Tai – pasakojimas apie keletą aukšto rango Rusijos politikų ir pareigūnų atžalas.
Tai – konkrečiais faktais paremtas rašinys, bylojantis, kaip Rusijos elito vaikai sėkmingai kopia politikos ir verslo karjeros laiptais.
Publikacijoje kalbama apie Jeleną Lužkovą, Aleksėjų Poltavčenką, Vladimirą Kirijenką, Vladimirą Christenką, Aleksėjų Kozaką, Igorį Kožiną ir Stanislavą Čemezovą.
Tiesa, straipsnio autorius pastebi, jog Rusijos elito sūnums ir dukterims Fortūna šypsosi tik tol, kol jų tėveliai ir mamytės užima aukštas pareigas. Kai gimdytojai netenka politinės galios, bankrutuoja ir jų vaikai.
Jelena Lužkova kol kas nesugebėjo “įsukti” parfumerijos ir kosmetikos verslo
Maždaug prieš metus buvusio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo vyriausioji duktė Jelena Lužkova Austrijos sostinėje Vienoje užregistravo verslo kompaniją Elena L. Handels — und Beteiligungs GmbH. Tačiau šiuo metu kompanija turi kitus savininkus. Firma jau nebepriklauso Maskvos mero dukrai. Manoma, kad J.Lužkovos įkurtoji firma neatnešė norimų rezultatų, todėl Jelena buvo priversta ją parduoti.
Pardavusi Austijoje įregistruotą firmą 19-a metų teturinti buvusio Maskvos mero duktė J.Lužkova įkūrė naują firmą. Šį kartą – Bratislavoje. Firma pavadinta “Alener”. Buvęs Maskvos galva leidiniui “Marker” pareiškė, kad J.Lužkova ketina užsiimti parfumerijos ir kosmetikos verslu.
2010-ųjų metų rudenį iš savo posto pasitraukti priverstas Rusijos sostinės meras J.Lužkovas išvežė savo dukras Jeleną ir Olgą į Didžiąją Britaniją. Londone dukros intensyviai mokėsi anglų kalbos, kad galėtų įstoti į prestižinius universitetus.
Leidinio “Marker” duomenimis, dar 2010-ųjų metų spalio 8 dieną Austrijoje Jelenos Lužkovos vardu buvo užregistruota kompanija “Elena L. Handels— und Beteiligungs”. Tačiau firmą J.Lužkovo dukrai netrukus teko uždaryti, kadangi ji, matyt, neatnešė laukiamos naudos. Firma buvo parduota vietiniams austrams ir persikėlė į Austrijos provinciją. Minėtas leidinys piktai šaiposi, iškeldamas versiją: kol J.Lužkovas vadovavo Maskvai, verslo reikalai puikiai klostėsi ir jo dukrai J.Lužkovai, bet vos tik J.Lužkovas neteko įtakingo posto, ėmė žlugti ir jo dukterų verslai. Kas tai – atsitiktinumas ar dėsningumas?
Aleksėjaus Poltavčenkos verslas – šiukšlių tvarkymas
Rusijos šiaurinėje sostinėje Sankt Peterburge – valdžios pasikeitimas. Sankt Peterburgo valdžia atiteko Aleksėjui Poltavčenkai. Šių metų gruodžio 4-ąją A.Poltavčenkai suėjo 26-eri metai. Sankt Peterburgo gubernatorius Georgijus Poltavčenko – jo tėvas.
Pažįstami Aleksėjų apibūdiną kaip uždarą, tačiau savo jėgomis pasitikintį jaunuolį, kuris demonstruota, kad “apie visus viską žino”. Jo pati mylimiausia frazė: “man visa tai žinoma”. Aktyviai naudojasi “Twitter” paslaugomis. Čia nuola susirašinėja su tėvu – Sankt Peterburgo gubernatoriumi. Internetinį ryšį palaiko ir su Sankt Peterburgo vicegubernatoriumi Michailu Osejevskiu. A.Poltavčenko mėgsta kritikuoti prastai remontuojamas Peterburgo gatves ir dažnai reiškia nepasitenkinimą tuo, kad šiaurinėje Rusijos sostinėje dirba per daug išeivių iš Azijos.
