Evelina Dobrovolska. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Gegužės 1-ąją įsigalioja Seimo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, kuris nustato naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles.
Pagal įstatymą, vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
Kaip pažymi naujų nuostatų iniciatoriai, įstatymas padės spręsti mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose. Išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Dėl vardų ir pavadžių keitimo, kaip ir iki šiol, reikės kreiptis į savivaldybių civilinės metrikacijos skyrius.
Apie pokyčius Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras pasiteiravo teisingumo ministrės ir Seimo narės Evelinos Dobrovolskos.
– Gerbiama ministre, kuo Lietuvai svarbus šio įstatymo įsigaliojimas?
Iki šiol Lietuvoje negaliojo joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, o esamas (ne įstatymo lygmens) teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nebuvo pakankamas asmenų pareikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti. Per tą laiką tik teismai užpildydavo teisinę spragą ir priimdavo būtinus sprendimus dėl asmenvardžių rašymo.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Įsigaliojus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui, bus pašalintos teisinio reguliavimo spragos, dėl kurių asmenys savo asmenvardžių negalėjo rašyti originalia forma ar šeimos negalėjo turėti vienodos pavardės ir dėl to patirdavo rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, o teisę į asmenvardį kiekvieną kartą buvo priversti įgyvendinti teismo keliu.
Taigi asmuo administracine tvarka galės įgyvendinti savo teisę turėti asmenvardį, kuris būdingas jo tautiniam vardynui, sutuoktiniai, taip pat jų vaikai galės turėti vienodai užrašytą pavardę, o asmuo, turintis dvigubą pilietybę, galės turėti vienodus asmenvardžius tapatybės dokumentuose.
– Kaip šis sprendimas palengvins Lietuvos teismų darbą?
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019−2021 metais buvo priimta virš 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su q, x ar w raidėmis arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad, esant užsienio elementui (pvz., asmenys naudojasi ES judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbina užsienyje, sudaro santuoką), asmenvardžio teisė nusveria valstybinės kalbos apsaugos tikslą. Visais kitais atvejais teismai vertina situacijas individualiai, pavyzdžiui, atsižvelgia į asmens ar šeimos etninę kilmę, tautybę. Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos teismai tiesiogiai vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kuri reikalauja, pavyzdžiui, užtikrinti šeimos teisę į vienodą asmenvardžio užrašymą, atsižvelgti į gyventojų registro apyvartoje jau esančius asmenvardžius, kurie yra užrašyti ne pagal kalbos taisykles ar naudojant lotynišką raidyną ir pan.
Taigi teismai galės koncentruotis į sudėtingų bylų tyrimą.
– Kaip mūsų šalies pilietis galės pasikeisti vardą ir pavardę? Kokius pagrindinius veiksmus turės atlikti?
Pareiškėjas dėl asmenvardžių pakeitimo galės kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą tiesiogiai arba per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą, ar prašymą pateikti registruotu paštu ar per kurjerį. Kaip ir iki šiol, keičiant nepilnamečio vaiko asmenvardžius, turės būti pateikiamas vieno iš tėvų rašytinis sutikimas, taip pat vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.
Priklausomai nuo asmenvardžio keitimo pagrindo, sprendimą dėl asmenvardžių pakeitimo priims arba pati civilinės metrikacijos įstaiga, arba bus reikalingas Teisingumo ministerijos leidimas. Pačiam asmeniui nereikės kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl leidimo, civilinės metrikacijos įstaiga dokumentus dėl asmenvardžių keitimo pati siųs Teisingumo ministerijai. Vardo ir pavardės pakeitimą įregistruos civilinės metrikacijos įstaiga, kuri apie pakeitimą ir informuos pareiškėją.
Asmenvardžių keitimo tvarka ir sąlygos nustatytos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse. Detalus vardo ir pavardės keitimo paslaugos aprašymas ir nuorodos į teikiamų paslaugų aprašymą taip pat skelbiami savivaldybių administracijų internetiniuose puslapiuose.
