Architektais ir projektuotojai, ruošiantys miestų projektus, dar dažnai naudojasi patikrintu, bet pasenusiu nusistatymu, vis dar stiprūs stereotipai dangos parinkimo kriterijuose.
Manoma, kad vandeniui laidi danga yra tik biri (t. y. nesurištos natūralaus akmens skaldelės, žvyro dangos, skalda, žalioji danga, vėja), kuri yra nepatogi taikyti, nes byra ant kietų dangų. Dažnai net nesiūlomas naudoti vandeniui laidus grindinys (trinkelės su fiksuotu laidžiu užpildu), nes manoma, kad tai yra labai brangu. Tiesa yra tokia, kad laidaus grindinio kvadratinio metro kaina (kartu su darbų sąnaudomis), praktiškai nesiskiria nuo kokybiškų trinkelių kainos.
Praūžusi audra užliejo purvu Kauno gatves, per kaitrą nudžiūvo mažo miestelio liepos… Apie tai buvo plačiai rašyta spaudoje, išsakyta daug nuomonių komentaruose, ieškota kaltų. Tokių dviejų skirtingų reiškinių sukeltų problemų šaknys yra ten pat – neteisingai parinktos naudojamos miestuose dangos. Didžioji dalis miestų ir miestelių yra tiesiog „užbetonuota“, parinktos vandeniui nelaidžios dangos. Keičiantis klimato sąlygoms, Lietuvoje sparčiai populiarėja modernios dangos.
Kol Lietuvos didmiesčių savivaldybių planuotojai ir architektai suka galvas, kaip „teisingai“ pasitikti klimato kaitos iššūkius, grupelė Šiaulių miesto gyventojų parodė sektiną pavyzdį, kaip vykdyti Klimato kaitos programą savo kieme. Šiauliečius suvienijo bendras kiemas, bendros kiemo problemos (palijus lietui, kieme telkšojo balos, purvas nešėsi į namus). Nelaukdami, kol savivaldybė išasfaltuos, kieme kaimynai nutarė pakloti vandeniui laidų grindinį. Pasitelkus UAB Progressus group inžinerinį sprendinį, kiemo renovacija buvo atlikta UAB Lamija lėšomis ir vietos gyventojų jėgomis. Kadangi vandeniui laidus grindinys (dar vadinamas akmens kilimas, akmens kelias) montuojamas lengvai, kiemas įrengtas buvo labai greitai.
Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas numato, kad turi būti įrengiamos vandeniui (lietaus) laidžios dangos, kurios lengvai valdo didelius kritulių kiekius, turėtų būti naudojamos kietosios dangos, kurios ne tik atsparios šalčiui ar kitiems atmosferos poveikiams, bet ir laidžios vandeniui.
Į tvarių lietaus vandens tvarkymo sprendimų paiešką turi įsitraukti savivaldybės, kurios turėtų skatinti aplinkai palankių plėtros sprendimų pasirinkimą, darantį minimalią įtaką planuojamos teritorijos gamtiniam hidrologiniam režimui. Tinkamai atliekant parengiamuosius darbus, pasirinkus tinkamas medžiagas, sistemas, pasitelkiant į pagalbą moderniąsias technologijas, galima sumažinti centralizuotai surenkamo paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo, pasiekti, kad miestuose sumažėtų vamzdynų.
Patikrintą lietui laidžią sistemą siūlo Progressus Group UAB. Vandenį praleidžianti danga užtikrina vandens pralaidumą (priklauso nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300 l/ha*s, tai mažiausiai apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270 l/ha*s).
Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo. „Daug metų parduodu vandeniui laidų grindinį ir žinau, kad tik taip galima sumažinti liukų, grotų, ir kitų sovietinių laikų infrastruktūros reliktų kiekį, ypač senamiestyje – siūlo Progressus Group specialistas Nerijus Baltrukonis. Manau tai bus mūsų miestų ir miestelių gatvių dangos ateitis”.
Parengė Nerijus Bakasėnas
2019.09.20; 00:56
