„Lietuvos geležinkelių“ valdyba: M. Bartuška trauksis

„Lietuvos geležinkelių“ valdyba nutarė, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, antradienį vakare pranešė valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.

 

Anot jo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas, „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.

 

„Įmonės veiklos tęstinumui geriausias sprendimas dabar būtų sutarti kartu su vadovu dėl pereinamojo laikotarpio, kada vadovas galėtų pasitraukti iš užimamų pareigų, iki to laiko sukuriant aiškų ir skaidrų bei efektyvų veiksmų planą, kaip bus valdoma toliau ši situacija tiek teisinių santykiu su sutarties subjektais atžvilgiu, tiek pačios įmonės atžvilgiu“, – po valdybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje pristatė K. Šliužas.

 

K. Šliužas pabrėžė, kad konkrečios datos, kada M. Bartuška paliks postą, valdyba dar nenustatė – visų pirma M. Bartuška ir likusi įmonės vadovybė turės sudaryti tolesnių veiksmų planą.

 

 

K. Šliužas nurodė, kad iki šiol „Lietuvos geležinkeliai“ spręsdami „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą po gruodžio 8 d. klausimą visų pirma siekė kuo labiau sumažinti dėl sutarties nevykdymo kilsiančias finansines rizikas.

 

„Turint omenyje, kad tai didelės vertės, pakankamai sudėtinga sutartis, padarius neatsargius žingsnius ir būti apkaltintam nevykdant tos sutarties, gali turėti labai ženklias finansines pasekmes, todėl natūralu, kad įmonės vadovai kreipė labai didelį dėmesį, čia matėme jų prioritetą – būtent šitoms rizikoms suvaldyti“, – kalbėjo K. Šliužas.

 

„Tačiau yra ir reputacinės rizikos ir, kaip matome, galbūt dėl politinės valios ir teisinių instrumentų nacionaliniu lygiu neatitikimo buvo daug neapibrėžtų situacijų, kur reikėjo priimti galbūt sprendimus čia ir dabar, tuo pat metu galvojant apie įmonės gerovę“, – tęsė valdybos pirmininkas.

 

Spaudos konferenciją K. Šliužas visgi pradėjo žodžiais, esą paskutiniuosius keletą metų įmonė sparčiai keitėsi į gera, ir tiek M. Bartuška, tiek likusi vadovybė tuo gali didžiuotis. Komentuodamas susidariusią situaciją, K. Šliužas atkreipė dėmesį, kad dabar šalį sukrėtusi situacija susiformavo neradus teisinių instrumentų politinei valiai išreikšti.

 

„Mūsų išvada išklausius įmonės vadovų ta, kad tokia didžiulė nežinomybės ir rizikinga situacija susidarė dėl to, kad didelis neatitikimas tarp politinės valios ir teisinių instrumentų jai įgyvendinti. Teisiniai instrumentai čia gali būti keleto lygmenų, jie skirtingai daro įtaką konkurencinei aplinkai“, – kalbėjo jis.

 

K. Šliužas aiškino, kad susidariusios situacijos būtų pavykę išvengti, jei sankcijos „Belaruskalij“ būtų priimtos Europos Sąjungoje. Taip pat jis akcentavo Lietuvos mastu įmanomas teisines priemones.

 

„Antras lygmuo – Lietuvos teisė ir sprendimai valstybės mastu, ar tai galvojant apie nacionalinio saugumo aspektus. Priėmus tokio lygio sprendimą būtų aiškus sprendimas, kaip elgtis įmonei šioje situacijoje. Gal nedidelis trūkumas lyginant su ES lygmeniu, nes nepaliestų arba mažai paliestų rinkos dalyvius už Lietuvos jurisdikcijos ribų“, – sakė K. Šliužas.

 

Penktadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė nepasitikįs M. Bartuška ir pavedė „Lietuvos geležinkelių“ valdybai svarstyti, ar įmonės vadovas toliau gali eiti pareigas. Trintis tarp „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus ir ministro kilo gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, kurios krovinių tranzitas per Lietuvą tądien nesustojo.

 

Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio, o apie tai Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijoms buvo pranešta. Visgi patys ministrai tikina tokios informacijos neturėję.

 

M. Bartuška taip pat tikino, kad avansą „Belaruskalij“ pervedė jo nesuderinusi su „Lietuvos geležinkeliais“, ir mokėjimą nesėkmingai buvo bandoma grąžinti. M. Bartuška atkreipė dėmesį, kad nesilaikant sutarties, kuri galioja iki 2023 m., sąlygų, Susisiekimo ministerijai pavaldžią įmonę užgriūtų ieškiniai ir šimtus milijonų siekiančios baudos.

 

 

Penktadienį „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė įvykių seką, kaip bendrovės valdyba priiminėjo sprendimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito po gruodžio 8 d. Anot jos, M. Bartuška rugsėjo 28 d. pristatė veiksmus, kurių „Lietuvos geležinkeliai“ imasi dėl sankcijų Baltarusijai, bei informavo, kad bendrovė bendrauja su įvairiais bankais dėl atsiskaitymo galimybės, kai įsigalios JAV sankcijos.

 

Lapkričio 16 d. M. Bartuška informavo valdybą, kad bendrovė pasirašė „Belaruskalij“ sutarties pakeitimą dėl avansinių mokėjimo sąlygų, „Belaruskalij“ jau pervedus avansinius mokėjimus už 2,5 mėnesio. Valdybos nariai pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog santykiai su Baltarusija yra labai jautrūs, siekiant valdyti rizikas, M. Bartuška turėtų informuoti aukščiausio lygio valstybės institucijas, ministrę pirmininkę, ministrus, Seimo narius apie savo veiksmus dėl tolesnių santykių su „Belaruskalij“.

 

Tądien M. Bartuška valdybą informavo ir apie tai, kad dar spalio mėnesį išsiuntė oficialų pranešimą JAV Užsienio lėšų kontrolės biurui dėl „Belaruskalij“ sankcijų ir surengė konferencinį pokalbį, o apie JAV institucijos išaiškinimą dėl sankcijų taikymo buvo raštiškai informuotas Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija, Užsienio reikalų ministerija ir komerciniai bankai. Geležinkeliai taip pat pranešė sprendimo, kaip gauti „Belaruskalij“ mokėjimus po gruodžio 8 d., ieškanti su su įvairiomis fintech įmonėmis ir neobankais.

 

Gruodžio 7 d. posėdyje valdyba nusprendė pritarti iš „Belaruskalij“ gautų patvirtintų avansinių mokėjimų grąžinimui pagal Sutartį už vežimus po gruodžio 31 d. ir įgalioti M. Bartušką atlikti visus veiksmus, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas.

 

Pranešime valdyba pažymėjo dar spalio mėnesį priėmusi sprendimą tolesnę „Lietuvos geležinkelių“ strategiją planuoti be baltarusiškos kilmės krovinių, o lapkričio 16 d, pristačiusi visos „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės biudžetą be „Belaruskalij“ užsakymų.

 

Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.

 

Skaičiuojama, kad iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.