Reikalavo ginti valstybinę kalbą


Print

Rugsėjo 23-ąją dieną prie Seimo susirinkę Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir "Vilnijos" draugijos sukviesti piketuotojai įteikė atsakingiems valstybės pareigūnams raštą, kuriuo reikalauja gerbti valstybinę kalbą ir jokiais priimamais teisės aktais nepažeisti ją ginančių LR Konstitucijos bei jos naudojimą įtvirtinančių Valstybinės kalbos ir kitų įstatymų nuostatų.

Raštas adresuotas: premjerui Algirdui Butkevičiui, Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui, Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, Teisingumo ministrui Juozui Bernatoriui, Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui ir Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui. Toliau skelbiamas įteikto kreipimosi tekstas.

2013 metų rugsėjo 23-osios piketo dalyviai ir jų atstovaujamų organizacijų nariai reikalauja Tautinių mažumų įstatymu ir kitais projektais nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitų galiojančių įstatymų nuostatų.

Vyriausybės programoje numatytą spręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose klausimą 1999 m. ir 2009 m. išsprendė Konstitucinis Teismas, pareiškęs jog „Normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių.“ 

Vyriausybės programoje paliestus gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus išsprendė 1939 m. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ir Švietimo ministerijų sudaryta 12 kalbininkų grupė, vėliau Konstitucinis bei kiti teismai, kurių sprendimus reikia vykdyti.

Kelio ženklai, gatvių, vietovių pavadinimai yra susiję su valstybės valdymu, todėl neautentiškos, okupacijų laikotarpiais primestos iškraipytos formos pažeistų mūsų Konstitucijos 10, 14, 17 str., Valstybinės kalbos įstatymo 14, 17, 19, 23 str. ir kitus teisės aktus, kurių įtvirtinamą reguliavimą  2012-02-13 d. patvirtino ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. 

Įžūliai spaudžiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos viceministrei E. Tamošiūnaitei,  Švietimo ir mokslo ministras  pakeitė  2013 metų Lietuvių kalbos ir literatūros brandos  egzaminų programą. Nacionalinis egzaminų centras konstatavo, kad šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa nepasiteisino. LLRA reikalavimu egzamino temos buvo parinktos iš 7 autorių, dėl ko moksleiviai negalėjo tinkamai išreikšti kūrybinės minties, autorių gausa suklaidino dalį rašančiųjų,  jie gaišo ribotą egzamino laiką rinkdami prie temos 7 autorių idėjas ir siužetus.

Nepamatuoti sunkumai užgulė užduočių rengėjus ir vertintojus. Nepasiteisino ir sumažintas rašinio apimties žodžių skaičius. Nepasitenkinimą išsakė Lietuvos moksleivių sąjunga, kuri reikalauja grįžti prie 2012 metų valstybinių egzaminų programos. Kas atsakys už sukeltą sumaištį, už moksleivių klaidinimą? Juk Socialdemokratų partija, nuolaidžiaudama nepagrįstiems lenkų rinkimų akcijos reikalavimams, atsako prieš mokyklą, mokytojus, vaikus ir jų tėvus. 

Iki šiol vis dar galioja palengvintas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimas tautinių mažumų mokykloms. 2013-06-18 d. valstybinės lietuvių kalbos egzaminą suvienodinti įpareigojo ir Vyriausiasis administracinis teismas. Visi moksleiviai yra LR piliečiai, jokių vertinimo išimčių negali būti nei pagal tautybę, nei pagal lytį, nei pagal tikėjimą. Tai yra akivaizdus žmogaus teisių (šiuo atveju moksleivių) pažeidimas. 

Minėtieji teismai priminė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, kurios vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra vienas iš valstybingumo ir piliečių lygiateisiškumo garantijų. Reikalavimą ginti LR valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą jau palaikė 50 000 piliečių. 

Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 str. 3 dalies šeši punktai, 20, 21 str. neleidžia diskriminuoti gyventojų daugumos ir pažeisti savo valstybės įstatymų. Lietuvos  moksleiviai, kurie mokosi mokyklose  dėstomąja lietuvių kalba, yra diskriminuojami dėl palengvinto lietuvių kalbos brandos egzamino vertinimo kitakalbėse mokyklose. Prašome kuo skubiau suvienodinti egzamino vertinimą.

Demokratinėse valstybėse kalbą tvarko kalbininkai, o ne politinės partijos. Neramina, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas patikėtas rengti atvirą polonizaciją vykdančios  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Kultūros viceministrui  Edvard Trusevič.  Valstybinė kalba yra vienas svarbiausių  Lietuvos respublikos valstybingumo ir tautos išlikimo garantų. Nepamirškime Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmojo sakinio: „ LIETUVIŲ TAUTA – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę – išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius…“.

Valdančioji koalicija yra atsakinga prieš buvusias, esamas ir būsimas lietuvių kartas.

Pasirašė:Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, „Vilnijos“ draugija, Lietuvių švietimo draugija "Rytas", Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Lietuvai pagražinti draugija, kitos visuomeninės organizacijos.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.09.23


Prisijunkite prie diskusijos