Ketvirtadienį Klaipėdos universiteto aikštėje vyks Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kovinės vėliavos įteikimo ceremonija. Jos metu Lietuvos Respublikai prisieks rugpjūčio 1-ąją Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione tarnybą pradėję nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.
Prieš tai Klaipėdos Marijos taikos karalienės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios.
Kariuomenėje dalinio kovinė vėliava turi ypatingą reikšmę, ji yra svarbiausias dalinio atpažinimo ženklas, kuris įpareigoja karius susitelkti ir vieningai kovoti tėvynės – labui. Tai simbolis, prieš kurį kariai prisiekia savo šaliai, kurį gerbia, vertina ir akylai saugo.
Brigados „Žemaitija“ vėliavoje, kuri sukurta laikantis istorinių Lietuvos kariuomenės tradicijų, dominuojanti žalia spalva simbolizuoja Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgas, jos fone – sidabrinis grifonas, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus herbo skydo figūra, simbolizuojanti istorinį karinių tradicijų tęstinumą. Dešinėje grifono rankoje laikomas sidabrinis kalavijas, kairėje – raudoname skyde vaizduojamas juodas lokys, simbolizuojantis Žemaitiją ir jos karių kovingumą.
„Vardan laisvės ir didvyrių žemės!“ – tokį šūkį pasirinko po daugiau nei dešimtmečio Klaipėdoje atkurta motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“, kuri suformuota sujungus du Sausumos pajėgų batalionus: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną.
Šiuo metu brigadai priklauso apie 1 tūkst. 500 karių, ateityje skaičius turėtų siekti 2 tūkst. Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ vadovauja pulkininkas leitenantas Artūras Radvilas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.08.17; 07:17
