Lietuva stiprina bendradarbiavimą transporto srityje su Kinijos regionais
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Kinijos Lianjunganio mieste prasidėjusioje 2-ojoje tarptautinėje Šilko kelio logistikos parodoje-forume pristatė Lietuvos bendradarbiavimo su Kinija galimybes. Ministro susitikimo su Džiangsu provincijos vicegubernatoriumi Li Yunfeng metu buvo patvirtintas pasiryžimas bendradarbiauti su Lietuva.
„Neabejoju, kad šios konferencijos diskusijos apie naujas Šilko kelio plėtros galimybes ne tik prisidės prie Kinijos ir kaimyninių valstybių bei regionų transporto infrastruktūros ir logistikos sistemos plėtros, bet ir turės įtakos Eurazijos pervežimų plėtojimui“, – konferencijoje sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Ministro teigimu, vienas svarbiausių tarptautinės transporto sistemos plėtros rodiklių – sparčiai augantys prekybiniai mainai tarp Europos ir Kinijos. Tai rodo pernai beveik iki 500 mlrd. eurų išaugusi prekybos apyvarta.
Prieš kelerius metus Kinijos paskelbtoje „Vienos juostos, vieno kelio“ strategijoje minimas ir Baltijos regionas. Pastarajam priklausanti Lietuva turi gerą strateginę padėtį, yra apsupta ES ir NVS šalių 750 mln. gyventojų rinkos ir žinoma kaip patikima transporto bei logistikos partnerė. Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika yra sparčiausiai auganti ES: kasmet – po beveik 3 proc.
Pirmąją vizito Kinijoje dieną, rugsėjo 21-ąją, susisiekimo ministras R. Sinkevičius buvo susitikęs su kito Kinijos regiono – Sindziano provincijos – vicegubernatoriumi Hasim Mutelif ir aptarė galimybę įkurti bendrą darbo grupę, kuri spręstų Lietuvos ir 23 mln. gyventojų turinčio Sindziano bendradarbiavimo transporto srityje klausimus.
„Vienas pagrindinių Lietuvos bendradarbiavimo su Kinija tikslų – prisidėti prie Naujojo Šilko kelio strategijos įgyvendinimo. Sindzianas labai aktyviai dalyvauja nacionalinėje Šilko kelio programoje, todėl bendradarbiavimo plėtra su šia Kinijos provincija Lietuvai yra itin svarbi“, – teigė susisiekimo ministras.
Susitikimo metu buvo aptarta galimybė eksportuoti prekes iš Sindziano į Europą per Lietuvos teritoriją ir plėtoti projektą „Saulė‘.
Traukinys „Saulė“ šiuo metu kursuoja tarp Lietuvos ir Kazachstano, tačiau jo konkurencingumui padidinti reikalingi kroviniai iš Kinijos. Sindziano valdžia palaiko Lietuvos iniciatyvą šio traukinio maršrutą pratęsti iki Kinijos Urumči miesto, kuris siekia multimodalaus transporto centro statuso.
Lietuva tikisi, kad Urumči miestas taps Kinijos Rytų vartais kroviniams iš Kinijos ir kitų Rytų šalių, o Kauno miestas, įskaitant ir Klaipėdos jūrų uostą su logistikos terminalais, – intermodaliu transporto mazgu Vakaruose arba Kinijos Vakarų vartais į Europą.
Planuose – Kinijos krovinių perskirstymo Baltijos regione centro steigimo galimybė gamybiniams klasteriams Lietuvoje formuoti, logistikos paslaugoms teikti.
Susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus vadovaujama delegacija tądien aplankė Sindziano regione statomą geležinkelio stotį ir logistikos terminalą.
XXX
Susisiekimo ministrui – garbingas Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimas
„Lietuvos pajūrio regionas – vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių, tad šio krašto infrastruktūros plėtra ir palankių verslui sąlygų kūrimas yra ypač aktualus visai mūsų valstybei ir jos žmonėms“, – Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 96 metų veiklos sukakties proga sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Pasak ministro, prasmingą sukaktį švenčiančios svarbios pajūrio krašto organizacijos, kuri vienija iškiliausius regiono verslininkus, efektyvi veikla – dar vienas įrodymas, kad Lietuvos ekonomika yra pajėgi įveikti visus sudėtingus ir svarbius mūsų valstybei etapus.