– Kokie konkrečiai dokumentai, kai bus siekiama pasikeisti vardą ir pavardę, bus laikomi dokumento šaltiniais?
Kaip ir nurodyta įstatyme, dokumento šaltiniu laikomi Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ir išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ar civilinės būklės akto įrašą liudijantis dokumentas, teismo sprendimas, t. y. tie dokumentai, iš kurių bus nurašomas ar perrašomas asmens vardas ar pavardė.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jeigu asmuo norės pasikeisti savo pavardę į sutuoktinio ar tėvų ar kitų protėvių pavardę, dokumento šaltiniais bus laikomi šių asmenų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ar civilinės būklės aktų įrašus liudijantys dokumentai, įrodantys, kad sutuoktinis ar tėvai ar protėvis turi ar turėjo pageidaujamą pavardę, jeigu tokių duomenų nėra Gyventojų registre.
Jeigu asmuo įgijo asmenvardžius užsienio valstybėje – bus reikalingi dokumentai, pagrindžiantys, kad pavardė buvo pakeista užsienio valstybėje. Pastebėtina, kad Vyriausybės nutarime nustatoma, jog, keičiant pavardę į protėvių, turėjusių kitos valstybės pilietybę, pavardę ir norint ją užrašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis, neturėtų būti remiamasi dokumentais, išduotais ne lietuvių kalba ne Lietuvos valstybingumo laikotarpiais.
– Kuriems asmenims, siekiantiems dokumentuose pakeisti vardą ir pavardę į nelietuvišką formą, bus svarbu deklaruoti tautybę, kaip ją galės pasirinkti?
Š. m. balandžio 14 d. Seimas priėmė Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. Įstatyme nustatyta, kad asmuo duomenis apie tautybę civilinės būklės aktų įrašuose galės keisti ar papildyti šiuos įrašus duomenimis apie tautybę tik, jeigu norės pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę, o nepilnamečio vaiko duomenys apie tautybę galės būti keičiami tik į tėvų tautybę.
Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taigi, jeigu asmuo pageidaus savo asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis (be diakritinių ženklų), motyvuodamas tuo, kad jis yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis, visų pirma, kita negu lietuvių tautybė turės būti nurodyta Gyventojų registre. Nebus reikalaujama, kad Gyventojų registre būtų nurodyta vaikų tautybė – rašant vaikų asmenvardžius bus sprendžiama pagal tėvų tautybę.
Duomenys apie tautybę bus keičiami gimimo įraše, taip pat iš jo išbraukiami ar šis įrašas šiais duomenimis galės būti papildytas. Jeigu duomenys apie tautybę buvo įrašyti santuokos ar santuokos nutraukimo įrašuose, šiuose įrašuose duomenys bus keičiami tik asmeniui pageidaujant, o nuo rugsėjo į santuokos ar santuokos nutraukimo įrašus duomenys apie tautybę nebus rašomi. Duomenys apie tautybę bus keičiami civilinės metrikacijos įstaigose, pateikiant prašymą pakeisti, ištaisyti ar papildyti civilinės būklės aktą.
Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai lotyniškos abėcėlės rašmenimis galės rašyti tik jų tautinio vardyno vardus ir jie turės būti rašomi pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles. Taigi vardas Vilnius negalės būti užrašytas Wilnius, arba varde negalės būti įrašyta x, jeigu tokios raidės tos tautinės kalbos abėcėlėje nėra.
Lietuvių kalbos išdavystė
Antradienį pratęstoje Seimo sesijoje parlamentarai po svarstymo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui.
Po svarstymo dokumentą palaikė 83 Seimo nariai, prieš buvo 29, susilaikė 7 parlamentarai. Jo laukia dar viena – galutinė priėmimo stadija. Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus įstatymą, dokumentuose galėtų atsirasti W, X, Q raidės, tačiau nebūtų diakritinių ženklų.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nustatytos išimtys užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis.
Projektas numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Remdama projektą teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pateikė naujausią statistiką: 2020 metais teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius, 2021 metais patenkinti 45 prašymai, šiuos metus pasitikome su neišnagrinėta 21 byla.