Dar prieš baigdamas Maskvos juridinę akademiją Poltavčenka jaunesnysis tapo kompanijos “Etika ir Co” įkūrėjumi ir bendrasavininkiu. Šiai kompanijai priklauso 50 proc. “Bik – Bell” bendrovės akcijų. 2009 metais “Bik Bell” laimėjo teisę eksplotuoti Čajadinsko naftos – dujų gręžinius. Šią teisę suteikė “Gazprom”. Leidinys “Sobesednik” pastebi, kad A.Poltavčenkos – jaunesniojo firmos laimi tik tuose konkursuose, kuriuos organizuoja “Gazprom”. Taigi šios pergalės greičiausiai ateina tik dėl to, kad A.Poltavčenkos tėvas – Sankt Peterburgo gubernatorius.
Aleksėjus – jaunesnysis turi ir daugiau firmų. Jam priklauso kompanijos, kepančios duoną, teikiančios pervežimo paslaugas. Bet Aleksėjui – jaunesniąjam ir šito maža. Jis tapo graikų statybos kompanijos “Aktor” direktoriumi. Ši kompanija Sankt Peterburge stato šiukšlių perdirbimo kombinatą. Statyti tokį kombinatą nuspręsta 2005-aisiais, tačiau ilgokai šis sumanymas valdžios kabinetuose “buksavo”. Padėtis kardinaliai pasikeitė, kai firmai “Aktor” ėmė vadovauti Alėksėjus – jaunesnysis.
Žodžiu, šios firmos reikalai pasitaisė tik tuomet, kai Sankt Peterburgui pradėjo vadovauti Georgijus Poltavčenka. Tėvas visur ir visada palaikė sūnaus Aleksėjaus Poltavčenkos sprendimus. Beje, prieš šiukšlių perdirbimo kombinatą kategoriškai nusistatę tiek Sankt Peterburgo žalieji, tiek ekologai, tiek miesto gyventojai. Tačiau jau gauta kombinato statybai per 300 milijonus eurų. Todėl projekto niekas nebegali sustabdyti.
Vladimirui Kirijenkai mieliausias – atomas
Jeigu A.Poltavčenka – jaunesnysis užsiima šiukšlių verslu, tai 28-erių metų amžiaus Vladimirui Kirijenkai prie širdies labiau – atominės energetikos verslas. Ir nenuostabu – juk V.Kirijenkos tėvas Sergėjus Kirijenka vadovauja “Rossatom” kompanijai. Šių metų rudenį “Rossatom” pervedė vieną milijardą biudžetinių rublių būtent į tą banką, kuriame apie 50 proc. akcijų turi Kirijenka – jaunesnysis.
Sėkmingu bankininku V.Kirijenka tapo teturėdamas vos 23 metus. Taigi tėvo vadovaujama kompanija “Rossatom” laiko savo lėšas banke, kuriam vadovauja jo sūnus. Sūnaus bendradarbiavimas su tėvo kompanija “Rossatom” atžalą pavertė milijardieriumi.
Vladimiras Kirijenka – jaunesnysis yra gabus vaikis. Niekas dėl to nesiginčija. Tik štai politologas Sergėjus Kočerovas abejoja, kad sūnus būtų padaręs tokią stulbinančią karjerą be tėvo užtarimo. Ar tik šios tėvo ir sūnaus draugystės negalima pavadinti “sukčiavimu, kai įžūliai piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi”? Į šį klausimą “Rossatom” vadovybė niekaip neatsakė.
Vladimiras Christenka mieliau plaukioja prabangiomis jachtomis?
Vladimirui Christenkai – vos trisdešimt metų. Tačiau jis jau stambaus Čeliabinsko vamzdžių kombinato direktorių valdybos narys. Kaip sūnui pavyko užimti tokias prestižines pareigas? Ogi jo tėvelis Viktoras Christenka – Pramonės ministras. Sūnus vadovauti gamyklai pradėjo dar 2003-aisiais, vos tik baigęs prestižinę Ekonomikos mokyklą.
