Kovo 31-ąją dieną Ukrainoje rinkimai greičiausiai tik prasideda, nes kai pretendentų – beveik 40, vargu ar pavyks prezidentą išrinkti iš pirmo karto. Be esamojo, dalyvauja ir „prezidentas iš televizoriaus“ – kaip tik pastarasis, Vladimiras Zelenskis, ir pirmauja rinkėjų apklausose.
Staigmena Naujuosius sutinkant
Prieš dvejus metus sociologai nustatė, kad apie jį nieko negirdėję tik 6 apklaustųjų Ukrainos gyventojų. Kadaise, kai jis pavaizdavo, kas nutinka pasirašius sutartį su Tarptautiniu valiutos fondu – apie tai pranešęs valstybės vadovas išeina iš tribūnos be kelnių, tuometis prezidentas Leonidas Kučma nepiktai pakritikavo: mano kelnaitės geresnės…
Šių metų pradžioje Kijevo teismas 2014-ųjų pavasarį į Rusiją pabėgusį buvusį šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių pripažino kaltu dėl valstybės išdavystės ir skyrė 13 metų nelaisvės. O kai valdė, buvo pasikvietęs šį vyruką į auksu tviskantį interjerą „klubiniame name“ už penkių metrų aukščio tvoros Mežigorėje ir siūlė jam 100 milijonų dolerių – tam, kad imtųsi kokios kitokios kūrybos, o ne jo, prezidento, pajuokimo per TV; reikalas neišdegė ne dėl to, kad prezidentas pirmas nusivaišino, o dėl svečio nusistatymo. Tėvų išugdyta.
Petro Porošenka jį buvo pasikvietęs 2018-ųjų pabaigoje, guodėsi: padėtis šalyje sudėtinga, jis, prezidentas, stengiasi iš paskutiniųjų, o „jūs vis šaipotės“. Tai apie per Ukrainos TV kanalą „1+1″ rodomą pramoginę laidą „Vakarinis bulvaras“, vaizduojančią dabartinius Ukrainos politikus, baigėsi tuo, kad su naujamečiu sveikinimu per tą patį kanalą pirma kreipėsi ne esamasis prezidentas, o tas, kuris „vis šaiposi“. Vladimiras Zelenskis pasakė, kad skirtingai nuo „didžiųjų politikų“ iki šiol nenorėjo žmonėms nieko tuščiai žadėti. O dabar, likus kelioms minutėms iki Naujųjų, jis pažada eiti į Ukrainos prezidentus ir tuoj pat ištęsi savo pažadą – eina. „Imkime ir padarykime tai kartu.“
Ekspertai suklego: manyta ne per seniausiai susikūrusi partija „Liaudies tarnas“ gal taikosi į vasarą įvyksiančius šalies parlamento rinkimus ir pasitenkins sukūrusi Aukščiausioje radoje frakciją – kur ten „komikui“ rungtis su senais vilkais dėl prezidento posto! Vienas dabartinio prezidento Petro Porošenkos bloko parlamente atstovas kirto lažybų: jeigu Zelenskis iškels savo kandidatūrą į prezidentus, tai jis, tas deputatas, pasirodysiąs per TV klouno kostiumu. Prakirto.
Dar praėjusių metų vasarą Ukrainos pramogų pasaulio „žvaigždė“ Vladimiras Zelenskis pasakojo jų studiją „Kvartal 95“ pradedant filmuoti naują filmo „Liaudies tarnas“ dalį – serialą, o gal ir pilno metražo filmą. Prisipažino dėl daugelio dalykų šalyje nerimaujantis, dėl daug ko spaudžia širdį. Negalįs žiūrėti, kaip žmonės rausiasi po šiukšlių konteinerius. „Na tiesiog negaliu į tai žiūrėti!“ Tačiau į politiką kojos nekelsiantis: „Kvartal 95“ gyvena atskirai nuo politikos pasaulio, o ir jam pačiam politika – visiškai kitas, tolimas pasaulis. „Tai jie ten gyvena.“ Sakant sąžiningai, jis nenorintis net greta to pasaulio būti, juo labiau visu tuo purvintis.