„Projektas nenumato nieko naujo, ko neturėtume praktikoje. Jau šiandien teismai leidžia rašyti tas 3 raides, tiek tuos darinius, kurie nebūdingi lietuvių kalbai. (…) Tokie įrašai jau yra gyventojų registre, nekilnojamojo turto registre“, – sakė E. Dobrovolska.
Vertindama įstatymo projektą Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė sakė, kad tai „valstybės pagarbos ženklas tautinėms mažumoms“. Kunigas Robertas Grigas – tarp tų, kurie reikalauja nedarkyti lietuvių kalbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, įstatymo projektas nėra tobulas, o labiau kompromisinis, bet jis svarbus ne tik užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet ir Lietuvoje per amžius gyvenantiems kitų tautybių žmonėms.
Tuo metu Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis tvirtino, kad reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris pasakytų, ar šis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Mitingas, kurio dalyviai reikalauja apginti lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai Seimo narių vertybinės pozicijos parodymo diena, tai yra konstitucinių vertybių paliudijimo diena. Mano įsitikinimu, dabartinės mūsų abėcėlės nereikia pildyti, „turtinti“, – tvirtino projektą kritikavęs Seimo narys Stasys Tumėnas.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą inicijavo 70 parlamentarų dar 2017 metais.
Alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas jau daugiau nebebus svarstomas Seime. Antradienį parlamentarai pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui jį atmesti.
Šiame projekte buvo numatyta galimybė vardus ir pavardes papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Tokį siūlymą sukritikavusi teisingumo ministrė E. Dobrovolska sakė, kad įrašas kitame puslapyje – tai nėra kompromisas, tai butaforija, nes tai būtų neoficialus įrašas.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenininkai dar kartą perspėjo Seimą negriauti Valstybinės kalbos konstitucinio statuso
Lietuvos Respublikos Seimui ruošiantis sausio 11 d. svarstyti asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose įstatymo projektus, visuomeninės organizacijos dar kartą perspėjo Seimą nepriešinti visuomenės ir negriauti Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso.
„Jei būtų pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto palaikomam projektui XIIIP-535 (2), tai sudarytų prielaidas Lietuvos visuomenės susipriešinimui. Šio projekto nuostatos diskriminuotų Lietuvos piliečius tautybės pagrindu žmogaus teisių požiūriu: jis pažeistų Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises, nes jie savo asmenvardžių savais rašmenimis dokumente vis tiek negalėtų turėti. Tam mūsų Konstitucijoje ir įtvirtinta valstybinė kalba, kad visų tautybių žmonių galimybes suvienodintų“, – teigia pareiškimo autoriai.
Apie lietuvių kalbai iškilusius pavojus pasakoja kalbininkas Kazimieras Garšva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenininkai ragina Seimą pritarti alternatyviam projektui XIIIP-471, kuris, pasak jų, labiausiai atitinka „Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos ir visų Lietuvoje gyvenančių tautų interesams“ ir primena, kad projektu XIIIP-471 siūloma asmenvardį valstybine lietuvių kalba išlaikyti pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o Lietuvos piliečiui pageidaujant asmenvardžio įrašo kita kalba, sudaryti sąlygas jį įrašyti kitame asmens dokumento puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.
Pareiškimą pasirašė Asociacija „Talka kalbai ir Tautai“, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija, Lietuvių etninės kultūros draugija ir 40 žinomų visuomenininkų.
Sausio 10 d. Seimo nariams pareiškimus, raginančius nepažeist Valstybinės lietuvių kalbos statuso, atskirai išsiuntė Asociacija „Talka kalbai ir tautai“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybė.
Visuomenininkai, atkreipdami Seimo narų dėmesį į tai, kad projektas Nr. XIIIP-535(2), prieštarauja konstituciniam LR valstybinės lietuvių kalbos statusui, LR Konstitucinio Teismo (KT) nutarimams bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadoms, siūlo palaikyti alternatyvų projektą XIIIP-471.
