Lietuvos edukologijos universitete (LEU) jau dešimtą vasarą susirenka žmonių iš įvairių šalių, norinčių išmokti lietuvių kalbą ir pažinti Lietuvos kultūrą. Šiemet čia atvyko 62 studentai iš 15 valstybių.
Peng Qiaoyun (kursų organizatorių pavadinta Rūta) iš Kinijos Pekino užsienio studijų universitete (Beijing Foreign Studies University – BFSU) studijuoja rusų kalbą ir literatūrą. Merginą galima kalbinti kinų, rusų, anglų, japonų, latvių kalbomis, o dabar sulauktume jau ir lietuviško atsakymo.
Lietuvių kalbą, kaip pasirenkamąją, ji studijavo vienerius metus savo universitete. Prieš atvykdama į Vilnių, į LEU vykusius lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus, Peng jau žinojo, kad lietuvių kalba yra labai sena, ir daug kalbos specialistų ja domisi. Taip pat ji daug skaitė apie Lietuvą.
Peng buvo susidariusi puikią nuomonę apie Lietuvą, nes jai labai patinka miškai ir ežerai, o Lietuvoje jų yra daug.Tad kinė turėjo puikią progą lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų metu pasimėgauti ir ežerais, ir miškais.
Paklausta, kas jai labiausiai patiko Lietuvoje, Peng tvirtino, kad žmonės. Pasak merginos, čia ji sutiko daug malonių žmonių. Kai Peng pasiklydo netoli geležinkelio stoties su sunkiu bagažu, geraširdžiai žmonės jai padėjo surasti kelią. Viena senyvo amžiaus ponia palydėjo Peng iki tos vietos, kur jai reikėjo, neleisdama jaunai panelei klaidžioti nepažįstamomis Vilniaus gatvėmis.
„Ėjome toli beveik penkiolika minučių. Aš negaliu įsivaizduoti, kaip būčiau išsivertusi be jos pagalbos. Tuo metu net neturėjau Vilniaus žemėlapio ir bijojau kalbėti lietuviškai su nepažįstamaisiais. Bet su nuoširdžių Lietuvos žmonių pagalba viskas pasisekė puikiai“, – sako ji. Todėl paklausta, kaip apibūdintų lietuvių tautą, kinė neabejotinai atsakė, kad lietuviai – nuoširdūs.
Į kursus Peng atvyko keliomis dienomis anksčiau, todėl apsistojo pas lietuvius Vilniuje. Mergina teigia, kad Milda ir jos tėtis Saulius, kurių namuose ji gyveno būdama Lietuvoje, yra puikūs žmonės. „Sauliaus duktė Faustina buvo pirmasis žmogus, su kuriuo galėjau praktikuotis kalbėdama lietuviškai. Mergaitei – 4 metai. Ji kalba tik lietuviškai, todėl aš privalėjau kalbėti lietuvių kalba. Prisimenu, kai namuose likome tik dviese, ji atėjo į kambarį ieškoti tėvo, tačiau Sauliaus nebuvo namuose. Faustina pradėjo verkti, aš ėmiau nerimauti ir bandžiau ją paguosti kalbėdama lietuviškai. Nesitikėjau, kad galiu kalbėti lietuviškai tokioje sudėtingoje situacijoje, kai reikia paguosti mažą vaiką. Mes puikiai praleidome laiką“, – pasakoja LEU lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyvė iš Pekino.
Gerų žodžių kinė negaili ir lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizatorei, Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovei, LEU dėstytojai Vilmai Leonavičienei ir visai jos komandai, prisidėjusiai prie kursų sėkmės. „Vilma man padėjo ne tik su medžiaga, kurią reikėjo skaityti, bet ir spręsti bendrabutyje iškilusias problemas. Birutė, viena iš Vilmos komandos narių, mane nusivedė į poezijos skaitymus ir pristatė šiuolaikinius lietuvių poetus. Visi šie žmonės yra tikrai labai nuoširdūs. Noriu pasakyti, kad esu jiems labai dėkinga“, – sako studentė iš Kinijos.
Paprašyta palyginti Lietuvą su savo gimtąja šalimi, Peng atsakė, kad Kinija yra didelė šalis, kurioje gyvena daug žmonių. „Gyvenu Pekine. Norėdama gauti Lietuvos vizą, užtrukau keturias valandas, kol nuvykau iš universiteto į ambasadą ir atgal. Kai atvykau į Lietuvą ir sužinojau, kad galiu nuvykti į Rygą iš Vilniaus per tiek pat valandų, man buvo šokas“, – teigia mergina.
Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose, kurie vyko LEU, Peng studijavo B1 lygio klasėje. Pasak merginos, sunkiausia dalis jai buvo žodynas. „Aš turiu būti labai atsargi ir stengtis nesupainioti lietuvių kalbos su latvių. Latvių kalbos mokėjimas gali padėti, nes lietuvių ir latvių kalbų gramatikos yra tikrai panašios, tačiau tai gali būti ir kliūtis išmokti lietuvių kalbą. Mat žodžiai atrodo tokie patys. Jei aš atsipalaiduoju, tada viskas būna blogai. O ištarti raidę „e“ kartais būna tikrai sudėtinga“, – sako ji ir priduria, kad lietuvių kalba yra labai graži.
Peng ir toliau norėtų mokytis šios kalbos. O labiausiai jai patiko dainos, kurių mokėsi per pamokas. „Tikrai buvo labai smagu, kai mes visi kartu dainuodavome klasėje“, – prisimena ji.
Kinė Lietuvoje susipažino ir su šios šalies nacionaline virtuve. „Ragavau cepelinų, šakočio ir šaltibarščių. Man jie labai patiko, todėl vieną kartą bendrabutyje nusprendžiau jų paruošti. Man puikiai pavyko. Jais pavaišinau savo klasės draugus. Visi buvo patenkinti“, – džiugesio neslepia studentė iš Kinijos, Lietuvoje gavusi Rūtos vardą.
Pirmą kartą į mūsų šalį atvykstantiems draugams Peng rekomenduotų vykti į Lietuvos kaimą. „Prisimenu naktį, kurią mes praleidome mediniame name, miške. Buvo tikrai gražu. Manau, kad gamtovaizdis Lietuvoje yra tiesiog fantastiškas“, – sako ji.
Intensyvūs lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai LEU iš užsienio atvykstantiems bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams tradiciškai rengiami nuo 2004-ųjų. Tai puiki galimybė skleisti lietuvybę: atvykstantys studentai mokomi lietuvių kalbos, skleidžiama žinia apie Lietuvą, jos kultūrą, kalbą ir papročius.
Šiais laikais, kai susiformavusi nuomonė, kad emigracija vyksta tik viena kryptimi (iš Lietuvos), o lietuviai mokosi tik svetimų kalbų ir papročių užsienio šalyse, galima pasidžiaugti, jog vyksta ir kitokie procesai. Į LEU kasmet atvyksta būrys studentų iš įvairių šalių, norinčių išmokti lietuvių kalbą ir pažinti Lietuvos kultūrą.
Indrės Vaitkevičiūtės nuotraukose: Peng Qiaoyun (kursų organizatorių pavadinta Rūta) iš Kinijos Pekino užsienio studijų universiteto (Beijing Foreign Studies University – BFSU) su studentėmis – kolegėmis.
2015.09.16; 05:30
