Kažkas skambina į brokerių firmą ir prisistato Magnolia International Bank and Trust (MIBT) vyriausiuoju valdytoju, pasakoja Forbes apžvalgininkas Harvis Silverheitas. Jis įtikinėja brokerį, kad MIBT – ne Melburno biznio ir technologijų institutas, o bankas, aptarnaujantis dešimtis Šiaurės Amerikos indėnų vyriausybių. „Tarp jų ujamasi gentis, kuri, pasak pašnekovo, turi trilijonus dolerių (Vikipedijoje pasakyta, kad toji gentis išnyko XVIII amžiuje)“, – tęsia autorius.
Taigi tariamas MIBT vadas prašo paskolos – 3 mlrd. dolerių naftotiekio per Sibirą statybai. Jis siūlo užstatą – JAV obligacijų už 5 mlrd. dolerių ir net atsiunčia jų kopijas, bet tvirtina, kad pačių obligacijų pristatyti negali – girdi, jos paslėptos Austrijoje.
Autorius praneša: „Taip jau gavosi, kad brokeris tarnavo FTB informatoriumi po to, kai jį užklupo per aferą su padirbtais prekybiniais automatais. Jis mano, kad ponai iš Magnolia‘os tauškia niekus, bet papasakoja tokią prielaidą savo kuratoriui iš FTB, o tas įsako įrašinėti pokalbius su „vyriausiuoju valdytoju“. Dar prieš perduodant pinigus federalai suima aferistus, pateikia jiems kaltinimus ir pripažįsta kaltais dėl sukčiavimo“.
Kas tai – komedijinio serialo scenelė? Ar paskutinė FTB ir JAV Teisingumo ministerijos naujiena? Pasirodo, antrasis atvejis. Liepos 23 dieną JAV Apeliacinis teismas patvirtino nuosprendį visiems keturiems, nuteistiems šioje byloje. Pirmasis teismo sprendimo sakinys išduoda jo neįprastumą – kalbama apie „sąmokslą siekiant apgaule atimti iš neegzistuojančio investuotojo tris milijardus dolerių“.
Atsakovai gavo po 20 metų kalėjimo – maksimali bausmė, kai kalbama apie galimą 3 mlrd. dolerių praradimą. Bet Apeliacinis teismas suvokė: nebuvo „nei realių nuostolių, nei tikėtinų nuostolių, nei nukentėjusiojo“.
Tad nuosprendis 20 metų – aiškiai neteisėtas sprendimas, mano autorius.
Maža to, apžvalgininko požiūriu, tas teismo procesas – tuščias teismo sistemos darbo laiko ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas: čia ir tyrimas, ir teisminis nagrinėjimas, ir apskundimas. Kiek pinigų iššvaistė federacinė vyriausybė, nežinia.
„Ir vien tam, kad pasodintų už grotų keturis nejaunus žmones (iš kurių vienas invalidas dėl kaulų smegenų ligos) į federacinius kalėjimus, kurie ir taip perpildyti. Tų žmonių išlaikymas kalėjime 20 metų mokesčių mokėtojams kaštuos beveik tris mln. dolerių“, – pažymi autorius.
Apžvalgininkas nerimauja, kodėl niekas iš FTB ar teisėsaugos institucijų bendradarbių nesuvokė sekimo ir tyrimo absurdiškumo? Kuo vadovavosi tie žmonės – rūpinosi JAV saugumu? „O gal rūpinosi savo karjera: kuo daugiau pergalių, tuo aukščiau pakils darbe?“ – samprotauja autorius. O gal federacinė baudžiamosios justicijos sistema paprasčiausiai įsivažiavo, ir niekam neatėjo į galvą užduoti paprasčiausių klausimų?
Šaltinis: Forbes
2013.08.12
