Šį interviu mūsų portalui atsiuntė kaliningradietis Michailas Kostiajevas. Kaliningradiečio Michailo Kostiajevo pokalbį su Rusijos rašytojų sąjungos regioninės organizacijos pirmininku kaliningradiečiu Borisu Bartfeldu išvertėme į lietuvių kalbą, ir šiandien be sutrumpinimų skelbiame savo internetinėje svetainėje.
Publikuojame ne todėl, kad sutinkame su visomis tekste išguldytomis idėjomis. Publikuojame tam, kad žinotume, kokias nuotaikas, idėjas bei sumanymus brandina dabartinės Kaliningrado srities inteligentija. O kaliningradiečių pozicija, nors ir labai sveikintina (kas gali prieštarauti raginimui restauruoti ar atstatyti senąsias pilis?), vis tik Lietuvai nėra iki galo priimtina. Mat kuriamuose kaliningradietiškuose manifestuose nė žodeliu neužsimenama apie turtingą Mažosios Lietuvos palikimą. Visas dėmesys koncentruojamas tik į germaniškus klodus, visiškai ignoruojant baltiškus aspektus.
Tačiau neskubėkime smerkti Kaliningrado inteligentų. Geriau svarstykime, kaip jiems galėtume padėti arba kaip mums derėtų prie jų iniciatyvų prisijungti. Juk akivaizdu, jog šiandieninės Rusijos vadovybė išvis nenori skatinti domėjimosi Kaliningrado praeitimi – nei prūsiška, nei lietuviška, nei vokiška. Kremliui labiausiai priimtina nuostata, esą Kaliningrado srities istorija prasideda 1945-aisiais metais.
Taigi šis interviu tegul tampa paskata svarstyti, kaip mes, lietuviai, galėtume rasti bendrą kalbą, konstruktyviai bendradarbiaudami su Kaliningrado šviesuomene.
Nejaugi nėra racionalių išeičių? Nejaugi viskas prarasta? Nejaugi Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas neturi jokių idėjų?
Slaptai.lt redakcija
XXX
Michailas Kostiajevas
Borisas Bartfeldas, Rusijos rašytojų sąjungos regioninės organizacijos pirmininkas, Emanuelio Kanto 300-osioms gimimo metinės skirto „Manifesto 2024 Kaliningradas – Kantas – Kenigsbergas“ autorius. Žmogus, nuosekliai ginantis Kenigsbergo istorinio centro atkūrimo Kaliningrade ir Karalių pilies atstatymo koncepciją. Boriso Bartfeldo nuomonė įdomi bent jau tuo, kad jis siūlo kažką ypatingo, kas iš tikrųjų pagerintų mūsų miesto įvaizdį.
Pirmą kartą Boriso Bartfeldo nuomonę aš išgirdau susitikime klube „Amberkant“, paskui buvo posėdis miesto administracijoje, aš ne visai sutinku su tuo, ką kalbėjo Borisas, bet, šiaip ar taip, jo noras nors kiek pakeisti mūsų miesto vaizdą man labai imponuoja.
Tad siūlau Jūsų dėmesiu interviu su Borisu Bartfeldu. Pradėkime nuo jau minėto Manifesto.
„Manifestas 2024 Kaliningradas – Kantas – Kenigsbergas“
„Šis kreipimasis į Jus – mūsų miesto ir srities gyventojai, ir į tuos, kurie nors ir gyvena kitose vietose Rusijoje ir užsienyje, bet myli mūsų miestą.
Kaliningradas – Kenigsbergas unikalus rusų, Europos miestas. Viena iš nedaugelio Europos sostinių, turinti milžinišką istorinį paveldą, kurios istorija jau nuo XVI amžiaus susijusi su Rusijos valstybės istorija.
Senamiestis – būtina istorinio, ypač europinio, miesto dalis. Be senamiesčio neįmanoma pristatyti miesto kaip rimto Europos turistinio centro.
2024 metais sukaks 300 metų, kai trys viduramžių miestai Altštadtas, Knaiphofas ir Liobenichtas susijungė į vieną – Kenigsbergą, ir nuo didžiojo filosofo Emanuelio Kanto gimimo. Tai reikšminga istorinė data moksliniam, kultūriniam ekonominiam ir politiniam pasaulio elitui. Kanto darbai tapo ne tik šių laikų filosofijos pagrindu, bet ir šių laikų valstybių tarpusavio santykių, piliečio ir valstybės tarpusavio santykių suvokimo pagrindu.
Be abejo, 2024-uosius metus UNESCO paskelbs „Pasauliniais Kanto metais“. Kaliningradas – Kenigsbergas bus viso pasaulio dėmesio centre. Į miestą suvažiuos žymūs kultūros, mokslo veikėjai ir pareigūnai ne tik iš Rusijos ir Vokietijos, bet ir iš daugelio kitų šalių. Jau šiemet reikia parengti pasiruošimo šiam jubiliejui koncepciją ir kompleksinį planą. Be daugybės labai svarbių kultūrinių bei mokslinių Kantui ir miestui skirtų renginių, tame plane turi būti numatyta, kaip sutvarkyti miestą, ypač jo centrą.
