Neseniai Europos Komisija patvirtino tai, kas visiems buvo akivaizdu, ir ką Premjeras nuolat neigia, – Lietuva praktiškai nedaro jokios pažangos.
Kol kitos Rytų Europos valstybės, tokios kaip Čekija, Estija ir Slovakija, sparčiai artėja prie pažangiausių Vakarų šalių, Lietuva jau beveik 4 metus trypčioja vietoje.
„Airijos stebuklo“ nepakartojome
Prieš dešimtmetį buvo svajojama, kad Lietuva turėtų pakartoti Airijos sėkmės istoriją ir per 10 metų pasiekti ES vidurkį, o vėliau ir tapti viena iš turtingiausių šalių. Deja, norai neišsipildė, nes tokiai ambicijai reikia visuomenės susitelkimo ir valdžios lyderystės.
Ką Lietuvai tikrai pavyko padaryti, tai nutolti nuo Rusijos. Dabar mes užtikrintai esame Vakarų pasaulio dalis ir su Rusija nebegalima Lietuvos lyginti jokioje srityje. Visur esame pranašesni!
Tačiau Lietuvos valstybės tikslas turėtų būti ne pranokti Trečiojo pasaulio šalis, bet tapti tikrai turtinga šalimi, kurios piliečiai laiko save laimingiausiais. Tokiam tikslui pasiekti būtina ambicinga Vyriausybė, kuri labai greitai vykdytų pokyčius, o ši A. Butkevičiaus vyriausybė kaip tik tokia nėra, ką ir patvirtino Europos Komisijos ataskaita.
Lietuvos BVP pernai ūgtelėjo vos 1,7 proc., o Airijos 7,8 proc. Galima teisintis Rusijos įtaka, krizės pasekmėmis ar dar kuo nors, bet toks silpnas ūkio augimas prastai atrodo net lyginant su Estija ir Latvija. Ar Lietuva turi laiko trypčioti vietoje?
Lietuva nyksta labai greitai
Kol Lietuvą valdo neambicinga problemų masto nesuprantanti Vyriausybė, šalyje sparčiai blogėja socialiniai ir demografiniai rodikliai. Tokia situacija panaši į „Titaniko“ skendimą: keleiviai viršuje nemato, kad į apatinius denius jau plūsta vanduo. Paradoksalu, bet dauguma „Titaniko“ keleivių visiškai patenkinti Vyriausybe, nors visiškai nepatenkinti savo kasdienybe.
Kiekvienais metais Lietuva netenka po 30 tūkst. žmonių. Mažėja jaunimo, ką labai aiškiai parodė mokytojų streikas ir staiga atsiradęs universitetų noras susijungti. Lietuva tampa vieno miesto valstybe, nes regionuose gyventojai nemato prasmės likti, todėl abejotinos tampa visos ES investicijos. Jau dabar akivaizdu, kad dalis pastatų, kelių, vandentiekio trasų, taip neseniai pompastiškai atidaryti, jau niekam nebereikalingi.
Būtina kitokia Vyriausybė
Spalio mėnesį įvyks rinkimai į Seimą ir yra neblogos sąlygos sudaryti centro dešiniųjų partijų koaliciją, kuri būtų pajėgi imtis reformų ir lyderystės. Naujos Vyriausybės laukia rimti iššūkiai – spartinti ūkio augimą, suvaldyti migracijos procesus ir smarkiai optimizuoti valstybės valdymą.
Jau dabar nuomonių apklausos rodo, kad konservatoriai, liberalai su viena ar dviem partnerėmis gaus pakankamai balsų, kad sudarytų valdančiąją koaliciją. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis viešai patvirtino, kad mato galimybę dirbti su dešiniaisiais.
Tikėtina, kad dešinieji gaus daugiau balsų, negu prognozuoja apklausos. Dešiniųjų, ypač konservatorių, rinkėjai yra politiškai labiau motyvuoti dalyvauti rinkimuose. Antra, nuomonių tyrėjai neapklausia vyresnio amžiaus žmonių, kurie stipriai remia konservatorius. Trečia, sociologinės bendrovės neteisingai sudaro respondentų žemėlapius. Jie vadovaujasi Statistikos departamento informacija ir skaičiuoja, kad miestuose gyvena mažiau žmonių, negu yra iš tikrųjų.
Vien Vilniuje, Ligonių kasų duomenimis, gyvena per 100 tūkst. žmonių, kurie teoriškai registruoti provincijoje. Miestuose gyventojai turi tvirtą požiūrį į politiką ir aiškiai nusiteikę balsuoti už dešiniuosius.
Lietuva prarado 4 metus nieko nedarydama, o per tą laiką tik kaupėsi problemos. Dar laukti 4 metus ir trypčioti vietoje, nebėra laiko. Lietuvai būtina kitokia Vyriausybė.
Slaptai.lt nuotraukoje: Seimo narys Kęstutis Masiulis.
2016.03.29; 12:50
