Sekmadieniniai pamąstymai. Metas žemai nusilenkti tikrai palankus


Print

Man atrodo, kad dabar, kai dokumentuose ketinama įteisinti pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis, reikėtų prisiminti ir sąvoką politinis subinlaižis. Pagrindinio šios sąvokos žodžio, kaip aiškina žodynas.lt, reikšmė tokia: subinlaižis, – ė: kas pataikauja, padlaižiauja. Jis baisus subinlaižis: kiekvienam aukštesniam nori įsiteikti.

Pavardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis, kaip sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ne Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, o politikų reikalas. Norėčiau ministro paklausti: kokių politikų? Jeigu tų, kuriuos įvardija žodynas.lt – tada taip. Tik pataikūnai politikai gali savintis lietuvių kalbą ir ja prekiauti su kaimyninėmis valstybėmis, prisidengdami, pasak Linkevičiaus, „kažkokia komisijų nuomone“, vengdami politinės atsakomybės.

Kas tas aukštesnis, kuriam per visą nepriklausomybės laikotarpį nori įsiteikti politikai pataikūnai? Kaip sakoma, ir arkliui aišku – strateginis partneris, iki šiol neatsiprašęs už Vilniaus krašto okupaciją, dėl ko iš esmės ir srebiame šią dvigubos V košę.

Metas žemai nusilenkti, net atsiklaupti tikrai palankus. Politikai pataikūnai turbūt labai apsidžiaugtų, jeigu jų politinis sprendimas sutaptų su naujojo Lenkijos prezidento Andžėjaus Dudos vizitu į Lietuvą. Gal paspartėtų visokių tiltų į Lenkiją statybos, ypač jeigu pažadėtumėm artimiausiu metu priimti politinį sprendimą ir dėl gatvių dvigubų lentelių įteisinimo, juo labiau, kad de facto jos seniai įteisintos.

Ir lenkiškas mokyklas reikėtų patvarkyti taip, kad vaikams nereikėtų mokytis nei lietuvių kalbos, nei literatūros, nei istorijos. Tik tiek. Ir Lietuvos – Lenkijos santykiai vėl klestėtų, kaip Valdo Adamkaus laikais. Iki naujų reikalavimų.

O nevieningą Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kuri jau grubiai įžeidinėjama, nes vis dėlto nepadarė aiškaus politinio sprendimo ir politikų neapsaugojo nuo politinės atsakomybės (būtent to iš jos buvo ir tikimasi, ir reikalaujama), derėtų išvaikyti, nes to reikalauja Rimvydas Valatka, durniais išvadinęs visą tautą.

Kalbininkas prof. Vitas Labutis dalyvavo Kalbos komisijos svarstyme dėl pavardžių rašymo dokumentuose ir apie tai jis papasakojo birželio 17 d. Seime vykusioje konferencijoje „Kūryba ant skustuvo ašmenų“.

Balsavimas buvo toks, kad iki šiol neaišku, kokia išvada, – sakė profesorius. Faktiškai buvo balsuota taip: nepritariam prašymui rašyti pavardes pasuose nelietuviškai. Tačiau dar šiandien nebuvo paskelbtas internete galutinis rezultatas. Galutinis rezultatas, galimas daiktas, bus kitas, nes pirmininkė ir jos pavaduotoja sakė, kad reikia paredaguoti Seimo pateiktą variantą ir jam pritarti. Gal penki ar keturi žmonės išėjo, nelaukę balsavimo pabaigos. Tie žmonės iš Vilniaus universiteto lietuvių kalbos katedros. Tie žmonės išėjo su akademiku Bonifacu Stundžia. Gal jie turėjo egzaminą? Dabar galima pagalvoti: tie, kurie išėjo, balsavo už tai, kad reikia pritarti… Kojom balsavo. Štai tokie dalykai dedasi. Seimo nariai dar gali pareikalauti, kad būtų balsuojama iš naujo, – stebėjosi prof. Labutis Seime vykusioje konferencijoje „Kūryba ant skustuvo ašmenų“.

