Lietuvos totorių bendruomenių pirmininko dr. Ado Jakubausko vadovaujami totoriai praėjusį šeštadienį Raižiuose surengė įsimintiną šventę. Alytaus rajonui priklausančiame Raižių kaime mūsų totoriai pastatė paminklą, skirtą Vytauto Didžiojo garbei bei 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms atminti.
Paminklas Raižiuose pastatytas specialiai. Raižiai – viena seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių, kur dar stovi sena mečetė ir įsikūrusi totorių bendruomenės būstinė. Paminklas Vytautui Didžiąjam pastatytas totorių iniciatyva ne tik todėl, kad šis prieš šešis amžius totorius įkurdino Lietuvoje. Vytautas Didysis totorių gerbiamas ir todėl, kad totoriai kartu su lietuvių ir lenkų pulkais sumušė kryžiuočių ordas Žalgirio lauke.
Raižiuose pastatytas paminklas didingas pirmiausiai savo aukščiu. Jis – daugiau kaip penkių metrų aukščio. Iškaltas jis iš tamsiai pilko granito. Paminklo autorius – vilnietis skulptorius Jonas Jagėla. Paminklo viršutinėje dalyje išraižyti Gedimino stulpai ir totorių simbolis Tarak Tamga. Vidurinėje paminklo dalyje puikuojasi skrupulingai iškalti skaičiai 1392 – 1430, bylojantys apie Vytauto Didžiojo valdymo metus, skaičius 1397, primenantis, kada į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę buvo atkelti totoriai, bei skaičius 1410, primenantis Žalgirio mūšio datą. Paminklo apatinėje dalyje užrašyta, jog Vytautas Didysis yra Lietuvos valdovas.
Visi mes puikiai žinome, jog lemtingame Žalgirio mūšyje 1410-ųjų liepos 15-ąją kartu su lietuvių ir lenkų kariais kryžiuočius sumušti mums padėjo ir narsūs Krymo totorių raiteliai. Krymo totorių raiteliams vadovavo Aukso Ordos chano Tochtamyšo sūnus Dželal – ed – Dinas. Tačiau Lietuva beveik nieko nežino apie Krymo totorių tragediją, įvykusią keliais šimtais metų vėliau po įsimintinų Žalgirio kautynių. Šią istorijos spragą užpildė Vilniuje viešėjęs Krymo totorių Pasaulinio Kongreso prezidentas Refatas Čubarovas.
Ne pirmą kartą Lietuvoje viešintis svečias pabrėžė, jog pagrindinės Krymo totorių nelaimės prasidėjo būtent tada, kai totorių apgyvendintą Krymą okupavo carinė Rusija. Carinės Rusijos administracija veikė labai klastingai. Totoriai iš Krymo buvo išstumiami atimant iš jų žemes. 1917 – 1918-aisiais Krymo totoriai bandė atkurti savo valstybę, bet šiems planams 1920 – 1921-aisiais metais sutrukdė atėjusi sovietų valdžia.
Pats tragiškiausias laikotarpis prasidėjo 1944-ųjų gegužės mėnesį, kai iš Krymo pusiasalio buvo ištremti visi totoriai. Iki paskutinio žmogaus. Krymo totorių Pasaulinio Kongreso prezidentas R.Čubarovas pabrėžė, kad Sovietų Sąjungos laikais iš savo gimtųjų žemių buvo masiškai tremiama daug tautų – ne tik totoriai. Tačiau totorių tremtis buvo ypatinga, kadangi po 1944-ųjų gegužės mėnesio Kryme nebeliko nė vieno totoriaus. Remiantis tuometinio NKVD duomenimis, iš Krymo buvo ištremta apie 200 tūkst. totorių. Svečio R.Čubarovo žiniomis, 1944-aisiais iš Krymo buvo ištremta kiek daugiau – apie 245 tūkst. totorių. Krymo totoriai buvo tremiami į Sibirą, Uralą, Vidurinę Aziją. Maždaug 46 proc. ištremtųjų totorių žuvo pirmaisiais ir antraisiais tremties metais.
Į ištremtas Krymo totorių gyvenvietes iš karto buvo atkelti rusų kolonistai iš Krasnodaro, Stavropolio kraštų, Pavolgio.
Į klausimą, kodėl Stalinas ištrėmė visus Krymo totorius, – atsakyti nėra sunku. Oficialus pretekstas iškeldinimui – esą Krymo totoriai simpatizavo vokiečiams. Tad Stalinas, suprask, iš SSRS pakraščių trėmė visus, kurie nekentė sovietų valdžios. Tačiau 1948-aisiais metais viešėdamas Jaltoje Stalinas oficialiai prasitarė, jog Krymo totoriai buvo ištremti tam, kad Krymas ilgainiui taptų “iskono ruskoj zemlioj”.
1950-aisiais metais kai kurių tautų atstovams Kremlius leido grįžti į gimtuosius namus. Tačiau Krymo totoriams – ne. Tokia didelė Stalino neapykanta buvo šiai tautai.
Ukrainai atgavus nepriklausomybę ištremtųjų Krymo totorių padėtis pagerėjo, nes 1990-aisiais Kijevas leido totoriams grįžti į Krymą oficialiai. Pasak svečio R. Čubarovo, nuo 1990-ųjų iki 1993-ųjų kasmet į gimtąjį Krymą sugrįždavo po 20 – 30 tūkst. totorių. Tačiau tais metais Ukrainoje viešpatavo ekonominė suirutė, ir į Krymą sugrįžusiems totoriams teko paragauti visokiausių ekonominių sunkumų – badauti, gyventi žeminėse, palapinėse, namo rūsiuose. Tačiau totoriai nekreipė jokio dėmesio į materialinius nepriteklius. Vienintelis jų tikslas buvo kuo greičiau sugrįžti namo, juolab kad Ukrainos valdžia netrukdė atgauti kadaise prarastas žemes. Šiandien Kryme jau pastatyta apie 300 naujų totoriškų gyvenviečių, ir Krymo totoriai po truputį grįžta namo. Kryme jau esama ir totoriškų mokyklėlių, leidžiamas ir totoriškas laikraštis, televizijoje jie turi ir savo savaitinę valandėlę.
Krymo totorių Pasaulinio Kongreso prezidentas R.Čubarovas įsitikinęs, jog kada nors išaus diena, kai visi Krymo totoriai sugrįš namo. Nes, R.Čubarovo teigimu, “Krymo totoriai geriausiai jaučiasi gyvendami Kryme”. Nei amerikose, nei anglijose, nei prancūzijose Krymo totoriams nėra taip gera gyventi kaip Kryme. Tai – Krymo totorių lyderio R.Čubarovo žodžiai.
Štai kaip susiklostė likimas totorių, kurių ainiai 1410-aisiais Žalgirio mūšyje mums padėjo sumušti Kryžiuočių ordiną.
Gintaro Visocko nuotr.
2010.07.05