Rusijos žiniasklaida iššiepė dantis. „Ukrainos ekspertu“ pristatytas politologas laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ kandžiai aiškino: 40 kandidatų į prezidentus galima palyginti su bulviniais traškučiais: visi kenksmingi, visi vieno skonio, tačiau dėl skirtingų pakelių susidaro pasirinkimo regimybė. Zelenskio perdėtas populiarumas radosi iš liaudies neapykantos senojo elito atstovams. Girdi, „blogiau nebus, o su klounu – nors pasijuoksime.“ Šiam ekspertui akivaizdu, kad bet kuris lyderis, laimėjęs, tęs tokią pat gąsdinimo Rusijos baubu politiką. Valstybinio „Pirmojo kanalo“ vedėjas pranešė pagaliau sulaukęs iš Ukrainos geros naujienos: jam, vedėjui, mieliausias kandidatas ėmė pirmauti rinkėjų apklausose ir jis, šis kandidatas, iš tikrųjų yra geriausias. Mat Zelenskis esąs vienintelis profesionalus komikas, kai tuo tarpu kiti Ukrainos politikai – komikai mėgėjai.
Dar neseniai ir užsienio leidiniai kartojo: komikas paskelbė dalyvausiąs… komikas patvirtino… komikas toliau pirmauja… BBC aiškinasi: kas per vienas yra tas komikas ir kaip jis tapo rinkimų Ukrainoje favoritu? „Deutsche Welle“ praneša, kad televizijos komikas laikomas vienu iš lyderių rinkėjų apklausose ir klausia: „Kas Ukrainos rinkimuose juoksis paskutinis?“ Prancūzų „Le Figaro“: komikas prie Ukrainos valdžios durų („Ukraine: lecomique Zelensky auxportes du pouvoir“). Viena didžiausių pasaulio naujienų tarnybų, „The Reuters“, skelbia: rinkėjų apklausose į pirmą vietą pakilo „komediantas“ („Comedian takes center stagein Ukraine’s presidential race“). Turkų leidinys „TRT Word“ klausia, kas taps Ukrainos prezidentu: komikas, šokolado karalius ar dujų princesė? Tai yra – Vladimiras Zelenskis, Petro Porošenka ir Julija Timošenko.
Komikas nejuokauja
Pats Zelenskis dar vasario pabaigoje Tinkle prisistatė studijos „Kvartal 95“ meno vadovu. Buvo su virtualia raudona nosimi ir su baltomis ašaromis ant skruostų. Kreipėsi rusiškai: esą, kai pasiskelbė kandidatu į prezidentus, iš jo ėmė šaipytis kaip iš klouno. „Aš klounas ir aš tuo labai didžiuojuosi, – pasakė. – Bet aš žinau, kad toks esu ne vienas.“ Ir prirašė ukrainietiškai : „Jie mus laiko klounais. Mūsų 40 milijonų. Papasakok savo istoriją.“ Per parą #яклоун sulaukė apie milijono lankytojų tik „Instagram“ kanalu. Kitą kartą parašė, kad rinkimų rezultatai bus paskelbti balandžio 1-ąją ir kad tai tinkamiausia diena jam laimėti: Aš juk klounas, tiesa?“
Kartais ir žurnalistai stengiasi vaizdingai parašyti: palankumas Zelenskiui didėjo „kaip sniego kamuolys“.
Kovo 27 d. Ukrainos televizijos kanalas „1+1“ pradėjo rodyti serialo „Liaudies tarnas“ trečiąją dalį. Žiūrovas iš pradžių nukeliamas į 2049 metus: studentai medikai istorijos paskaitoje supažindinami su 2019-ųjų ir paskesnių kelerių metų įvykiais. Pagrindinis filmo veikėjas – Kijevo mokyklos istorijos mokytojas. Pirmosios serialo dalies (2015) pradžioje kažin koks mokyklos viršininkėlis nutraukia pamoką, pasiųsdamas moksleivius klijuoti plakatų ir panašiai artėjančių prezidento rinkimų išvakarėse. Išvestas iš kantrybės mokytojas pratrūksta. Jo visokiausiais žodelyčiais perpintą monologą apie valdžios ydas įrašo vienas moksleivių ir iškloja Tinkle. Trumpiau, mokytojo kritika susilaukia milijonų pritarimo „nykščių“… ir vieną rytą atvyksta kortežas jo vežti į naujas pareigas – šalies prezidento.
