Kuo unikalus V. P. Andriukaičio šeimos archyvas


Vytenis Andriukaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį vyksiančioje virtualioje konferencijoje bus pristatyta Lietuvos valstybės naujojo archyvo virtualioje parodoje eksponuojamas tremtyje gimusio Kovo 11-osios Akto signataro, buvusio Europos Sąjungos komisaro, dabartinio Pasaulio sveikatos organizacijos specialiojo pasiuntinio Europos regionui Vytenio Povilo Andriukaičio šeimos archyvas. Juose atsispindi Lietuvos valstybingumo raidą nulėmusių XX ir XXI a. įvykius iliustruojanti archyvinė medžiaga bei jo šeimos daiktai.
 
Konferencijoje bus aptarti dovanotų dokumentų aspektai bei jų įtaka Lietuvos valstybingumo raidai. Stepono Kairio fondo, Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto bei LSDP sekretoriato organizuojamame renginyje kalbės Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, istorikas Antanas Kulakauskas, Europos Parlamento narys Juozas Olekas, kiti. Konferenciją bus galima stebėti internete (zoom nuoroda: https://us02web.zoom.us/j/5977365135 Meeting ID: 597 736 5135).
 
Archyve – mažai žinoma tremties, politinės rezistencijos, Atgimimo laikų, Kovo 11-osios Akto ir 1992 m. Konstitucijos kūrimo, Lietuvos narystės ES ir NATO istorija. Gausūs dokumentai ir nuotraukos atskleidžia Kovo 11-osios Akto rašymo aplinkybes, politines batalijas dėl 1992 m. Konstitucijos, kitus svarbius valstybės įvykius. Valstybei perduoti šeimos – tėvo Alfonso Andriukaičio, mamos Liudos ir brolių dokumentai.
Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorės Danutės Kontrimavičienės nuomone, sukauptų dokumentų užtektų ne vieno, bet mažiausiai trijų žmonių gyvenimams.
 
Parodos kuratorius Darius Gudelis akcentuoja V. P. Andriukaičio indėlį rengiant LSDP programas bei kitus LSDP dokumentus, signataro veiklą Aukščiausiojoje Taryboje, rengiant 1990 m. kovo 11-osios dokumentus, dalyvavimą įvairiose darbo grupėse rengiant įvairių teisės aktų projektus, 1992 m. Lietuvos Konstitucijos rengimo darbo grupės dokumentus, Europos Konvento parengtos sutarties dėl Konstitucijos Europai dokumentus, V. P. Andriukaičio ir jo šeimos tremties ir saugumo organų agentūrinio stebėjimo bei tardymo dokumentus.
 
„Vartydamas mano šeimos sukauptą dokumentų ir daiktų rinkinį suvokiu, kad pavyko įgyvendinti tai, apie ką 1969-1980 m. svajojau kartu su tėvu, – teigia V. P. Andriukaitis. – Mamos ir tėčio pavyzdys, jų gyvenimo istorija nulėmė ir mano gyvenimo kelią.“
 
Istorikams bus įdomi Alfonso Andriukaičio ranka rašyta rašto LTSR AT Prezidiumui kopija dėl 1978 m. LTSR konstitucijos projekto, kuriuo reikalauta įteisinti Vytį. Tarp perduotų dokumentų – A. Andriukaičio parašas po 1979 m. Pabaltijiečių memorandumu, kuris pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą ir paprašė Jungtinių Tautų likviduoti karo ir okupacijos padarinius. 45 pabaltijiečių memorandumas pasklido po pasaulį. 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Baltijos valstybėse ir taip pirmą kartą per okupacijos laikotarpį atkreipė dėmesį į šį klausimą.
 
V.P. Andriukaitis išsaugojo tėvo 1941 m. A. Sniečkaus pasirašytus tremties dokumentus, raštus siekiant sugrįžti į Lietuvą, o parvykus imtis aktyvios disidentinės ir politinės veiklos. Tremties istoriją išryškina L. Andriukaitienės ranka rašyti eilėraščiai, mokę vaikus gimtosios kalbos tremtyje, ir siuviniai, sukurti panaudojant lendlizo maišus bei siūlus. Lendlizu vadintas TSRS ir JAV susitarimas dėl JAV materialinės pagalbos TSRS teikimo Antrojo pasaulinio karo metais. Maisto produktai iš JAV buvo siunčiami lėktuvais maišuose per Aliaską į Tiksį, o lagerių žmonės juos perkraudavo į laivus, kur produktai buvo dedami į sovietinę tarą, o maišai likdavo sandėliuose. Iš tų maišų atraižų L. Andriukaitienė siuvinėjo darbelius, kuriais puošė savo varganus namus per šv. Kalėdas bei Velykas.
 
Lietuvos ypatingajame archyve yra dokumentas, kuriame nurodoma, kad buvo sukaupti 7 tomai V. P. Andriukaičio, kuriam suteikta „Reformisto“ pravardė, sekimo medžiagos, tačiau Lietuvoje jų nėra. KGB, norėdama apsaugoti savo užverbuotas agentus, tuos tomus išvežė į TSRS. Išvežus bylas buvo užvesta nauja, kuri pildyta iki pat 1990 m. kovo 11 d., kada padarytas paskutinis įrašas apie Kovo 11-osios Akto signatarą.
 
Dokumentuose fiksuotos ir kitos KGB taikytos priemones prieš V.P. Andriukaitį ir jo šeimos narius. Fotografijos ir asmeniniai daiktai pasakoja apie jo kaip studento, žygeivio ir kraštotyrininko veiklą, narystę pogrindiniame A. Strazdelio universitete. Lietuvos valstybės naujajam archyvui taip pat perduoti signataro studijų diplomai (medicinos ir istorijos), apdovanojimai, asmeninės nuotraukos, filmuota medžiaga iš Atgimimo laikų mitingų. Tarp dovanotų dokumentų – signataro ranka primargintos koncepcijos (Nacionalinės sveikatos ir Saugumo strategijos), svarbiausių teisės aktų projektai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.19; 00:01
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.