„Laisvės vilkstinę” stabdė ašarinėmis dujomis

Paryžius, vasario 13 d. (AFP-ELTA). Paryžiaus policija šeštadienį leido ašarines dujas ir skyrė šimtus baudų, kad pralaužtų transporto priemonių koloną, kurios dalyviai mėgino blokuoti eismą protestuodami dėl koronaviruso apribojimų ir didėjančių pragyvenimo išlaidų.

 

Įkvėpti sunkvežimių vairuotojų, užblokavusių Kanados sostinę Otavą, tūkstančiai demonstrantų iš visos Prancūzijos patraukė į Paryžių automobilių, sunkvežimių ir furgonų kolonomis, pasivadinę „Laisvės vilkstine“.

 

Policija, kuri buvo uždraudusi protestą, greitai ėmėsi priemonių pašalinti automobilius nuo įvažiavimų į miestą ir skyrė baudas už dalyvavimą nelegalioje akcijoje.

 

Tačiau daugiau nei 100 transporto priemonių sugebėjo priartėti prie Eliziejaus laukų, kur policija panaudojo ašarines dujas protestuotojams išvaikyti, ir tos scenos priminė 2018–2019 metų „geltonųjų liemenių“ antivyriausybines riaušes.

 

Pasak šaltinio policijoje, tarp suimtųjų Paryžiuje yra Jerome‘as Rodriguesas, vienas iš pagrindinių „geltonųjų liemenių“ protestų veikėjų ir dabartinės vilkstinės rėmėjas.

 

Vidaus reikalų ministras Gerardas Darmaninas „Twitter“ tinkle paskelbė, kad pareigūnai Paryžiuje suėmė 54 protestuotojus ir skyrė 337 baudas.

 

Demonstrantai priešinasi COVID pasui, kurio reikia, norint patekti į daugelį viešųjų vietų, tačiau kai kurie taip pat protestavo dėl kylančių energijos ir maisto kainų – tų pačių problemų, kurios sukėlė „geltonųjų liemenių“ protestus, sukrėtusius Prancūziją 2018 metų pabaigoje ir 2019 metų pradžioje.

 

Vyriausybė pranešė, kad planuoja sušvelninti kaukių dėvėjimo taisykles iki vasario 28 dienos, o iki kovo pabaigos arba balandžio pradžios panaikinti COVID paso reikalavimus.

 

Pasak pareigūnų, dar maždaug 24 tūkst. žmonių protestavo kitose šalies vietose, įskaitant pietinį Monpeljė miestą, kur radikalūs aktyvistai išdaužė dviejų bankų stiklinius fasadus.

 

Iš Paryžiaus kai kurie protestuotojai planuoja keliauti į Briuselį, kur vyks pirmadienį ten suplanuotas protestas pavadinimu „Europinė konvergencija“.

 

Belgija taip pat uždraudė šį renginį, o jos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo paragino būsimus jo dalyvius „eiti ir protestuoti savo šalyje“.