„Latvijos finansų ministras ryžtingai stojo ginti šalies sprendimą stoti į euro zoną nuo sausio 1-osios, tvirtindamas, kad neseniai surengtas Rusijos spaudimas Ukrainai pademonstravo jo šalies ryšių su Europa privalumus“, – perduoda Financial Times.
„Gyventojai daugiausia vis dar nusiteikę prieš Baltijos valstybės sprendimą tapti aštuonioliktąja šalimi – sunkioje finansinėje padėtyje esančios valiutinės sąjungos nare, bet vyriausybė tvirtina, kad tas klausimas žymiai platesnis nei finansinis“, – sakoma straipsnyje.
„Rusija nepasikeis. Mes pažįstame savo kaimynę. Ir anksčiau atsirasdavo daug nenuspėjamų aplinkybių, ir paskui atsiras. (Mūsų) šalims labai svarbu laikytis vienai kitos ir ES“, – pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Andris Vilksas.
Mažytė Latvijos kaimynė Estija buvo paskutinė šalis, kuri kaip valiutą įsivedė eurą 2011 metais, tuo tarpu kai trečioji Pabaltijo valstybė, Lietuva, planuoja įstoti į euro zoną 2015 metais, rašo leidinys.
„Latvija vis dar išsaugo glaudžius santykius su Rusija atsižvelgiant į tai, kad 40 proc. bankų depozitų šalyje priklauso buvusių sovietinių respublikų piliečiams, kai tuo tarpu apie ketvirtadalį jos gyventojų sudaro etniniai rusai“, – pažymi straipsnio autorius.
„Rusija nervinasi, kad praranda partnerius ir įtaką. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios Pabaltijys ir Suomija taip norėjo įstoti į visas (Vakarų) institucijas, taip pat ir NATO. Mažoms valstybėms ne taip lengva susitvarkyti su tokiomis problemomis, mums reikalinga pagalba“, – pridūrė A.Vilksas.
Šaltinis: Financial Times
2014.01.07; 06:30
