Kryžiažodis – labiausiai paplitusi intelektualioji XX a. pramoga: reikia į pateiktąją formą tinkamu būdu surašyti žodžius, kuriuos atspėti padeda jų reikšmių sąrašas.
Kasdien milijonai žmonių suka galvas prie vertikalių ir horizontalių linijų tinklelio.
Kryžiažodis – ir naujas, ir senas išradimas. 1868 metais Anglijoje, kasinėjant romėnų gyvenvietę Koriniumą, buvo aptiktas šiuolaikinių kryžiažodžių prototipas. Jo amžius – 1600-1700 metų. 1936 metais ant vienos kolonos Pompėjoje /VI-I a.pr.m.e./ buvo rastas kryžiažodis, nubraižytas prieš Vezuvijaus išsiveržimą, sunaikinusį miestą.
Mūsų dienų pirmąjį kryžiažodį sudarė anglų kilmės žurnalistas Artūras Vinas iš Liverpulio ir išspausdino laikraščio “New York World” sekmadieniniame priede 1913 m. gruodžio 21 d. Vinas dirbo laikraščio įdomybių skyriuje ir iš jo leidėjas nuolat reikalavo naujos ir originalios medžiagos. Kartą jis atsiminė, kad vaikystėje jo senelis su savo anūkais žaisdavo Viktorijos laikų populiarų žaidimą, vadinamą “magiškas kvadratas”: stačiakampių vertikalės ir horizontalės turi būti užpildomos tais pačiais žodžiais. Vinas patobulino galvosūkio formą, atsisakęs tų pačių žodžių principo. Jis nusprendė, kad jei žodis uždavinyje bus įrašomas tik vieną kartą, galvosūkis bus įdomesnis.
Artūro Vino išradimas taip patiko skaitytojams, kad redakciją užplūdo laiškai su prašymais toliau spausdinti kryžiažodžius.
1923 m. JAV išėjo pirmasis rinkinys, kuriame buvo 50 galvosūkių ir jų atsakymų. Nuo 1924 m. “World“ pradėjo kryžiažodžius spausdinti kiekviename numeryje.
Po metų “epidemija” perskriejo Atlantą ir užkrėtė Europą. Pirmieji užatlantės idėją pasičiupo imlūs Londono laikraštininkai. 1924 m. lapkričio 2 d. laikraštyje “Sunday Express” pasirodė pirmasis Europos kryžiažodis.
Kai kuriose šalyse /JAV, Vokietija/ galvosūkius “sugalvoti” padeda kompiuteriai, o Belgijoje sukurta mašina kryžiažodžiams spręsti.
Kryžiažodis turi ir priešų. Jie mano, kad “galvosūkiai užliūliuoja žmones žinių įgijimo iliuzija, o iš tiesų jie tik veltui gaišta, kuisdamiesi po žinynus, atlikdami įprastą, mąstymo nereikalaujantį rašto darbą”. Galima sutikti, galima ir nesutikti. Tačiau faktas lieka faktu. Kryžiažodis įsitvirtino mūsų gyvenime.
Pirmąjį kryžiažodį su mįslingais, sąmojingais, suktais retų terminų apibrėžimais sukūrė žmogus, taikliai pasivadinęs slapyvardžiu “Torquemada” /taip vadinosi žiaurusis Ispanijos Didysis inkvizitorius, ėjęs tas pareigas 1483-1498 m./. Tą kryžiažodį 1925 m. išspausdino laikraštis “Saturday Westminster”.
Įvairenybės
Trosingeno miesto /Vokietija/ gimnazijos mokytojas Mejeris Oldenburgas sudarė kryžiažodį, kurį išties galima pavadinti unikaliu. Jis nubraižytas 33 metrų ilgumo juostoje, kurios bendras plotas -–7,45 kvadratinių metro ir susideda iš 7612 žodžių, įrašyti horizontaliai ir 8823 vertikaliai. Tam jis sugaišo 8 metus.
XXX
Briugės /Belgija/ gyventojas Rožė Bukaras sudarė didžiausią pasaulyje kryžiažodį: jo ilgis – 31 m, plotis – 53 cm. Jame telpa 50 400 žodžių.
XXX
Šį rekordą „sumušė“ rusų sutuoktinių pora Svetlana ir Semionas Beliajevai, per septynis metus, 2005 m. vasario 26 d. paskelbė kryžiažodį rusų kalba iš 64 371 žodžio. Pora paskaičiavo, kad jam išspręsti reikia mažiausiai dviejų metų.
XXX
Lietuvoje didžiausias kryžiažodis – 1999 spėtinų žodžių, 1042 vertikalių ir 957 horizontalių eilučių, 214×79 cm dydžio su 40 mašinraščio lapų klausimynu – sudarytas Andriaus Girnio iš Zarasų rajono Zaduojos kaimo.
2012.03.04
