Įstatymo projektas dėl vardų ir pavardžių rašymo – ant Seimo narių darbo stalo


Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Socialdemokratų partijos lyderis Seimo narys Gintautas Paluckas ketvirtadienį ketina pateikti Seimui vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
 
Socialdemokratų parengtame įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, užsieniečių pavardės, jei jos yra lotyniško pagrindo, perrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, jei jos ne lotyniško pagrindo rašmenimis, – perrašomi lietuviškai transkribuojant.
 
Be to, Lietuvos tautinių mažumų atstovai galėtų pateikę prašymą savo vardus ir pavardes perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, remiantis tos tautinės mažumos kalbos taisyklėmis.
 
Pasak projekto rengėjų, įstatymo projektas įveda užsieniečio kategoriją, į kurią patenka užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Įvertindami, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens identiteto ženklas, užsienio valstybių piliečių vardai ir pavardės, kurių originalus dokumento šaltinis rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis, į asmens tapatybės dokumentus ir civilinės būklės aktus būtų nurašoma paraidžiui.
 
Asmenų vardai ir pavardės dokumento šaltiniuose įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus pagal siūlomą reguliavimą būtų perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal Vyriausybės patvirtintas Vardų ir pavardžių rašymo taisykles. Tais atvejais, kai dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus siūloma nurašyti įrašus lotyniško pagrindo rašmenimis. Asmens prašymu visi dokumentų šaltinio įrašai galėtų būti nurašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ir asmenų sutuoktiniams bei jų vaikams.
 
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė

Siūloma, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, asmens prašymu būtų perrašomi šio įstatymo nustatyta tvarka.
 
Jeigu Seimas priimtų siūlomą įstatymą, Vyriausybė turėtų parengti ir patvirtinti Vardų ir pavardžių rašymo taisykles.
 
Šiuo metu galioja 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
 
Šis nutarimas nenumato situacijos, kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes, taip pat ir galimybės tokių asmenų pavardes jų pasirinkimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.10; 07:04
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.