirtino, kad A. Cozzolino sutiko bendradarbiauti su tyrėjais nuo pat 2022-ųjų gruodį kilusio korupcijos skandalo pradžios.

Italijos politikas yra vienas iš penkių europarlamentarų, kurie įtariami prekyba poveikiu byloje.

O vasario 10-ąją, keliomis dienomis anksčiau nei namų arešto sulaukė Italijos politikas A. Cozzolino, Belgijos policija apklausai sulaikė Europos Parlamento narį Marcą Tarabellą. AFP – ELTA praneša, kad tyrėjai domėjosi Belgijos politikui priklasančiu banko seifu. Bet ne tik juo. Belgijos federaliniai prokurorai skelbė, kad iš viso buvo surengti „keli reidai“, nukreipti į įstatymų leidėjo M. Tarabellos seifą Lježo mieste ir biurus Anthisneso miesto Rotušėje (M. Tarabella –  Anthisneso miesto meras).

Politinė korupcija

AFP – ELTA dar nurodė, kad 59 metų įstatymų leidėjas M. Tarabella buvo „sulaikytas apklausai“, o bylą kuruojantis teisėjas artimiausiu metu spręs, ar socialistas europarlamentaras turėtų pasirodyti teisme.

Paėjusią savaitę Europos parlamentas balsavo už tai, kad būtų atimta M. Tarabellos teisinė neliečiamybė nuo baudžiamojo persekiojimo. Belgijos tyrėjams pareikalavus, atimtas ir jo kolegos italo europarlamentaro A. Cozzolino imunitetas.

Taigi Belgijos valdžia jau turi penketą įtariamųjų. Be A. Tarabellos ir A. Cozzolino dar sulaikyta Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili, buvusi viena iš 14 parlamento vicepirmininkų, jos vaikinas Francesco Giorgi, parlamente dirbęs padėjėju, ir buvęs europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, įkūręs su parlamentu dirbusią nevyriausybinę organizaciją.

Svarbi detalė: 2023-ųjų sausį P. A. Panzeri sudarė susitarimą su prokurorais mainais į švelnesnę bausmę, pažadėjęs atskleisti kyšius davusias šalis ir žmones, kuriems jis mokėjo. Belgijos žiniasklaida pranešė, kad P. A. Panzeri tyrėjams sakė davęs M. Tarabellai „120 tūkst.–140 tūkst. eurų“ už pagalbą tvarkant su Persijos įlankos valstybe Kataru susijusius reikalus.

Vadinamasis Katargeito skandalas sukėlė rimtą šoką Europos Sąjungos institucijose ir paskatino parlamentą skubiai imtis reformų siekiant apriboti įtaką Europos valdžios institucijoms iš išorės. Skandalas sukrėtė Europos Parlamentą, kai Belgijos valdžios institucijos tuometinę EP pirmininko pavaduotoją Evą Kaili apkaltno korupcija ir pinigų plovimu. Kratų metu pas įtariamuosius surasta 1,5 mln. eurų grynųjų.

Taigi Europos teisėsaugos dėmesys Katergeitui – rimtas. Turėtume džiaugtis. Korupcija – nepriimtinas reiškinys.

Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Tačiau nesuprantama, kodėl Belgijos tyrėjai visą dėmesį sukoncentravę vien į įtariamųjų ryšius su Kataru, Maroku? Kur – Armėnija? Kodėl nutylima Armėnijos sostinė Jerevanas, kodėl neprisimenama po pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora? Jau keletą sykių esu minėjęs, šiandien dar sykį verta prisiminti: E.Kaili priklausė „Draugystės su Armėnija grupei“.

Kuo ši grupė įsidėmėtina? Kuomet ji minima, dažnai prisimenamos ir kitos stambios armėnų diasporos organizacijos Vakaruose. Kas joms visoms vadovauja? Azerbaidžano žvalgybos žino tą asmenį. Jo titulas – „armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvis, užsiimantis deimantų verslu“. Asiverskite bet kurį Azerbaidžano leidinį, ir ten išvysite armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvio portretą.