Apie pradėtą rodyti trečiąją dalį pranešė net Rusijos valstybinė naujienų tarnyba TASS. Mat prezidentą „Liaudies tarne“ vaidina kaip tik dabar rinkėjų apklausose pastebimai pirmaujantis pretendentas į Ukrainos prezidentus, partijos „Liaudies tarnas“ atstovas Vladimiras Zelenskis. Ir ne šiaip mandagiai pranešė, o net pagyrė: šios politinės komedijos pirmoji dalis buvo populiariausias serialas Ukrainoje 2015 metais, per TV ją matė 20 milijonų žiūrovų, o filmą sukūrusios kompanijos Kvartal 95“ YouTube kanalu – 98 milijonai. Ekspertų tikinimu, ukrainiečiai tiesiog įsimylėjo Zelenskio vaidinamą herojų, stojusį į kovą su valdžios sistema. Serialą galima laikyti satyra, paaiškina TASS, nukreipta taip pat ir prieš sistemą, sukurtą dabartinio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos. Ekspertai tikina, kad žmonės renkasi Zelenskį, matydami jame „Liaudies tarno“ herojų, juos atskirti labai keblu.
Tik „Novaja gazeta“ laikraščio TV apžvalgininkė (daugelis jai siūlo, kaip senais laikais, nemokamai skirti pieną dėl toksiškos aplinkos) dar kovo pradžioje pristatė jį kaip „vos ne Rusijos liaudies artistą“. Autorė jo energiją palygino su Niagaros kriokliu: parodijuoja, dainuoja, šoka, vaidina, filmuoja, Rusijoje ilgai rodomo serialo («Сваты») prodiuseris… Ir pirmoji „liaudies tarną“ pavartojo be kabučių („Как Владимир Зеленский решил стать слугой народа“). „The Insider“ dar vasario viduryje rašė, kad Kijeve matyti daug skydų su žodžiais: „Prezidentas – liaudies tarnas. Greitai“ – gudri serialo ir kandidato reklama; rinkiminėje svetainėje irgi įdėtas kadras iš serialo. Tačiau rinkėjai (leidinys atkreipė skaitytojų dėmesį į sociologų išvadą) „jau“ nesieja Zelenskio su jo personažu, o priima kaip tikrą politiką.
Ar tiesioginė demokratija pakels nuo sofų
Pirmaisiais „Ze!“ komandos nariais tapo seni, patikrinti bendražygiai: su jais prieš daugiau kaip 20 metų pradėjo artisto karjerą gimtajame Krivoj Rogo mieste (Pietryčių Ukraina) nuo šmaikštuolių varžytuvių (КВН) ir per tuos metus sukūrė daugelyje šalių žinomą kompaniją „Kvartal 95“. Įgėlusiam, kad „vargšą ukrainietį“ ginantis komikas Zelenskis – irgi turtuolis, atsakyta: tai ne nupirkta kompanija, ne tėvų padovanota, ne kaip nors privatizuota – tai jo paties su bendražygiais nuo nulio padaryta (dabar kainuoja $ 2 milijonus su viršum). Zelenskio&Co. kuriamas „Vakarinis bulvaras“ – labiausiai mėgstama televizijos pramoginė laida Ukrainoje. Rusai kraipo galvomis ir pripažįsta: politine drąsa, taiklumu ir sąmojumi kijeviečių satyrai Rusijoje niekas nė iš tolo neprilygsta. Labai nesigilinant, pasakytina dėl kūrybinių pajėgų: dialogus filmams ir scenai kuria šmaikštūs žmonės, kurių iš viso – 70.
Apsiskelbęs per TV, Zelenskis savo šalininkus ėmė telkti per socialinius tinklus. Jis pakvietė prie jo dėtis kiekvieną be tikėjimo, išsilavinimo, kalbos skirtumo, svarbiausia – kad iki tol nebūtų veikęs politikoje. Nestovėk nuošalyje, prisidėk prie mano komandos! Laukiu tavęs! Aš einu Tu su manimi? Būk mano komandoje. Padarysime tai kartu! Bendravimo socialiniuose tinkluose nesišalina ir veikiantys politikai, antai tas pats Porošenka „Instagram“ kanale turi 194 tūkstančius prenumeratorių. Tačiau Zelenskis – 2,7 milijono!
