2010 01 09. Žurnalas “International Living” pagal tinkamumo gyventi indeksą ištyrė 194 pasaulio valstybes ir nustatė, kad Lietuva tinkamumo sąraše užima 22 vietą – aukščiausią iš visų Vidurio Europos valstybių ir yra aukščiau už Jungtinę Karalystę, Švediją, Airiją, į kurias taip bėga broliai lietuviai, netgi už Japoniją, kuri daug kam iš mūsų – svajonė. Estija užėmė 32, Latvija – 40, Lenkija – 35, Baltarusija – 109, Rusija – 111 vietą…
2010 01 13. Žiūrėdamas į anų dienų mitingų veidus, dažnai savęs klausiu: kur jūs dabar, kokiame pasaulio krašte, kokios tautos kalba kalbat, iš kokio darbo duoną kasdieninę valgot? Ar tada, skanduodami LIE-TU-VA, apie tai galvojot? Tikrai ne taip savo laisvę įsivaizdavot – galvojot apie laisvę Lietuvoje.
2010 01 17. Visos Europos ekonominės galios pamažu geriasi į smėlį, nes europiečiai gyvena ne pagal išgales, o jų ekonomikos galias kerta kur kas produktyvesnės Azijos ekonomikos.
2010 02 20. Michaelis Richardas buvo teisiamas už rasistinius pasisakymus. Internete platinamame laiške jis mąsto, “kodėl baltieji yra rasistai, tačiau jokia kita rasė – ne”.
Kai tu gatvėje prasilenkdamas vadini mane baltuoju, baltuku, urviniu – tai nieko tokio.
Kai aš tave pavadinu negru, nigeriu, žydu, atėjūnu – tu mane vadini rasistu.
Jūs sakot, kad baltieji kursto begalę smurto. Tai kodėl getai yra pačios pavojingiausios vietos?
Jūs turit Jungtinį negrų koledžo fondą, Martyno Liuterio Kingo dieną, Juodosios istorijos mėnesį.
Mes būtume rasistai, jeigu turėtume Baltosios istorijos mėnesį, organizaciją tik baltiesiems – būtume rasistai.
Esama Juodųjų didmeninės prekybos rūmų, Ispanų didmeninės prekybos rūmų, o visi kiti – tiesiog paprasti didmeninės prekybos rūmai. Įdomu, kas už visa tai moka?
Yra “Miss Juodoji Amerika”, bet “Miss Amerika” priima visas spalvas. Yra daugiau kaip 60 juodųjų koledžų, bet jeigu būtų atidarytas bent vienas koledžas tik baltiesiems – tai būtų rasistų koledžas.
Jūs apiplėšinėjat, vagiat, nuvarinėjat mašinas, šaudot į mus. Bet kai koks baltaodis policininkas šauna į juodaodį narkotikų platintoją, jūs vadinat jį rasistu.
Kodėl tik baltieji gali būti rasistais?
Didžiuokitės būdami baltieji. Tai – ne nusikaltimas. Kol kas. Tačiau arti to, baigia autorius.
Šis dokumentas – giliai sergančios civilizacijos balsas.
2010 02 22. Po karo Europa džiūgavo: Britanijoje vienai moteriai teko 2,8 vaiko, Prancūzijoje – 2,9, Olandijoje – 3,2. Demografai įspėjo, kad greit viskas grįš į vėžes ir gimstamumas apsistos ties 2 kūdikiais. Šiuo metu tokio gimstamumo nebėra nė vienoje Europos šalyje. XX a. pradžioj Vakarų Europoj kasmet gimdavo 10 mln. kūdikių. Amžiaus pabaigoje – vos 6 mln., t.y. 2 mln. mažiau, nei galimybė užtikrinti ilgalaikę žemyno demografinę raidą ir tęstinumą. Beveik visoms šalims jau reikia imigrantų pagalbos.
Kas atsitiko?
“Svinguojanti septintojo dešimtmečio europiečių karta daug jėgų iššvaistė realizuodama laisvos meilės idealus, bet nematė didelio reikalo pasirūpinti giminės pratęsimu ir nė nepastebėjo, kad Europoje prasidėjo demografinė žiema. Dėl tokios situacijos, sako Briuselio universiteto profesorius Ronas Lestheigas (Lesthaeghe), kaltos postmaterialistinės vertybės, iš kurių pačia svarbiausia ir savitiksle tapusi saviraiška skaudžiai atsiliepia gimstamumo lygiui žemyne.”
Tos postmaterialistinės vertybės Lietuvoje šiandien viešpatauja totalitariškai. Kad ir vėluodami, vejamės Europą – ir – nenusiminkim – pralenksim!
Su kuo ir sveikinu brangius tautiečius.
Jeigu mirti – tai kodėl ne su muzika?
2010 03 26. L.Donskis paskelbė komentarą “Kas su mumis atsitiko?”, kuriame už nacionalinio gyvenimo visavertiškumą pasisakančius žmones – K.Uoką, A.Juozaitį, V.Radžvilą, A.Jokūbaitį – vadina įvairių laipsnių homofobais ir kitokiais vardais, o mane tapatina su neonaciais. Kai kas ragino atsakyti L.Donskiui. Iš tiesų: parodyti jo mąstymo piktavališką skurdą paskelbtasis tekstas teikia puikių galimybių. Tačiau aš jau senokai apsisprendžiau, kad L.Donskis priklauso asmenų grupei, su kuriais nesiginčijama, nes jie negirdi. Diskutuoti su jais neįmanoma: tu jiems neegzistuoji, jie girdi tik patys save. Apie juos galima kalbėti tik kaip apie nekitų realybės faktą.
2010 04 24. Neturim Seimo, neturim teisėsaugos ir teisėtvarkos, neturim socialinės saugos, baigiam naikinti visų lygių švietimą. Į gyvenimą įsitraukė ir prie vairų stojo egoistiška, beprincipė ir žiauri komjaunimo organizacijose brendusi karta, ateina dar nuožmesni šiandieninį mokyklų smurtą formuojantys patys jauniausi lyderiai.
O liberalai šypsosi: kiekviena karta kuria savo pasaulį. Kitokį pasaulį. Taip buvo, yra, taip ir bus.
Kitokį, klausia vyresniosios kartos, dar mačiusios ir norinčios gyventi tautinį gyvenimą. Atvirą, bet tautinį.
Kuo tauta labiau nepatenkinta, tuo labiau patenkintas aš, sako Vyriausybės vadas.
Gal ta linkme ir ieškotinas atsakymas?
Išsilaikyti valdžioje, vardan to dedantis į koaliciją su pačiu velniu, ištuštinti visas apyvartines lėšas, įvesti eurą ir – kaip chrestomatiniam ES nacionaliniam lyderiui, tautos ateities sąskaita išvaliusiam Lietuvos erdvę autentiškajai europinei tikrovei, su savo vertingu patyrimu įsikurti Briusely? Lenkų liberalai padės.
Tai ir būtų tas lietuviams planuojamas likimas?
Tai – ketvirtoji naujausios Romualdo Ozolo knygos “Per lėtinį bankrotą. Lietuvos gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai. Faktai ir mąstymai. 2010 m.” ištrauka. “Per lėtinį bankrotą” yra knygų “Į saulėlydžio krantą” (2008), “Paskui greičiausią pelną” (2008), “Nepriklausomybė alternatyvų neturi” (2009) ir “Ant imperijos slenksčio” (2010) tęsinys.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas, šio teksto autorius.
2011.10.15
