Garis Kasparovas: Echo Moskvy – ideali aikštelė valdžiai svarbiausioms idėjoms įdiegti į masinę liberalią sąmonę
Labai susidomėjęs pasižiūrėjau Valerijaus Balajano filmą „Chuizmisterputin“, kuriame smulkiai nušviesti konkretūs Putino praeities Piteryje faktai, kaip sakoma, „slaptažodžiai, susitikimų vietos, vardai“.
Tačiau filmas, atskleidžiantis dabartinės valdžios kriminalinį pobūdį, kaip tikėtasi, liko nepastebėtas pagrindiniuose Rusijos „liberaliuose“ informacijos šaltiniuose. O tie, kas prisiminė Balajano darbą, rekomendavo filmo visai nežiūrėti: antai, vienoje radijo stoties „Echo Moskvy“ laidoje žymus rašytojas Michailas Veleris pareiškė, kad beprasmiška žiūrėti tokį filmą, nes jame nėra ko nors „iš principo naujo“.
Manęs karts nuo karto klausinėjama, kodėl aš kritikuoju „atokvėpį ir informacijos šaltinį“ – radijo stotį „Echo Moskvy“ (šio leidinio vyriausiasis redaktorius – Aleksejus Venediktovas). Savo tekste tinklaraštyje Kasparov.ru aš gana smulkiai išdėsčiau savo poziciją šiuo klausimu, bet reikia užfiksuoti dar vieną labai svarbų aspektą: Kremliaus finansuojama „Echo Moskvy“ – ideali aikštelė valdžiai svarbiausioms idėjoms įdiegti į masinę liberaliąją sąmonę. Tų idėjų skleidėjai yra aukščiausio lygio įtakos agentai, kurie neįkyriai teikia informaciją savo skaitlingai liberaliajai auditorijai.
Belkovskis, Latynina, Sobčiak, Veleris turi absoliučią kart blanche valdžiai ir net asmeniškai Putinui kritikuoti, bet lemiamais režimui momentais ir svarbiausiomis temomis jie ima jį ginti.
Antai, daugelį metų Julija Latynina be paliovos kalba, kad Rusijos specialiosios tarnybos nesusijusios su gyvenamųjų namų sprogdinimais 1999 metais. Baigiantis antrajai Putino kadencijai Stanislavas Belkovskis karštai įtikinėjo liberaliąją visuomenę, kad jis neišvengiamai pasitrauks ir net sugalvojo gražią istoriją apie Putino planą tapti TOK prezidentu. Protestų Rusijoje įkarštyje, 2011 metų gruodį, kai režimo padėtis buvo sunkiausia per visus Putino valdymo metus, Ksenija Sobčiak kreipėsi į liberaliąją protestuojančią auditoriją, ragindama „valdžiai daryti įtaką, o ne keisti ją“.
Tos temos, žinoma, toli gražu ne vienintelės topinių įtakos agentų „nuopelnų sąraše“ – galima minėti dar visą virtinę veiksmų, kurie keistai atrodo dažniausiai griežtos opozicinės retorikos ir „principingos“ politinės pozicijos fone.
Štai ir dabar, vis tos pačios paradigmos rėmuose, „Echo Moskvy“ ištekliai naudojami tam, kad būtų sumenkinta dokumentinio filmo, demonstruojančio naujosios rusiškos gebistinės diktatūros piterišką kriminalinę išvirkščiąją pusę, reikšmė.
Informacijos šaltinis – Kasparov.ru portalas.
Slaptai.lt redakcijos prierašas.
Kodėl šį Rusijos opozicionieriaus G.Kasparovo tekstą, išvertę į lietuvių kalbą, pateikiame savo skaitytojams? Viena iš priežasčių – Echo Moskvy portale gausu įdomių, svarbių, įvairių nuomonių. Kai kurios įžvalgos, pastebėjimai, vertinimai, žvelgiant Lietuvos akimis, net daugmaž teisingi. Tad kodėl gi jų nederėtų žinoti? Kodėl jų nepersispausdinus net tais atvejais, kai „ne viskas priimtina“? Kvailai pasielgtume, jei norėtume, kad Rusijoje gyvenančių žmonių lūkesčiai visiškai sutaptų su mūsų interesais.
Tačiau tokiais atvejais reikia būti budriems. Tarp taurių, humanistinių idėjų gali slėptis klastingas melas. Svarbu, kad vartodami tai, kas patrauklu, nenurytume ir Kremliaus dezinformacinių – propagandinių piliulių. Juk liberaliame, humanistiniame fone pažertas melas sunkiai atpažįstamas. Dėl to mums ir atrodo vertingi G.Kasparovo perspėjimai.
Juolab kad redakcijoje Echo Moskvy šiandien pastebimi kryptelėjimai Kremliaus pusėn. Nespėjo rašytojas Viktoras Šenderovičius duoti Echo Moskvy žurnalistams išsamaus ir aštraus interviu apie kriminalinę Vladimiro Putino praeitį, kai visas jo pokalbis Echo Moskvy redaktoriaus Aleksejaus Venediktovo paliepimu buvo pašalintas iš redakcijos platformos. Echo Moskvy vadovas pareiškė, esą V.Šenderovičius šį sykį akivaizdžiai „perlenkė lazdą“, todėl ir teko pokalbį ištrinti (interviu kopijos išliko, jas noriai skelbė kiti leidiniai).