Dėl rinkimų programos, tai jis paskleidė neisiąs senųjų politikų pramintais takais – kai daug prižadama, žmonių nuomonės nė neišklausius. „Aš padarysiu kitaip. Mes parašysime mano programą kartu su žmonėmis, su visa Ukraina.“ Tokia talka (crowd sourcing) ne naujiena bent dviejose dešimtyse Europos valstybių (Didžiojoje Britanijoje, taip Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Suomijoje, kur atsiliepia apie 40 % rinkėjų), tačiau Ukraina „tiesioginės demokratijos“ dar nežinojo. (Be kita ko, Vladimiras Zelenskis siūlo dėl visų svarbių valstybės gyvenimo reikalų sužinoti visuomenės nuomonę – kaip Šveicarijoje, kur praėjusiais metais įvyko 10 referendumų.) „Ze!“ šalininkai ne tik rinko, pavyzdžiui, kokios spalvos turėtų būti rinkiminiai plakatai („Pavasarį sužinosime, kas ir kur vogė“, „Ateis pavasaris – pradėsime sodinti“), tačiau ir atsiuntė daugiau kaip pusę milijono pasiūlymų ir patarimų. Rašyta ir padidinti pensijas 10 kartų, sukišti į kalėjimą visus korupcijos veikėjus, grąžinti mirties bausmę ir panašiai, tačiau anaiptol ne vien tai.
Ukrainoje, apklausų duomenimis, 71 % ukrainiečių mano, kad įvykiai šalyje klostosi netinkama linkme, 61% – mano, kad politikoje reikalingi nauji lyderiai – dar nebuvę valdžioje. Vieni sako, kad Zelenskio sprendimas dalyvauti rinkimuose įkvėpė jaunesnius (18-35 metai) ir labiau išsilavinusius žmones dalyvauti rinkimuose – pirmą kartą per visą istoriją balsuoti žada 80 % apklaustųjų. Tai esą rodo protesto nuotaikas ir permainų poreikį (tiesa, penktadalis pasirengusių balsuoti dar nebuvo pasirinkę kandidato). Galiausiai – netrukus pamatysime, ar pasitvirtins BBC vieno politologo pasakyta, kad „Ze!“ šalininkai – kaip tik tie žmonės, kurie pasitaikius geram orui važiuos į gamtą, o jeigu bus blogas – tai praleis ant sofos, žiūrėdami serialą su Vladimiru Zelenskiu pagrindiniame vaidmenyje.
Gyvas žmogus prieš kiborgus
Tiesa, ir „dujų princese“ bei kitaip (pavyzdžiui, „politikos kiborge“) vadinama Julija Timošenko irgi pasiūlė rinkėjams kartu rašyti programą. Tačiau tuo menkai susidomėta. Tai todėl, aiškina politologai, kad žmonės Ukrainoje, kaip jau ne vienoje kitoje šalyje, atsigręžė į vadinamuosius nesisteminius politikus („geltonosios liemenės“ Prancūzijoje ir netgi pats Donaldas Trampas). Kitas dalykas, kad ir politikų „charizma“ jau ne taip „veža“. Esama kitokios „dievų dovanos“, vadinamos emociniu intelektu (emotional intelligence, EI) — tai žmogaus gebėjimas persiimti kitų žmonių emocijomis ir lūkesčiais, uždegti dideles žmonių mases viena siekimu. Dabar tai svarbiau, sako žinovai, negu charizma.
Zelenskiui tėvai ar kokios jėgos nepagailėjo EQ ir juo labiau – EI. Kelios replikos iš tūkstančio panašių, kurias paliko komentatoriai, išklausę kandidato į pretendentus ir jo sutuoktinės pašnekesį su žurnalistais: na, nėra nenuoširdumo šiame interviu ir tai labiausiai paperka … ir žmona kukli … malonu klausytis adekvataus žmogaus … geras įspūdis – gyvas žmogus … labai atviras, geraširdis, išsilavinęs… žavus vyrukas, tiesiog degu baltu pavydu iš Rusijos … persikelsiu iš Kazachstano dėl tokio prezidento … aš iš Baltarusijos pervažiuosiu į Ukrainą, jeigu jį išrinks… Zelenskis taip išgyrė tėvus, įdiegusius jam nepakantumą blogiui, kad vienas komentatorių parašė: „Ukrainiečiai, kuriems galams jums Vladimiras Zelenskis? Išrinkite jo tėtį.“
„Reuters“ korespondentui jis pats pasakė: „Aš neapgaudinėju žmonių. Jie tapatina save su manimi, nes aš atviras, man skaudu, aš piktinuosi, aš nusiviliu. Aš neslepiu savo emocijų prieš kamerą, nesistengiu atrodyti kitoks. Jeigu kuriame dalyke nepatyręs, tai nepatyręs. Jeigu ko nors nežinau, tai taip ir sakau. Kitiems jis atrodo esąs „Ukrainos visuomenės atspindys“: jam pačiam artimesnė rusų kalba, tačiau vaikai kalba ukrainietiškai. Linksmas, atviras ir mėgstamas dar jaunas žmogus siūlo naują kelią jaunajai miestiečių kartai, kuri nedega politiniu aktyvumu, sunkiai verčiasi, pavargo nuo karo ir taiso sparnus į Lenkiją.
