Lietuva ir Latvija pražiopsojo krizę, Estija – ne, sako I. Šimonytė


Print
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuva ir Latvija ne tik prasčiau tvarkėsi su viešaisiais finansais krizės akivaizdoje, bet ir daug vėliau sureagavo į artėjančios krizės ženklus nei Estija, sakė Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Buvusi finansų ministrė I. Šimonytė trečiadienį liudijo Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK), atliekančiame prieš dešimtmetį įvykusios finansų krizės tyrimą.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas I. Šimonytės klausė, ar ji sutinka, kad Lietuvoje veikiančių bankų priklausomybė nuo pirminių bankų, o šių priklausomybė nuo tarptautinių rinkų prieš dešimtmetį sustojus perfinansavimo grandinei buvo vienas iš kertinių veiksnių, sukėlusių krizę Baltijos šalyse.

I. Šimonytė teigė, kad neginčija to, jog tai tikrai buvo labai svarbus veiksnys, tačiau į viską esą reikia žiūrėti kompleksiškai: kaip skirtingai šalys tvarkėsi su viešaisiais finansais krizės akivaizdoje ir kada sureagavo į artėjančios krizės ženklus. Latvija ir Lietuva, pasak I. Šimonytės, visa tai darė blogiau nei Estija.

„Trys skirtingos šalys išėjo su panašiomis pasekmėmis ekonomikai – Lietuvoje realios ekonomikos nuosmukis buvo netgi mažiausias, lyginant su kitomis šalimis, – ir su skirtingais poveikiais viešiesiems finansams. Nepaisant to, kad kreditavimo kanalai, bankų grupės ir kreditavimo politikos buvo tos pačios visose Baltijos šalyse, bet kai kurios šalys, konkrečiai turiu omenyje Estiją, turėjo savo požiūrį, kaip tvarkomi viešieji finansai, ir todėl pasekmės, bent jau viešajame sektoriuje, buvo gerokai mažesnės. Jau neminint to fakto, kad jie į kredito lėtėjimą pradėjo reaguoti dar 2007 metų rudenį, skirtingai nuo Lietuvos ir Latvijos, kurios tuo metu sakė, kad viskas labai gerai, labai šaunu, ir jokios krizės nebus“, – komiteto posėdyje kalbėjo parlamentarė.

Kaip ELTA jau rašė, BFK dėl buvusios krizės jau liudijo ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris iki paskelbiant, kad dalyvaus 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose, ėjo SEB banko prezidento patarėjo pareigas.

Komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas klausė ekonomisto, ar prasidėjus destruktyviems procesams finansų ir nekilnojamojo turto rinkose, Lietuvoje veikiančiame Skandinavijos SEB banke buvo žinoma, kad pirminiai bankai yra stipriai priklausomi nuo išorės veiksnių.

G. Nausėda patvirtino, kad tai buvo žinoma, tačiau Lietuvoje veikiantys bankai esą stengėsi mažinti šią priklausomybę.

Komiteto nariams į klausimus atsakinėjo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis parlamentinio tyrimo nariams sakė, kad pagrindinės finansų krizės priežastys buvo išorinės, tačiau padėtį apsunkino ir nepamatuoti valstybės bei jos gyventojų lūkesčiai. 

Jo teigimu, tai, kad šalyje buvusių paskolų portfelis augo sparčiau negu didėjo nacionalinės pajamos, buvo vienas iš veiksnių, kuris padidino Lietuvos atotrūkį nuo potencialo.

Tuo metu komitetui taip pat liudijęs buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius sakė, kad prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės įkarštyje sunku buvo surasti kitokių sprendimų nei skolintis iš komercinių bankų, nes valdantieji dirbo netekę stabilumą garantuojančios daugumos Seime. 

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-28