Minėtoji gamykla įkūrusi ir keletą dukterinių įmonių, kurios taip pat priklauso Vl.Christenkai. Šias gamyklas jungiančio Holdingo atstovė spaudai Evelina Grigorjeva neigia, kad Vl.Christenkai šis postas atiteko todėl, kad jo tėvas – ministras. Atstovės spaudai teigimu, Vl.Christenka – labai išsilavinęs, labai gabus, labai darbštus, labai įžvalgus, todėl jam ir patikėta vadovauti gamyklai.
Tačiau Rusijos spaudoje vis dažniau pasirodo pranešimų, jog Vl.Christenka mieliau plaukioja prabangiomis jachtomis ir gurkšnoja šampaną po 1000 eurų už butelį, nei rūpinasi Čeliabinsko gamyklos reikalais.
Kozakas vyresnysis padeda Kozakui jaunesniajam
Dmitrijus Kozakas – Rusijos vicepremjeras. Jo vyresnysis sūnus Aleksėjus – dar tik 27-erių metų amžiaus. Tačiau iki ausų paniręs į statybos verslą: vadovauja net trims statybos kompanijoms.
Dmitrijaus Kozako jaunesnysis sūnus Aleksandras dirba firmoje “Credit Suisse”. Vokietijos ir JAV valdžia neseniai apkaltino šį Šveicarijos banką, kad jis aukšto rango pareigūnams padeda išvengti mokesčių. Šiuo metu atliekamas tyrimas. Tačiau neatmetama galimybė, jog tyrimas neatneš daugiau aiškumo, kadangi šią finansinę korporaciją remia Rusijos vadovybė. Remia dar ir dėl to, kad minėtas bankas mokesčių išvengti galbūt padeda net kai kuriems aukšto rango Nepriklausomų Valstybių Sąjungos politikams bei verslininkams.
Kožinas – elektros kėdėje
“Igorius Vladimirovičius – vienas iš labiausiai autoritetingų vadovų, kuriems įkandamos bet kokios problemos, atsirandančios energetikos sferose”. Taip buvo apibūdintas Igorius Kožinas dar 2007-aisiais metais. Aukštas pareigas jis užėmė vos tik baigęs prestižinę aukštąją mokyklą. Kur slypi stulbinančios sėkmės priežastys? Ogi jo tėvas – Vladimiras Kožinas. Tai yra tas pats Vl.Kožinas, kuris vadovauja Rusijos Prezidento reikalus tvarkančiai valdybai.
Taigi I.Kožino rankose – elektros tinklai, besidriekiantys Urale, Pavolgyje ir Sibire. Turint omenyje, kad tarifai už pateikiamą elektros energiją nuolat auga, vadinasi, Vl.Kožinui šiuo metu įsiskolinusi maždaug pusė Rusijos. Interviu jis neduoda, su žurnalistais susitikti – atsisako.
Čemezo verslas – technologijos
Rusijos korporacijos “Rostechnologiji” vadovo Sergėjaus Čemezovo sūnus – Stanislavas Čemezovas. Stanislavas Čemezovas vadovauja privačiai kompanijai “Sistemos tr technologijos”. Beje, privati kompanija buvo įkurta 2003-aisiais metais, ketveriais metais anksčiau, nei buvo sukurta valstybinė kompanija – minėtoji “Rostechnologiji”.
Čemezovas – jaunesnysis turi ir daugiau pelningų firmų. Jos visos matomais ir nematomais ryšiais susijusios su tėvo vadovaujama valstybine kompanija. Nors oficali informacija tarsi byloja, kad tėvas ir sūnus dirba ne išvien.
Parengta pagal „Собеседник”, „Комсомольская правда”, Metronews.ru, „Деловой квартал”, via mioge.ru, compromat.ru.
Nuotraukoje: Jelena Lužkova (kairėje) ir jos sesuo Olga.
2011.12.12