Kita priežastis, kodėl paskelbėme G.Kasparovo perspėjimus, – lietuviškasis kontekstas. Monikos Garbačiauskaitės – Budrienės redaguojamas portalas delfi.lt neseniai paskelbė interviu su Echo Moskvy vyriausiuoju redaktoriumi A.Venediktovu („Kremliaus požiūrį į Baltijos šalis lemia trys istorijos“). Nematome nieko blogo, kad interviu su Echo Moskvy vyriausiuoju redaktoriumi publikuotas viename iš įtakingiausių lietuviškų portalų. Jei būtų galimybė, ir portalas slaptai.lt paskelbtų interviu su A.Venediktovu. Jau vien dėl to, kad mums naudinga žinoti, ką mano asmeninių ryšių su Rusijos prezidentu turintis žurnalistas.
Tačiau A.Venediktovo tekstus reikia skaityti nepamirštant G.Kasparovo perspėjimų (negalima pamiršti ir aplinkybės, jog G.Kasparovui būti aštriam kur kas lengviau, nes jis, skirtingai nei A.Venediktovas, dabar negyvena Rusijoje). Jei gilinsimės į A.Venediktovo pareiškimus ignoruodami G.Kasparovo pastabas, bus blogai, nes matyti tik vieną medalio pusę – visuomet blogai.
Beje, sausio 4-ąją delfi.lt portale paskelbtame interviu A.Venediktovas pateikia dvi tarsi mus nuraminti turinčias išvadas. Pirma, jis nemano, jog V.Putinas ketina atidaryti vadinamąjį trečiąjį frontą – pulti Baltijos valstybes. Jis tik pripažįsta, jog „sunku ką nors tiksliai pasakyti dėl atsitiktinio karinio susidūrimo“. Taigi beveik atvirai mums perša nuomonę, esą Lietuva, Latvija ir Estija turi teisę nebijoti Rusijos agresijos. Ar nederėtų prisiminti G.Kasparovo perspėjimų?
Antra, A.Venediktovas mano, jog V.Putinas nelaiko Baltijos šalių išdavikėmis (Gruzija ir Ukraina – išdavikės, o Baltijos valstybės – ne?). Bet juk Kremliaus veiksmai byloja apie visai kitokias išvadas. Tad ir vėl pravartu prisiminti G.Kasparovo kritines pastabas.
Be kita ko, A.Venediktovas pažeria patarimų ir Turkijai. Jis mano, jog Turkijos vadovai turėtų atsiprašyti už numuštą karinį rusų lėktuvą ir išmokėti kompensacijas už žuvusį pilotą. Šis A.Venediktovo patarimas keistokas net ir neprisimenant G.Kasparovo perspėjimų. Tik pamanyk, daug sykių terorizuota Turkija privalo atsiprašyti žymiai stipresnio ir agresyviai besielgiančio chuligano už tai, kad jai pavyko nuo jo solidžiai apsiginti?
Slaptai.lt redakcijos manymu, šiuos A.Venediktovo patarimus tikrai verta išmesti į šiukšlių kibirą kaip įtartinus (bet nepamirškime, jog A.Venediktovas gyvena Rusijoje, o ne Amerikoje ar Didžiojoje Britanijoje).
Esama ir dar vienos priežasties, kodėl savo skaitytojus supažindinome su G.Kasparovo tekstu, pasakojančiu, kaip „intelektas tarnauja kriminalui“.
Šių metų sausio 7-ąją portale delfi.lt pasirodė šio leidinio vadovės Monikos Garbačiauskaitės – Budrienės tekstas „Kokios žabangos tarp Rusijos ir patriotizmo“. Ten aptikome įdomią citatą.
„Štai išspausdiname išskirtinį interviu su vyriausiu garsiausios ir dažniausiai cituojamos opozicinės Rusijos radijo stoties „Echo Moskvy“ redaktoriumi Aleksejumi Venediktovu, žmogumi, kuris realiai bendrauja su Vladimiru Putinu, o ne yra dirbtinai sukonstruotas opozicionierius. Tai unikali galimybė pamatyti, kaip mąsto Rusijoje gyvenantis ir tomis sąlygomis dirbantis žiniasklaidos atstovas, bet sulaukiame kritikos, kad skleidžiame propagandą. Ir taip toliau, ir be galo…“
Įsidėmėkime. Delfi.lt redaktorės žodžiuose – daug tiesos. Lietuviams reikia žinoti su V.Putinu besibičiuliaujančio A.Venediktovo nuomonę. Ji mums gali būti pavojinga tik tuomet, jei šalia nebus G.Kasparovo įžvalgų.
Slaptai.lt nuotraukoje: užsienyje gyvenantis Rusijos opozicionierius Garis Kasparovas.
2016.01.09; 07:36