Susisiekimo ministras R. Sinkevičius kone didžiausiu pasiekimu pajūrio krašte įvardino konkurencingą ir modernų Klaipėdos uostą: „Tai strategiškai svarbus transporto centras ir didžiausias darbdavys – tiesiogiai su jo veikla yra susijusios net 800 įmonių, kuriose dirba apie 27 tūkst. darbuotojų. Uoste sukuriama 4,5 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Čia išaugo ir subrendo daug gabių ir iniciatyvių verslo žmonių, kurie racionaliai planuoja investicijas ir kuria tarptautinio lygio verslą.“
Renginyje vyko tradicinė apdovanojimų „Darbo žvaigždė 2015“ teikimo ceremonija. II laipsnio sidabro Darbo žvaigždės apdovanojimu už neįkainojamą indėlį į krašto verslo plėtrą buvo pagerbtas ir susisiekimo ministras R. Sinkevičius, kuris Rūmų nariams ir darbuotojams padėkojo už ryžtą siekiant užsibrėžtų tikslų – kuriant savo įmonių ir visos Lietuvos gerovę.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų didžiausiame metiniame renginyje dalyvavo daugiau kaip 200 įmonių atstovų.
XXX
Transporto forume – apie dvišalio bendradarbiavimo tolesnę plėtrą
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pirmadienį Minske prasidėjusiame Lietuvos–Baltarusijos transporto forume pabrėžė, kad transporto sektorius yra vienas pagrindinių dvišalio ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo plėtros veiksnių. Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą gabenti baltarusiški kroviniai sudarė 10,33 mln. tonų arba 12 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.
„Lietuvos ir Baltarusijos konstruktyvaus bendradarbiavimo transporto ir logistikos srityje plėtrą lemia ne vienas svarbus faktorius. Tai krovinių tranzitui palanki abiejų valstybių geografinė padėtis, abipusė ekonominė nauda, teikiamų paslaugų kokybė, Lietuvos ir Baltarusijos susisiekimo ministerijų glaudus bendradarbiavimas, geležinkelių ir kitų transporto kompanijų plėtojami prekybiniai ryšiai“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Pasak ministro, modernaus ir efektyviai veikiančio vienintelio neužšąlančio Baltijos jūros uosto Klaipėdoje dėka įmanoma saugiai, greitai ir mažiausiomis sąnaudomis tranzitu per Lietuvą pervežti krovinius iš Baltarusijos į Vakarų Europą ir Skandinaviją.
Pastarųjų trejų metų investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą smarkiai padidino uosto krovos ir sandėliavimo pajėgumus. Šiuo metu naftos produktų krovos ir sandėliavimo pajėgumai uoste siekia iki 12 mln. tonų, grūdų ir kitų žemės ūkio produktų – iki 6,5 mln. tonų, mineralinių trąšų – 14 mln. tonų, konteinerinių krovinių – iki 1,5 mln. sąlyginių konteinerinių vienetų (TEU).
Vien tik per šių metų pirmus 6 mėnesius tranzitinis krovinių pervežimas iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą išaugo 8,6 proc. ir siekė 6,9 mln. tonų.
Lietuva taip pat didelį dėmesį skiria transporto ir logistikos paslaugų kokybei. Vilniuje ir Kaune jau veikia šiuolaikiški intermodalūs terminalai, kurie laipsniškai bus integruoti į bendrą Eurazijos transporto ir logistikos sistemą. Tikimasi, kad krovininio transporto koridorius, ypač Europos ir Azijos ekonominių ryšių kontekste, toliau padės plėtoti konteineriniai traukiniai „Saulė“, „Baltijos vėjas“, „Merkurijus“ ir „Vikingas“.