Žinoma, priklausyti draugystės grupei su Armėnija – joks nusikaltimas. Tačiau E.Kaili – viena iš tų 33-jų europarlamentarų, kurie pasirašė pareiškimą, kaltinantį Azerbaidžaną, kodėl šis jėga susigrąžino pagal visas tarptautines normas jam priklausantį Karabachą. Tokie priekaištai Azerbaidžanui – nepagrįsti, demagogiški, jei norite – idiotiški. Visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog armėnų separatistai šį regioną iš azerbaidžaniečių 1992 – 1994 metais atėmė neteisėtai, naudodami smurtą, karines priemones, apgaulę. Pripažįstama ir aplinkybė, jog beveik tris dešimtmečius trukusios Vakarų inicijuotos taikos derybos dėl Karabacho buvo bevaisės (nepavyko iš Karabacho išprašyti armėnų kariuomenės). Tad ar nuostabu, kad Azerbaidžanas, netekęs kantrybės, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžino beveik visą Karabachą?

Armianskaja mafija

Kaltinti oficialųjį Baku dėl to, kad jis jėga išstūmė karines armėnų separatistų grupuotes, tai tas pats, tarsi kaltinti Ukrainą, kodėl ši naudoja jėgą prieš į jos teritoriją įsiveržusius Rusijos karius. Paralelės tarp Karabachą nuo armėnų ginkluotų dalinių vaduojančio Azerbaidžano ir iš savo žemių Rusijos kariauną vejančios Ukrainos – akivaizdžios. Tik aklas arba tendencingas politikas šito nemato.

E. Kaili – viena iš tų, kurie arba nuoširdžiai nematė, arba specialiai užmerkė akis. Ji ir dar kelios dešimtys jos kolegų pietų Kaukaze apkaltino ne agresorių, bet auką. Štai kodėl E.Kaili istorija verta dėmesio ne vien dėl Kataro, Maroko ir Šiaurės Makedonijos. Šnekant apie E.Kaili draugystes privalu atidžiai ištirti dar ir armėniškąjį pėdsaką – kiek ten nuoširdumo bei sąžiningumo? 

2023..02.13; 06:00

Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt foto

Kyjivas, vasario 1 d. (Ukrinform-ELTA). Partijos „Liaudies tarnas“ frakcijos Ukrainos parlamente vadovas Davidas Arachamija trečiadienį informavo, kad pareikšti įtarimai Gynybos ministerijos pareigūnams ir atleisti visi Ukrainos muitinės vadovai.
 
„Informuosiu visuomenę apie paskelbtus pavasarinius sodinimus. Šiandien: kratos mokesčių tarnyboje; pranešimų apie įtarimą įteikimas Gynybos ministerijos pareigūnams; kratos pas Kolomoiskį dėl „Ukrnaftos“; visa virtinė slaptų tyrimo veiksmų; kratos pas Avakovą; kratos pas Stolarą; visos muitinės vadovybės atleidimas“, – rašo „Telegram“ kanale parlamentaras.
 
Jis patikino, kad karo metu šalis keisis. „Jei kas nors nepasiruošęs pokyčiams, tai valstybė pati ateis ir padės jiems pasikeisti“, – pabrėžė frakcijos vadovas.
 
Kaip jau buvo pranešta, leidinys „Zerkalo nedeli“ paskelbė publikacija, kad esą Ukrainos gynybos ministerijos sutartyje nurodytos maisto pirkimo ir maitinimo paslaugų teikimo kariuomenei kainos du tris kartus viršija mažmenines kainas. Nacionalinis kovos su korupcija biuras ir Specializuotoji antikorupcijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl maisto produktų kariuomenei pirkimų. Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis davė nurodymą sukurti atnaujintą pirkimų kariuomenei sistemą.
 
Pastaruoju metu taip pat pasirodo daug pranešimų apie korupcinių schemų, su kuriomis susiję Ukrainos muitininkai, atskleidimą.
 
