Spauda pranešė, kad per kelerius metus Ūkio ministro Dainiaus Kreivio turtas išaugo nuo 5,4 mln. Lt iki 170 mln. Lt. Ministras praturtėjimo neneigia, jo nepaaiškina ir jį praturtinusių sandorių nepateisina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos deklaracijoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ministrui galėtų būti pradėta byla pagal Prezidentės pasiūlytas Baudžiamojo kodekso pataisas ir konfiskuotas turtas, kurio įsigijimo teisėtumas neįrodytas. Tačiau Seimo priimtas įstatymas užtikrino, kad per du dešimtmečius neaiškiai praturtėję pareigūnai ir iš jų turtą gavę giminaičiai gali nebijoti atsakomybės: Prezidentės pasiūlytu ir Seime priimtu įstatymu jie yra iš anksto amnestuoti, teigia teisininkas advokatas Kęstutis Čilinskas.
Prezidentės siūlymu Seimas gruodžio mėnesį priėmė nuo 2010 12 11 įsigaliojusį, naują Baudžiamojo kodekso straipsnį – 1891 straipsnį. Jis nustato, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kartu Seimas priėmė naują Baudžiamojo kodekso 723 straipsnį, kuris nustatė, kad nustatomas išplėstinis kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Vadinasi, jei ministras negalėtų teisėtomis pajamomis pagrįsti minėtų milijonų praturtėjimo, tai jo atžvilgiu turėtų būti taikomas Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnis, skiriama bausmė, o po to, jau kaip teistam, būtų taikomas Baudžiamojo kodekso 723 straipsnis, kuris nustatė išplėstinį kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimą valstybės nuosavybėn, teigia K.Čilinskas.
Tačiau, anot teisininko, visi, kas iki šių metų pradžios Nepriklausomoje Lietuvoje praturtėjo iš korupcijos, kontrabandos ar neskaidrių valstybinio turto sandorių, gali būti ramūs. Seimas, priimdamas minėtus naujus straipsnius, nustatė, kad jie taikomi tik dėl tokio turto, kurį asmuo įgis po šio įstatymo įsigaliojimo, t.y., po 2010 12 11.
Pasak K.Čilinsko, jokiais teisiniais motyvais tokio neteisėtai praturtėjusių gelbėjimo negalima pagrįsti. Taisyklė „įstatymas atgal neveikia“ taikoma, kai nusikaltimas buvo baigtas iki įstatymo priėmimo. Gi šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė numatoma už tęstinį nusikaltimą – kai asmuo po 2010 12 11 turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Todėl Seimas turėjo nustatyti baudžiamąją atsakomybę ir išplėstinį konfiskavimą, jei po naujųjų straipsnių įsigaliojimo, t.y., po 2010 12 11, būtų nustatyta, kad pareigūnas disponuoja nepateisinamai dideliu turtu, nesvarbu, kada įgytu.
Dabar gi, teigia K.Čilinskas, politikai nusprendė keistai: nustatė atsakomybę už turėjimą tik tokio nepateisinamo turto, kuris bus neskaidriai įgytas kada nors ateityje. Suprantama, kiekvienas „prisigrobęs“ įrodys, kad neteisėtai praturtėjo iki 2010 12 11 ir neteisėtas praturtėjimas nebus konfiskuojamas. Todėl Prezidentės siūlymu Seimo priimtos pataisos iš tikrųjų yra amnestija – netraukimo atsakomybėn garantija neteisėtai iš oligarchinių sandorių, kontrabandos ir korupcijos praturtėjusiems valdžios atstovams ir kitiems, gyvenantiems iš to praturtėjimo, sako K.Čilinskas.
Nuotraukoje: straipsnio autorius teisininkas Kęstutis Čilinskas.
2011.01.17