Zelenskis buvo protestuotojų gretose 2014-ųjų pavasarį, finansiškai prisidėjo prie antiteroristinės operacijos Ukrainos rytuose. Maskvoje į mikrofoną savo kolegoms labai garsiai pasakė: „Jūsų žmonės užima mūsų Krymą!“ Svajoja apie tą dieną, kai Rusijoje kalinamas ukrainiečių režisierius Olegas Sencovas pastatys naują filmą, karas Donbase pasibaigs (norime ar nenorime, bet ir su pliku velniu tarkimės – kad tik nereikėtų žūti nė vienam žmogui) ir Ukraina surengs olimpines žaidynes Kryme, kai susigrąžins pusiasalį. Ką manantis apie patriotus, galime spręsti iš replikos seriale „Liaudies tarnas“: „Skirtumas tarp patriotų ir ne patriotų tas, kad pirmieji mieliau ima grivnomis“.
Ukrainiečių nacionalistams ne prie širdies jo „pacifizmas“ ir netgi užsienio ekspertai kraipo galvas: juk renkamas ne tik ir ne tiek prezidentas, kiek valstybės ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas (esamo prezidento rinkimų šūkis: «Armija. Kalba. Tikėjimas!“). Gal negirdėjo seriale herojaus pasakyta: „Gynybos ministru bus ne tas, kuris siunčia žmones į karą, o tas, kuris iš ten grįžo.“ Jam primenama 2016 metais koncerto metu Jūrmaloje Ukrainą palyginus su „vokiečių filmų suaugusiems aktore, kuri pasirengusi priimti bet kiek ir iš bet kurios pusės“ (vėliau teisinosi kalbėjęs apie užsienio kreditus, kuriuos turės grąžinti „mūsų vaikai“).
Tuo tarpu šis pretendentas, žiūrėk, gali susilaukti ir šalies rusakalbių gyventojų pritarimo: siūlo tarptautinį rusišką TV kanalą, pasisako prieš draudimą įvažiuoti į šalį kolegoms iš Rusijos ir iš viso – ragina sklaidyti viršum rusų Ukrainoje susitvenkusį nepasitikėjimą ir tirpdyti priešiškumą, nes visi yra Ukrainos valstybės piliečiai ir visi reikalingi, visiems turi būti gerai. Kodėl jaunas politologas ir kandidato strategijos kūrėjas Dmitrijus Razumkovas, tematantis šaliai vieną kelią – Europos link, viešai kalba rusiškai? „Kad niekam nekiltų noras ateiti ir ginti mane kaip rusakalbį asmenį mano valstybės teritorijoje, kol mes neįstengsime nugalėti rytuose ir susigrąžinti Krymo.“ Dėl tokio „Ze!” nusistatymo Rusijos propagandai kaip ir neišeina klykti apie „Ukrainos rusiškųjų pietryčių priešinimąsi rusų nekenčiančiai chuntai“.
Pavasariui atėjus, pradės sodinti
Pati „Ze!“ komanda surimtėjo, žmonės sukluso ir žiniasklaida sujudo, kai prie jos prisidėjo 2014-ųjų vasarą kartu su išrinktu dabartiniu prezidentu pradėję dirbti, tačiau paskesniais metais atsistatydinę ministrai – Aivaras Abromavičius ir Aleksandras Daniliukas – Ukrainos kurso Vakarų link šalininkai, ten žinomi ir gerbiami verslininkai. Trečias – irgi atsistatydinęs Korupcijos užkardymo tarnybos viršininkas (nesutiko pataikauti prezidento administracijai). Jiems stojus greta Zelenskio, smarkiai prasisklaidė rinkėjų abejonės dėl galinčios ateiti naujos valdžios intelektualinių galių ir sąžiningumo.