„Projektu Nr. XIIIP-471 siūloma asmenvardį rašyti valstybine lietuvių kalba pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o kitame asmens dokumento puslapyje Lietuvos piliečiui pageidaujant leisti įrašyti asmenvardį ir kitomis kalbomis. Šis projektas atitinka bemaž 70 000 piliečių parašais Seimui įstatymo leidybos iniciatyvos teisę oficialiai teiktą piliečių siūlymą ir neprieštarauja konstituciniam LR valstybinės lietuvių kalbos statusui bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadoms. Svarbiausia – atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, nes neskirsto Lietuvos piliečių pagal tautybę ar pilietybės įgijimo būdą, atmeta bet kokias užuominas į praeityje buvusių Lietuvos okupacijų teisėtumą, nekelia grėsmės Lietuvos žemių vientisumui. Tokia praktika yra jau pasiteisinusi, nes jau 25 metus sėkmingai veikia kaimyninėje Latvijoje“, – sako Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius.
Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
M. Karalius primena, kad dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“.
„Siūlymas remtis įrašais protėvių turėtuose dokumentuose reiškia, kad siūloma pripažinti Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos okupacinių valdžių išduotus dokumentus, o tai žeidžia valstybės savigarbą, todėl yra nepriimta tarptautinėje praktikoje. Visus nelietuviškus įrašus asmens dokumentuose galėjo padaryti tik okupacinės valdžios, nes įrašai tarpukario Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose buvo daromi valstybine lietuvių kalba.
Taigi, asmenvardžių rašymas nelietuviškomis raidėmis niekaip nepasitarnautų Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimui, nes pagarba Lietuvos valstybingumui ir kovotojams už jį neleidžia „atkurti“ lenkiškų įrašų, remiantis 1920-1939 m. Lenkijos okupacinės valdžios išduotais dokumentais Vilniaus krašte, o kitokių lenkiškų įrašų oficialiuose valstybiniuose dokumentuose nėra“, – rašoma „Talkos kalbai ir tautai“ pareiškime.
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos ir VLKK Kalbos politikos pakomisijės narė, kalbininkė prof. Laima Kalėdienė stebisi, kad įstatymus dėl asmenvardžių Seimui teikiantis Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas bando ignoruoti VLKK išvadą dėl teikiamų įstatymo projektų:
„Konstitucinis Teismas 2014 m. yra nurodęs, kad be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados negali būti priimtas vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašybą reglamentuojantis įstatymas. VLKK išvada buvo pateikusi du kartus, o 2021 m. trečią kartą vėl pakartojo nurodydama, kad pritariama leidimui paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo tik dviem atvejais, kai: pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba užsienietis įgyja arba atkuria Lietuvos pilietybę. Jokių kitokių išimčių VLKK nenumato“, – sako kalbininkė.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Visuomenininkai ragina Seimo narius prisiminti Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaiką ir prašo, užkardant grėsmę valstybiniam lietuvių kalbos statusui bei Lietuvos Respublikos teritoriniam vientisumui, nepalaikyti projekto XIIIP-535 (2), griaunančio pagrindinio nepriklausomos Lietuvos Respublikos statramsčio Valstybinės lietuvių kalbos Konstitucinį statusą.
Visuomenėje didelį atgarsį turinčius asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektus Seimas numatęs svarstyti sausio 11 d., antradienį, 14.10-14.40 val. Balsavimas dėl projektų darbotvarkėje yra numatytas 16.00–16.50 val.
Tiesioginę Seimo posėdžio transliaciją galima stebėti čia: https://youtu.be/dYm5Vj5lzdU
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Socialdemokratų partijos lyderis Seimo narys Gintautas Paluckas ketvirtadienį ketina pateikti Seimui vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
Socialdemokratų parengtame įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, užsieniečių pavardės, jei jos yra lotyniško pagrindo, perrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, jei jos ne lotyniško pagrindo rašmenimis, – perrašomi lietuviškai transkribuojant.
Be to, Lietuvos tautinių mažumų atstovai galėtų pateikę prašymą savo vardus ir pavardes perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, remiantis tos tautinės mažumos kalbos taisyklėmis.