Be viso kito, iki 2024 metų reikia atstatyti minimaliai būtiną senamiesčio dalį. Tam darbui beliko 12 metų. Reikia parengti konkrečius siūlymus, kaip atkurti senamiesčio, taip pat ir Kenigsbergo pilies fragmentus. Mūsų kartai ir trisdešimtmečių kartai – tai realus, bet paskutinis šansas iškelti miestą į pelnytą vietą kultūrinėje, mokslinėje ir ekonominėje Europos erdvėje. Mes privalome ir galime tai padaryti“.
– Borisai, šiandien Jūs, ko gero, žinomiausias Karalių pilies atstatymo šalininkas. Kaip manote, tai svarbu ir reikalinga miestui?
– Taip, tai labai svarbu ir reikalinga miestui. Tai simbolizuoja, kad Rusijos Kenigsbergo miestas ryžtingai pareiškia sugrįžtąs į savo labai reikšmingą vietą Europoje, kaip kultūrinis, mokslinis ir ekonominis centras, ir tuo pačiu tai labai praktiškas žingsnis, kuris suteiks iš šitos teritorijos daugybę darbo vietų kaliningradiečiams bei didžiausią ekonominę naudą. Šis uždavinys gali tapti dviem – trim dešimtmečiams bendra miesto idėja.
– Vis dėlto sutikite, kad idėja atstatyti pilį ne labai artima daugumai, juk problemų mieste ir taip pakanka, o čia dar Karalių pilies atstatymas. Iš kur paimti lėšų? Ir ar ne geriau jas panaudoti einamiesiems reikalams?
– Miesto uždavinių finansavimo sistema taip surėdyta, kad finansiniai srautai ir šaltiniai, kurie skirti kelių remontui arba ligoninėms arba vandentiekio remontui, visiškai skirtingi ir iš vienos jų paskirties pakeisti į kitą visiškai neįmanoma. Pilies darbų finansavimo šaltiniai bus kiti.
Aš manau, kad daugiausia, ką gali padaryti miesto biudžetas, tai finansuoti architektūrinį konkursą miesto ir rūmų istoriniam audiniui atkurti, miesto sociologines apklausas pagrindiniais atstatymo klausimais ir žemės klausimų sprendimą senųjų miestų ir pilies teritorijoje. Už tai miestas turi gauti didžiąją dalį rūmų ir kitų objektų plotų. Sumaniai juos išnaudojant, tai bus geras priedas miesto biudžetui.
Jeigu mes sugebėsime sudaryti aiškią ir skaidrią pilies darbų programą ir teisinę struktūrą, garantuojančią dalyvių teises, tai atsiras nemažai praktiškų investuotojų, pasirengusių įnešti lėšų į tą perspektyvų projektą.
– Tuo tarpu mieste yra daugybė pastatų, senojo Kenigsbergo paveldo, kuriuos reikia restauruoti ir išsaugoti. Taip pat manoma, kad vienos pilies atstatymas neatkūrus gretimų teritorijų architektūros, bus tuščias sumanymas. Ką Jūs apie tai manote?
– Taip, aš kalbu ne vien apie pilį, o apie visų trijų senovės miestų šalia pilies istorinio audinio atstatymą. Nekalbame apie visų senų statinių atkūrimą, o tik apie svarbiausių, ženklinančių pastatų, kurie leidžia atkurti miesto erdvės struktūrą ir senamiesčio koloritą. 350 km spinduliu nėra nė vieno objekto, kuris istoriškai būtų toks reikšmingas, kaip mūsų pilis.
Be abejo, reikia sutvarkyti ir kitus istorinio paveldo objektus. Aš manau, jeigu mes išjudinsime pilies atstatymo uždavinį, tai bus didžiulis postūmis visiems darbams tuose objektuose.
– Jūs siūlote pilies atkūrimą priderinti prie Kanto 300-ųjų gimimo metinių, manote, tai realu?
– Dar kartą pabrėžiu, kad kalbame ne tik apie pilį, o apie trijų Kenigsbergo miestų istorinių statinių fragmentų atkūrimą.
2024 metais sukanka 300 metų, kai buvo sujungti trys viduramžių miestai Altštadtas, Knaiphofas ir Liobenichtas į vieną – Kenigsbergą, ir 300 metų nuo didžiojo filosofo Emanuelio Kanto gimimo. Tai reikšminga istorinė data moksliniam, kultūriniam ekonominiam ir politiniam pasaulio elitui. Kanto darbai tapo ne tik šių laikų filosofijos pagrindu, bet ir šių laikų valstybių tarpusavio santykių, piliečio ir valstybės tarpusavio santykių suvokimo pagrindu.