Lietuvis atsistatydino iš ekonomikos ministro pareigų 2016 metais, apkaltinęs Porošenkai artimą „klausimų sprendėją“ kišimusi į reformas, nukreiptas korupcijos tinklui ardyti. Zelenskis pakvietė jį prisidėti prie šalies ekonomikos gaivinimo savo vadybine patirtimi, pakartodamas „Apple Inc.“ kūrėjo Stivo Džobso žodžius“: „Nėra prasmės samdyti protingus žmones ir jiems sakyti, ką reikia daryti. Mes samdome protingus žmones tam, kad jie pasakytų mums, ką daryti“. Pokalbis apie tai, kokių žygių reikėtų imtis Zelenskiui laimėjus rinkimus, truko apie penkias valandas. Vėliau Abromavičius „Bloomberg“ (JAV) korespondentui pasakė, kad šis kandidatas į prezidentus geba klausytis ir greitai mokytis, „be to, yra padorus žmogus“. Jo nuomone, „Ukrainoje visi žino, ką reikia daryti, bet trūksta politinės valios“. Pretendentas pažadėjo lietuviui sėkmės atveju nesikliausiąs giminystės ar kitais ryšiais skirdamas žmones į postus.
„Vladimiras Zelenskis – vienintelis kandidatas, kuris tikrai gali laimėti rinkimus ir paskatinti Ukrainoje labai reikalingas radikalias reformas, – pasakė „Le Figaro“ žurnalistui buvęs finansų ministras Aleksandras Daniliukas. – Aš nusprendžiau paremti jį ir padėti sukurti reformų programą, suburti komandą, kuri būtų pajėgi ją įgyvendinti. Aš negaliu likti tiesiog stebėtoju. Negalima praleisti tokios galimybės.“ Šis artimiems prezidentui kyšininkams turėjęs nusileisti ministras už visa labiau nenorėtų pakartotinio Porošenkos išrinkimo: „Tai būtų blogai šaliai.“
Dabartinis prezidentas atėjo su šūkiu „Gyventi naujaip“, žadėjo išvaduoti šalį iš korupcijos liūno, tačiau Ukraina per tuos metus nedaug tepasistiepė: tarp 180 valstybių iš 144-os vietos 2013 metais – į 120-ą („Transparency International)“. Maža to – šalies konstitucinis teismas atšaukė baudžiamąją atsakomybę dėl tarnautojų „neteisėto praturtėjimo“, priimtą norint bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu. „Dabar valdžia, atrodo, nutarė visa iš liaudies pavogta nusinešti su savimi“, – kalba Zelenskis apie „mūsų atsakymą“, neleisiantį išvengti atsakomybės. „Kandidatų daug, tačiau vienas jų tikrai atsidurs kalėjime!“ (Porošenkos rinkiminis šūkis: „Kandidatų daug – prezidentas vienas“).
Zelenskis paskleidė pateiksiąs įstatymo dėl prezidento, įstatymo leidėjų ir teisėjų teisinės neliečiamybės panaikinimo projektą. Ne vieną kandidato užmojis (sumažinti mokesčius, atrišti verslui rankas ir kita) vadinamas populistiniu, tačiau Aivaras Abromavičius su tuo nesutinka: „Jeigu populizmas yra to, ką kiti pažadėjo, bet neįvykdė, įvykdymas, tai aš pritariu tokiam populizmui.“
Apie „skaistyklą“. Interviu kanalui ICTV kandidatas į prezidentus Zelenskis aiškino, kad tuo tarpu visi bijo investuoti Ukrainoje, nes niekuo nepasitiki – netiki teismais, netiki nė pačiu prezidentu. Visi „kiek išgalėdami gynė savo pinigus“ nuo valstybės. Todėl jis siūlysiąs mokestinę amnestiją: atiduodame valstybei tam tikrą dalį (kas 5%, turtingi verslininkai gal daugiau), „ir nuo rytdienos, žmonės, gyvename kitaip“. Jeigu matome, kad nauja valdžia nuo pirmos dienos dirba sąžiningai, visi turime mokėti mokesčius. „Nulinė deklaracija – tai labai svarbu“. Tai, pasak kandidato, „iš tikrųjų „skaistykla“, kai visiems atleidžiama, visi vienas kitam atleidžia ir nuo šito momento pradeda mokėti mokesčius. O kas vis dėlto nemoka – keliauja į kalėjimą. Teisinėje valstybėje kitaip gyventi niekaip neišeina – žmonėms reikia tai paaiškinti ir tuo įtikinti.„Mes nematome, kad valdžia vagia, – kai ir ji mūsų nemato“ – šitai reikės pamiršti, perėjus „Ze!“ projektuojamą „skaistyklą“…
Į Ukrainos prezidento rinkimų antrąjį turą išėjusieji pretendentai turės dar mėnesį užsienio politikai patikslinti. Nes reikės atsakyti, kaip neseniai parašė „Le Fifaro“, „tokiam Vladimirui Putinui“. Dabar – tikrovėje. Bet tai – kita kalba.
2019.03.31; 02:30