Pasak projekto rengėjų, įstatymo projektas įveda užsieniečio kategoriją, į kurią patenka užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Įvertindami, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens identiteto ženklas, užsienio valstybių piliečių vardai ir pavardės, kurių originalus dokumento šaltinis rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis, į asmens tapatybės dokumentus ir civilinės būklės aktus būtų nurašoma paraidžiui.
Asmenų vardai ir pavardės dokumento šaltiniuose įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus pagal siūlomą reguliavimą būtų perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal Vyriausybės patvirtintas Vardų ir pavardžių rašymo taisykles. Tais atvejais, kai dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus siūloma nurašyti įrašus lotyniško pagrindo rašmenimis. Asmens prašymu visi dokumentų šaltinio įrašai galėtų būti nurašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ir asmenų sutuoktiniams bei jų vaikams.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Siūloma, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, asmens prašymu būtų perrašomi šio įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu Seimas priimtų siūlomą įstatymą, Vyriausybė turėtų parengti ir patvirtinti Vardų ir pavardžių rašymo taisykles.
Šiuo metu galioja 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
Šis nutarimas nenumato situacijos, kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes, taip pat ir galimybės tokių asmenų pavardes jų pasirinkimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Man atrodo, kad dabar, kai dokumentuose ketinama įteisinti pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis, reikėtų prisiminti ir sąvoką politinis subinlaižis. Pagrindinio šios sąvokos žodžio, kaip aiškina žodynas.lt, reikšmė tokia: subinlaižis, – ė: kas pataikauja, padlaižiauja. Jis baisus subinlaižis: kiekvienam aukštesniam nori įsiteikti.
Pavardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis, kaip sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ne Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, o politikų reikalas. Norėčiau ministro paklausti: kokių politikų? Jeigu tų, kuriuos įvardija žodynas.lt – tada taip. Tik pataikūnai politikai gali savintis lietuvių kalbą ir ja prekiauti su kaimyninėmis valstybėmis, prisidengdami, pasak Linkevičiaus, „kažkokia komisijų nuomone“, vengdami politinės atsakomybės.
Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų.
Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas. Dabar, kol Lietuva priklauso ES, poveikio greičiausiai nepajustume, tačiau turime rūpintis ir galvoti apie tolesnę Lietuvos perspektyvą būti stipria ir nepriklausoma valstybe.
Birželio 16 d. 14 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) skubiai sukviestame neeiliniame posėdyje dar kartą pasisakė dėl vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose principų.
VLKK pakartojo jau 2014 m. metų rugsėjo 5 d. išsakytą savo nuomonę, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės). Visais kitais atvejais, komisijos nuomone, turi būti išlaikytas pagrindinis principas „rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.
Stebėjau žurnalistės Ritos Miliūtės ir politine, ir kalbine vadinamą diskusiją dėl kitataučių pavardžių rašymo lietuviškuose pasuose ir stebėjausi paprasčiausiu ir politikų, ir kalbininkų išsisukinėjimu trumpai ir aiškiai nepasakant esmės.
Ši problema yra akivaizdžiai politizuota, bet ją, padėjus pagrindus kai kuriems lietuvių kalbą išdavusiems kalbininkams, pasinaudojusi suteikta galimybe, politizavo ne Lietuva, o mūsų kaimyninė valstybė Lenkija, galbūt irgi kieno nors kurstoma.
Rugsėjo 23-ąją dieną prie Seimo susirinkę Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir "Vilnijos" draugijos sukviesti piketuotojai įteikė atsakingiems valstybės pareigūnams raštą, kuriuo reikalauja gerbti valstybinę kalbą ir jokiais priimamais teisės aktais nepažeisti ją ginančių LR Konstitucijos bei jos naudojimą įtvirtinančių Valstybinės kalbos ir kitų įstatymų nuostatų.
Raštas adresuotas: premjerui Algirdui Butkevičiui, Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui, Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, Teisingumo ministrui Juozui Bernatoriui, Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui ir Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui. Toliau skelbiamas įteikto kreipimosi tekstas.
