Rusijos teisėsauga bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atmetė tokios teisinės pagalbos prašymą.
Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes.
Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai, kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių asmeniniam saugumui.
VSD informuoja, kad dėl agresyvios Rusijos Federacijos užsienio politikos ir principingos Lietuvos pozicijos karo veiksmų Ukrainoje metu, Maskvai pasitelkiant aktyvias propagandos priemones, mūsų šalyje auga etninė nesantaika, socialinį nepasitenkinimą kurstančių bei paramą Kremliaus politikai reiškiančių asmenų ir organizacijų aktyvumas.
Lietuvoje leidžiamoje rusakalbėje žiniasklaidoje bei šalies gyventojams prieinamoje Rusijos žiniasklaidoje itin pagausėjo Lietuvą, jos vidaus ir užsienio politiką menkinančių pranešimų, straipsnių ir reportažų. Itin siekiama pateisinti ir paaiškinti Rusijos veiksmus Ukrainoje. Lietuvos visuomenę norima įtikinti, kad Rusijos pareiga yra „stabilizuoti padėtį“ Rytų Ukrainoje, gelbėti ukrainiečių „persekiojamus“ rusakalbius, ginti „teisėtus sukilėlių interesus“.
Vaizduojant Lietuvą kaip rusofobišką išsišokėlę stengiamasi įteigti, kad Europos Sąjunga ir JAV Ukrainos neparems, bus siūloma krizę spręsti daugiašalėmis derybomis ir kompromisais. Rusijai palankų informacinį foną pastaruoju metu formuoja ir kai kurie marginalūs internetiniai portalai bei žiniasklaidos priemonės lietuvių kalba, socialiniuose tinkluose aktyviai besireiškiantys asmenys.
Nors tokia žiniasklaida pasitikinti auditorija nėra didelė, tačiau vis dėlto ji veikia dalį skaitytojų, kursto destruktyvias nuotaikas, skatina nepasitenkinimą šalies politine vadovybe.
Atkreiptinas dėmesys, kad Rusijai palankų, o Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir pasitelkiant Lietuvos regionuose, ypač tuose, kur gyvena gausios tautinių mažumų bendruomenės, veikiančias žiniasklaidos priemones. Stengiamasi aprėpti kuo didesnę auditoriją, paveikti skirtingų socialinių sluoksnių, tautybių ir amžiaus grupių atstovus. Rusija siekia pasinaudoti ir naudojasi Lietuvos tautinėmis mažumomis kaip pretekstu skaldyti Lietuvos visuomenę ir didinti šalies bendruomenių socialinę atskirtį.
VSD ragina Lietuvos tautinių mažumų atstovus išlikti budrius, kritiškus ir nepasiduoti Rusijos vykdomai propagandai – esą Lietuvos visuomenė stipriai priešinasi valstybės pozicijai dėl Ukrainos, o Lietuvos valdžia pažeidinėja etninių mažumų teises.
VSD atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu tautinių mažumų „apsaugos ir gynimo“ pretekstą itin dažnai mini Rusijos politikai ir strategai, vykdantys agresyvią politiką, griaunančią tarptautiniais susitarimais įtvirtintą Europos saugumo architektūrą.
Tačiau Lietuvoje Rusijai nepavyksta įvykdyti visų savo informacinio karo tikslų. Palanki Rusijai informacija nepasiekia ypač didelę auditoriją turinčios lietuviškos žiniasklaidos, populiarių Lietuvoje socialinių tinklų.
VSD Lietuvos žiniasklaidą ragina ir toliau nepasiduoti Rusijos provokacijoms, o Lietuvos piliečius kritiškai vertinti pateikiamą informaciją, ypač rusakalbės žiniasklaidos priemonėse. Turėtume atskirti galimas provokacijas, socialinį nesaugumą skatinančius gandus ir objektyviai visuomenės informavimo priemonėse pateikiamus faktus.
Primename, kad būtina saugoti ir savo asmeninę informacinę erdvę. Prašome Lietuvos piliečius apie pastebėtus tyčinius propagandos skleidimo veiksmus, atvejus ar faktus informuoti Valstybės saugumo departamentą.
Informacijos šaltinis – VSD.lt
2014.09.09; 04:37