Tai gal ne veltui kritikuojama Valstybinė lietuvių kalbos komisija? Gal ir ji politikuoja, ko neturėtų daryti? Spaudimas didžiulis. Ir kalbininkams, ir Seimo nariams, ir visuomenei, iš kurios tyčiojasi visokie černiauskai ir valatkos. Šį kartą jie nepaisys nieko: nei Konstitucijos, nei tų žmonių, kurie nelinkę žemintis. Politikos apžvalgininkas Kastytis Stalioraitis („Replika po VLKK sprendimo dėl asmenvardžių rašymo“, slaptai.lt) tikisi, kad gal Prezidentė neleis padlaižiauti. Aš tokios vilties neturiu, nes, manau, šia tema kitaip būtų kalbėjęs užsienio reikalų ministras Linkevičius.

XXX

Dabar noriu sugrįžti į Seimo Konstitucijos salę, kur vyko konferencija „Kūryba ant skustuvo ašmenų“. Štai ką šia skaudžia tema kalbėjo Seimo narys Povilas Gylys:

Vyksta rimtas procesas. Aš matau jį kaip neteisinį. Ir tautą žeminantį. Keturioliktas Konstitucijos straipsnis aiškiai sako: valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Kalbos pagrindas –  abėcėlė. Čia kalbama apie abėcėlės keitimą ir tuo pačiu Konstitucijos straipsnio laužymą. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad dalis politikų nori įtikti kitoms jėgoms, taip pat ir išorės, tikėdamiesi, kad jie tokiu būdu užsitarnaus kažką. Aš, kaip buvęs užsienio politikoje, aktyviai dalyvaujantis viešajame gyvenime galiu pasakyti, kad nuolaidos naudos neduoda. Pataikavimas niekada nepasiteisina. Jeigu mes nepaisom orumo (čia ne dėl kelių raidžių, čia žymiai daugiau), tai tokiu atveju mus perlenkia, perlaužia.

Aš manau, kad Seime yra pakankamai daug žmonių, kurie tą supranta. Beje, gal labiau dešinieji, mažiau liberalios jėgos, kurių yra visose partijose. Ketvirtadienį gali būti Seimo darbotvarkėje šis klausimas. Profesorių pasirašytą raštą aš skaičiau. Visa širdimi palaikau. Gerai, kai inteligentija rašo, reikalauja, apie save primena. Konstitucijos 14 straipsnis neleidžia žemintis. Mes siūlom kompromisinį variantą, t.y. Seimo nario Valentino Stundžio variantą. Pavardes rašome pase lietuvių kalba pirmame lape, kituose puslapiuose gali būti pavardė užrašyta ir originalo kalba. Džentelmeniškas pasiūlymas. Bet Gediminas Kirkilas – nežinau net kaip jį pavadinti… Tokį elgesį aš vadinu komprudorinės klasės elgesiu. Nori įtikti kažkokiom išorės jėgoms. Mes visi tam turime pasipriešinti. Manau, kad Seime bus didelė opozicija, didelė kova.

Iš kitos pusės, po antklode vyksta bandymai pasipriešinimo židinius prigesinti. Su manim niekas nekalba, nes žino mano poziciją, bet kai kuriuos bando įtikinti: na kas čia tokio, raidelę pakeisti. O iš tiesų – tai žymiai gilesni procesai. Mes lietuvių kalbą išsaugojome anais laikais. Kai universitetuose norėjo įvesti rusų kalbą, buvau tada jaunas, prisimenu profesūros reakciją – tyli, rūsti, neigiama. Totaliai neigiama.

Šiandien mes einam nuolaidų keliu, ir tos nuolaidos yra labai reikšmingos. Mano supratimu, tai ne raidelės, tai Konstitucijos laužymas ir mūsų orumo pažeminimas. Kompromisinis Stundžio variantas – tikrai džentelmeniškas. Laukiam spaudimo iš visuomenės.   

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.

2015.06.21; 06:46


Prisijunkite prie diskusijos