XXX
Vilnių ir Nemenčinę po rekonstrukcijos jungs keturių eismo juostų kelias
Artimiausiu metu pradedamas rekonstruoti kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožas tarp Vilniaus miesto ribos ir Nemenčinės. Intensyvaus eismo 5,6 km ilgio kelio ruožas bus praplatintas iki keturių eismo juostų, šalia jo bus nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas. Darbus, kurių vertė – beveik 12, 8 mln. eurų, planuojama baigti iki 2016 m. gegužės mėn.
Rekonstrukcijos darbai vyks kelio Nr.102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai ruože nuo 16,2 iki 21,8 km. Kelias platinamas nuo dviejų iki keturių eismo juostų, po dvi abiem kryptimis. Tarp priešingų eismo krypčių juostų numatyta 2 m pločio skiriamoji juosta su vejos danga ir su apsauginiu atitvaru viduryje. Palei visą šį kelio ruožą bus nutiestas 2,5 m pločio pėsčiųjų ir dviračių takas.
Eismo saugai gerinti ties Miškonių gyvenviete ir Nemenčinėje planuojama nutiesti jungiamuosius kelius, sankryžose įrengti apšvietimą. Taip pat bus įrengtos aplinkosaugos priemonės – tinklo tvoros nuo laukinių žvėrių, rampos, reflektoriai, apželdinimas, triukšmo slopinimo sienutės.
Minėtus darbus planuojama iš dalies finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Kad visas kelias Vilnius–Nemenčinė taptų keturių eismo juostų, taip pat turės būti platinama ir Vilniaus miesto teritorijoje esanti siauresnė šio kelio dalis. Sostinės savivaldybės duomenimis, iki 2020 m. savivaldybė planuoja įgyvendinti Nemenčinės plento nuo Kairėnų gatvės iki miesto ribos rekonstravimo projektą. Preliminariai šio etapo rekonstrukcija numatoma 2017 m.
XXX
Vietoj Rusijos – augantis transporto paslaugų eksportas į ES
Sumažėjusį transporto paslaugų eksportą į Rusiją Lietuva sėkmingai kompensuoja plačiau teikdama šias paslaugas Europos Sąjungos (ES) šalims. Labiausiai augusios eksporto rinkos – Austrija, Danija ir Prancūzija. Tai rodo Lietuvos banko pateikti šių metų pirmo pusmečio rezultatai.
„Mažėjantis prekių srautas tarp Rusijos ir ES paskatino didesnį Lietuvos transporto ir logistikos įmonių aktyvumą kitose rinkose, taip amortizuojant prekybos su Rusija suvaržymų pasekmes. Šių metų pirmą pusmetį transporto paslaugų eksportui į Rusiją sumažėjus daugiau kaip 40 proc., bendra šių paslaugų eksporto apimtis sumenko tik 1,78 proc.“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Palyginti su praėjusių metų pirmo pusmečio duomenimis, per pirmus šešis šių metų mėnesius bendras transporto paslaugų eksportas į Rusiją sumažėjo 40,8 proc., ir šios šalies užimama rinkos dalis susitraukė apie dešimtadaliu (nuo 25,6 proc. iki 15,4 proc.). Tačiau gerokai išaugo paslaugų eksportas į Austriją (36,9 proc.), Daniją (35,6 proc.), Prancūziją (16,4 proc.), Latviją (16,3 proc.).
Panašios tendencijos pastebimos ir analizuojant krovinių vežimo kelių transportu paslaugų eksporto pokyčius. Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, šių paslaugų eksportas sumažėjo nežymiai – 1,9 proc. Kelių transporto paslaugų eksportas į Rusiją sumažėjo 57,5 proc., bet didėjo į Ispaniją (52,7 proc.), Prancūziją (35,4 proc.), Vokietiją (20,6 proc.), Daniją (15,9 proc.).
Transporto paslaugų eksportas šių metų pirmą pusmetį siekė 1759,8 mln. Eur (atitinkamu 2014 m. laikotarpiu – 1728,4 mln. Eur) ir sudarė 60,7 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Vertinant Lietuvos transporto paslaugų eksportą į ES, didžiausia šalies rinka yra Vokietija, antrą ir trečią vietas užima atitinkamai Prancūzija ir Danija.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.
2015.10.07; 07:17
