Siekiant didinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, Susisiekimo ministerijos iniciatyva 2015 m. pabaigoje aštuonioms oro linijų bendrovėms iš Maršrutų plėtros fondo skirta kiek daugiau nei milijonas eurų Lietuvai svarbiems reguliarių skrydžių maršrutams remti.
Ekonominės diplomatijos taryba, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, agentūra „Investuok Lietuvoje“ ir VĮ Lietuvos oro uostai savo veiksmus nukreipė į tas pačias tikslines rinkas.
„Valdžios institucijoms, verslui ir oro uostams vienodai suprantant gero šalies pasiekiamumo svarbą, Maršrutų plėtros fondo investicijos skirtos paskatinti skrydžiams tomis kryptimis, kurios būtinos Lietuvos ekonominiam augimui, verslo ryšių ir tarptautinių projektų plėtrai bei atvykstamajam turizmui skatinti. Tai svarbus žingsnis ir didelio darbo rezultatas, paremtas gerąja Vakarų Europos šalių praktika“, – sako susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
Skaičiuojama, kad Europos šalyse kiekvienas į maršrutų plėtrą investuotas euras sukuria 300 proc. grįžtamąją finansinę naudą – atvykstantys keliautojai sumoka mokesčius, kuriamos naujos darbo vietos. Savo regiono pasiekiamumui gerinti šalys taip pat skiria lėšų iš valstybės biudžeto. Pavyzdžiui, Švedija yra skyrusi 7,5 mln. eurų, o Jungtinė Karalystė 56 mln. svarų sterlingų (97 mln. eurų). Lietuva 2015 m. lėšas maršrutų plėtrai skatinti skyrė dviem tikslais – naujiems maršrutams atsirasti ir esamų maršrutų plėtrai, skrydžių dažniams didinti.
Visoms oro linijų bendrovėms buvo sudarytos vienodos sąlygos paramai gauti ir paskelbti du kvietimai teikti paraiškas. Juose numatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra tos, kurias paramos gavėjas patiria pradėdamas naują maršrutą ar padidindamas esamo maršruto dažnį: rinkodaros ir reklamos išlaidos, pristatant ir reklamuojant naują maršrutą ar papildomą esamo maršruto skrydžių dažnį; įsikūrimo išlaidos, kurias oro uoste aviakompanija patiria pradėdama naują maršrutą ar padidindama esamo maršruto dažnį, ir kitos glaudžiai susijusios išlaidos.
Susisiekimo ministerijos, Lietuvos oro uostų interneto svetainėse, „Valstybės žiniose“ ir populiariausiuose tarptautiniuose aviacijos žiniasklaidos kanaluose viešai skelbti kvietimai dėl skrydžių plėtros sudomino Lietuvos rinkai pažįstamus vežėjus ir naujas bendroves. Vežėjų sąrašą papildys du nauji vardai – „Germania“ ir „Vueling“.
Pagrindinės rinkos, itin svarbios Lietuvai eksporto, tiesioginių užsienio investicijų ir atvykstamojo turizmo srityse, yra Švedija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija. Todėl skatinant reguliarių tiesioginių skrydžių plėtrą pirmenybė buvo teikiama šių valstybių miestams: skatintas skrydžių dažnių didinimas į Stokholmą, Londoną, Minską, Barseloną, naujos jungtys į Berlyną, Paryžių, Ciurichą, Varšuvą.
Viceministro A. Šliupo teigimu, investicijos į skrydžių plėtros skatinimą neabejotinai atsipirks. Praėjusiais metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 4,2 mln. keleivių – 11 proc. daugiau nei 2014 m. Keleivių srautas taip auga jau penkerius metus iš eilės, augimo tempais pralenkdamas Europos Sąjungos vidurkį ir kitas Baltijos šalis. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų tiesiogiai pasiekiama dvigubai daugiau krypčių nei iš Estijos, tačiau Rygos oro uostą dar tik vejamės.
Švedija, Vokietija, Lenkija – šalys, iš kurių sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos per pirmąjį 2015-ųjų pusmetį buvo didžiausios.
Per 2015 m. 9 mėn., palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, turistų iš Švedijos Lietuvoje padaugėjo 21 proc., Ispanijos – 26 proc., Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos – po 14 proc., o Vokietija iškopė į pirmąją poziciją atvykstamojo turizmo rinkų sąraše.
Susisiekimas su šiomis šalimis yra itin svarbus, todėl maršrutų į šias šalis plėtrai skirta dalis skrydžių skatinimo projekto lėšų. Naują kvietimą oro linijoms pradėti skrydžius iki šiol neaptarnaujamomis kryptimis Lietuvos oro uostai planuoja jau vasario pradžioje. Tęsiant šį darbą tikimasi užtikrinti dar daugiau ekonominę naudą kuriančių tiesioginių skrydžių krypčių.
Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.
2016.01.23; 05:50