2024-uosius metus UNESCO paskelbs „Pasauliniais Kanto metais“. Kaliningradas – Kenigsbergas bus viso pasaulio dėmesio centre. Į miestą suvažiuos žymūs kultūros, mokslo veikėjai ir pareigūnai ne tik iš Rusijos ir Vokietijos, bet ir iš daugelio kitų šalių. Jau šiemet reikia parengti pasiruošimo šiam jubiliejui koncepciją ir kompleksinį planą.
Be daugybės labai svarbių kultūrinių bei mokslinių Kantui ir miestui skirtų renginių, tame plane turi būti numatyta, kaip sutvarkyti miestą, ypač jo centrą. Be viso kito, iki 2024 metų reikia atstatyti minimaliai būtiną senamiesčio dalį. Tam darbui beliko 12 metų. Reikia parengti konkrečius siūlymus, kaip atkurti senamiesčio, taip pat ir Kenigsbergo pilies fragmentus.
Mūsų kartai ir trisdešimtmečių kartai – tai realus, bet paskutinis šansas iškelti miestą į pelnytą vietą kultūrinėje, mokslinėje ir ekonominėje Europos erdvėje. Mes privalome ir galime tai padaryti. Tas jubiliejus patrauks dėmesį į miestą ir palengvins šio didelio projekto finansavimo uždavinį. Baigti visų darbų iki 2024 metų, žinoma, nepavyks, bet mieste jau atsiras senamiestis, pasakojantis mūsų miesto istoriją.
– Karalių pilies atstatymo klausime kas dominuoja – finansinė dalis ar politinė valia?
– Be valdingos valios procesas neprasidės, o ir finansavimo nebus. Tai liudija kaimynų pavyzdžiai – Lenkijos karalių rūmų atstatymas Varšuvoje, ir lietuvių, baigiančių atstatyti Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemutiniąją pilį Vilniuje. Ir ten, ir ten, kol nebuvo ryžto ir valdžios valios, darbai neprasidėjo. Ir mums uždavinys, be abejo, nėra paprastas.
– Kaip, Jūsų nuomone, visuomenė turi dalyvauti senojo Kenigsbergo istorinių statinių atstatymo procese? Miesto galva Aleksandras Jaroščiukas kalbėjo apie visuomenės nuomonės tyrimą Karalių pilies atstatymo klausimu. Klausimas labai svarbus, keičiantis visą Kaliningrado miesto užstatymo koncepciją, ar to reikia kaliningradiečiams, ar jie tam pasiruošę?
– Šiuo klausimu nė vienas miesto vadovas nesiryš praktiškiems žingsniams be miestelėnų ir visuomenės paramos. Visuomenės uždavinys išaiškinti ir valdžiai, ir miestelėnams, koks svarbus tas darbas. Suformuoti visuomenės ir miesto nuomonę, savotišką bendrą miesto idėją ir paskui perduoti tą idėją į rankas profesionalams. O paskui kontroliuoti darbų eigą, nuo projektavimo iki statybų ir objektų turinio užpildymo. Be abejo, bus rengiamos sociologinės apklausos įvairiais atstatymo klausimais ir įvairiuose etapuose.
Miestelėnų nuomonė labai reikšminga. Beje, prieš penkerius metus buvo apklausa apie miestelėnų pritarimą pilies atstatymo idėjai. Jai pritarė 75 procentai miestiečių. Jūs, Michailai, tos apklausos duomenis turite.
– Kokius dar pastatus, Jūsų nuomone, dar reikia atstatyti?
– Pavyzdžiui, senąjį Albertinos pastatą saloje, Knaiphofo rotušę. Iš tiesų tai rimtas darbas, kurį turi atlikti profesionalai per artimiausius dvejus metus.
– Aš dalyvavau svarstant Karalių pilies atstatymo klausimą „Amberkanto“ klube. Atkreipiau dėmesį į siūlymą atstatyti Karalių rūmus kaip kažkokį prekybinį pramoginį centrą. Ar neišeis taip, kad gausime kažkokį Nesselbergo analogą?
– Ši analogija nepriimtina, Statant Nesselbeko restoraną nebuvo keliamas istorinis uždavinys. Mūsų atveju tai turi būti rimtas darbas – labai reikšmingo ir visam pasauliui žinomo objekto atstatymas, atliekamas moksliniu pagrindu.
– Borisai, pagal tradiciją aš prašau savo pašnekovų palinkėti ko nors kaliningradiečiams.
Daug gerai apmokamų darbo vietų, patogaus miesto miestiečiams su turtingu kultūriniu gyvenimu, geros, prieinamos modernios medicinos, laisvo kelio į centrinę Rusiją ir Europą.
Nuotraukoje: Borisas Bartfeldas, Rusijos rašytojų sąjungos regioninės organizacijos pirmininkas, „Manifesto 2024, Kaliningradas – Kantas – Kenigsbergas” autorius.
2012.09.04
