Žurnale „IQ“ perskaičiau šio leidinio kultūros redaktorės Viktorijos Vitkauskaitės interviu su lenkų režisieriumi Krystianu Lupa.
Puikus interviu. Man, besidominčiam politika, labiausiai įsiminė būtent visuomeniniai akcentai. Lenkų režisieriaus K.Lupos pilietinė pozicija – ryški. Jis neketina važiuoti į Rusiją statyti spektaklių. Atsisakė net trijų kontraktų.
Lenkų režisierius pasakoja, jog iki Ukrainos įvykių jis turėjo suartis net su trimis Rusijos teatrais. Jis taip pat sako, jog buvo suplanuoti du spektakliai Sankt Peterburge ir vienas Maskvoje.
Bet po Rusijos agresijos šių pasiūlymų lenkų režisierius atsisakė. Jo komentaras toks: „Bet man tapo akivaizdu, kad negaliu ten dirbti. Manau, jog kultūriškai turi jausti ryšį su žmonėmis, kuriems statai spektaklį“.
Žurnale“ IQ“ užfiksavęs ir tokius lenkų režisieriaus K.Lupos argumentus:
„Net jeigu manau, jog tiesa mano pusėje, negaliu jos įrodinėti jėga, nes tai veda į į pasaulio destrukciją. Jei 80 proc. gyventojų palaiko Putiną, tai kelia minčių, kaip su jais kalbėti apie kultūrą. Vienintelis būdas – būti atviram. Į Rusiją važiuočiau statyti būtent apie šiuos reikalus kalbančio spektaklio. Bet keliauti statyti „Hamleto“ ir galvoti apie humanizmą – tai melas, kurio menininkas sau negali leisti. Nemeluokime sau, kad yra kitaip. Menininkas veikia kalbėdamas kultūrine kalba, bet jis privalo sakyti tiesą. Tačiau ten to daryti negalėčiau, nes baigtųsi kaip „Pussy Riot“.
Puikus atsakymas, puikūs argumentai. Štai kodėl visiems rekomenduoju perskaityti pokalbį, pavadintą „Užauginti neapykantos“ (žurnalas „IQ“, Nr. 4). Šiandien likti nuošalėje, mėgautis apolitiškumu – nedovanotina prabanga.
Beje, interviu su lenkų režisieriumi K.Lupa rekomenduoju perskaityti lietuvių aktoriui Vladui Bagdonui. Kodėl būtent aktoriui V.Bagdonui? Todėl kad aktoriaus V.Bagdono pilietinė pozicija man nepriimtina. V.Bagdonas viename iš paskutiniųjų žurnalo „Savaitė“ numerių (Nr. 13) yra pareiškęs: „Džiaugiuosi, kad esu reikalingas žiūrovams, nors ir ne Lietuvoje, o Maskvoje, kur labai išprususi teatro publika ir reiklūs kritikai…“
Žurnalo „Savaitė“ žurnalistė Giedrė Milkevičiūtė pateikė aktoriui V.Bagdonui ir tokį klausimą: „Kaip jaučiatės Maskvoje? Ar tenka su kolegomis aktoriais ir režisieriais, geriant kavą ar pietaujant tarp repeticijų, aptarinėti aktualias politines peripetijas“.
Pasirodo, aktorius V.Bagdonas vadovaujasi principu „jokių politinių komentarų“.
Be kita ko, savo laikyseną aktorius V.Bagdonas teisina tokiais žodžiais: „Jokių diskusijų apie politiką nei per repeticijas, nei po jų aš negirdžiu ir nenorėčiau girdėti (…) pats neprovokuoju jokių politinių šekų, todėl nelabai suprantu, kas tvyro rusų menininkų galvose ir kokios ten nuotaikos“ (nterviu pavadinimas – "Valdas Bagdonas: ištikimiausia menininko draugė – vienatvė").
Tikiuosi, jog ir dauguma portalo Slaptai.lt skaitytojų palaikys būtent lenkų režisieriaus K.Lupos, o ne lietuvių aktoriaus V.Bagdono poziciją.
2015.04.10; 14:56