Trečiadienį žiniasklaida pranešė apie kratas pas oligarchą Ihorą Kolomoiskį, buvusį Ukrainos vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą, verslininką ir parlamentarą Vadymą Stolarą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)Aresenas Avakovas
 
2023.02.02; 06:55

Kyjivas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį savo tradiciniame vakariniame kreipimesi pažadėjo ateityje griežtai reaguoti į galimus korupcijos atvejus valstybės institucijose.
 
„Visuomenei bus pateikta visa informacija, o valstybė imsis reikiamų galingų veiksmų“, – pareiškė V. Zelenskis.
 
Prezidentas pažymėjo, kad anksčiau šią savaitę Nacionalinio antikorupcijos biuro sulaikytas savivaldybių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros viceministras Vasylis Losynskis jau buvo paleistas.
 
Anot žiniasklaidos, jis kaltinamas paėmęs 400 tūkst. eurų kyšį, kai buvo perkami elektros generatoriai.
 
V. Zelenskis savo kreipimesi taip pat užsiminė apie pasirodžiusius pranešimus, kuriuose Gynybos ministerija kaltinama sudariusi sutartį dėl maisto produktų įsigijimo kelis kartus didesnėmis nei įprastinės kainomis. Oficialiais duomenimis, šiuo klausimu numatytas gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo kreipimasis į parlamentą Kyjive.
 
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad esą jau buvo parengti „atitinkami sprendimai“. „Dar nenoriu jų skelbti, bet viskas bus teisinga, – kalbėjo V. Zelenskis. – Noriu aiškiai pabrėžti: daugiau nebebus taip, kaip buvo praeityje.“
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2023.01.23; 00:30

Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Nepaisant galimų Maroko sąsajų su korupcijos skandalu Europos Parlamente, Briuselis gina planuojamą ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio kelionę į šią šalį.
 
„Nepamirškime, kad tai šiuo metu tik teiginiai, įrodymų nėra“, – trečiadienį Briuselyje sakė J. Borrellio atstovas Peteris Stanas. ES diplomatijos vadovas Maroke ketina lankytis ketvirtadienį ir penktadienį.
 
Anot atstovo, „niekas“ oficialiai nepasakė, kad Marokas kaip šalis yra kalta ir kad reikia vengti tarptautinių kontaktų su ja. Dėl to J. Borrellis prieš Kalėdas regioninio viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose susitiko ir su Kataro užsienio reikalų ministru.
 
Be Kataro ir Marokas yra atsidūręs korupcijos skandalo Europos Parlamente dėmesio centre. Iki šiol žinoma, kad Kataras mėgino daryti įtaką ES politikai. Kataras neigia bet kokį netinkamą elgesį.
 
Anot vokiečių leidinio „Spiegel“, kuris remiasi slaptais tyrimo dokumentais, ir Maroko užsienio žvalgyba DGED aukščiausiu lygiu siekė įtakos europarlamentarams.
 
J. Borrelis ketvirtadienį Rabate ketina susitikti su vyriausybės vadovu Azizu Akhannouchu, užsienio reikalų ministru Nasseru Bourita ir ekonomikos atstovais.
 
Gruodį Belgijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su viena Persijos įlankos valstybių. Iš viso buvo sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – dabar jau buvusi EP vicepirmininkė Eva Kaili. Parlamentas iš jos atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.05; 06:42

Europa. Slaptai.lt nuotr.

Strasbūras, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Korupcijos skandalo krečiamo Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola pirmadienį paskelbė inicijavusi „skubią procedūrą“ dviejų neįvardytų parlamentarų neliečiamybei atšaukti.
 
EP neatskleidė šių politikų pavardžių, tačiau naujienų agentūra AFP cituoja Belgijos teisėsaugos pradėtam tyrimui dėl įtariamos korupcijos artimus šaltinius, kurie teigė, kad tai yra italas Andrea Cozzolino ir belgas Marcas Tarabella.
 
Gruodį Belgijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su viena Persijos įlankos valstybių. Iš viso buvo sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – dabar jau buvusi EP vicepirmininkė Eva Kaili. Parlamentas iš jos atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.01.03; 04:00