Nerimauja dėl Lietuvos diplomatijos 2024 metais

Įstrigęs susitarimo dėl Lietuvos užsienio politikos rengimo procesas išryškino ne tik skirtingus požiūrius į Kiniją, bet ir tarp valdančiųjų ir opozicinių partijų tvyrantį abipusį nepasitikėjimą. Centro kairei priklausančios jėgos įsitikinusios, kad pastarąją savaitę opozicijos stipriai sukritikuotas juodraštinis susitarimo projektas rodo, kad dešinieji tokius dokumentus bando išnaudoti įtvirtinant pradėtą užsienio politikos kryptį Pekino atžvilgiu.

 

 

Savo ruožtu valdančiųjų gretose taip pat esama nerimo – kaip į Lietuvą pažiūrėtų JAV, Taivanas ar apskritai tarptautinė bendruomenė, jei porinkiminiai pokyčiai Seime indikuotų iniciatyvą atšaukti tai, kas buvo padaryta Taivano ir Kinijos atžvilgiu 2020 m. O to, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas veikiausiai būtų peržiūrėtas, jei laimė nusišypsotų po kelerių metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose, neslepia nė viena pagrindinė opozicinė partija.

 

Partijai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaujantis Saulius Skvernelis pažymi, kad opozicijos pasakytas griežtas ne paskutiniam susitarimo projektui dėl užsienio politikos yra susijęs su įtarimais dėl minėtų konservatorių intencijų – įtvirtinti santykių su Kinija status quo.

 

„Jie nori susitarime įtvirtinti nuostatas ir įtvirtinti de facto tai, kas jau padaryta. Ir tai daro be jokio sutarimo, be jokio bendro dialogo… Vienašališkas sprendimas buvo padarytas ir dabar norima tai gražiai įrašyti į tarppartinį susitarimą. Vėliau jie sakys: žiūrėkite, juk visos politinės partijos pritaria tam, ką mes padarėme prieš kažkiek laiko. Ne, taip tikrai nedaroma“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

 

Iš esmės panašios pozicijos laikosi ir Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas. Jo teigimu, tai, kad opozicijai neįtinkamą užsienio politikos kryptį Kinijos atžvilgiu valdantieji bandė įtvirtinti tarppartiniu susitarimu, rodo projekte sudėliotos formuluotės.

 

„Kalbant apie formuluotes, kurios dedamos į susitarimą – taip, tai yra siekis užkonservuoti status quo, taip pat ir demonizuojant Kiniją, formuojant Rusijos ir Kinijos blogio ašį tam, kad nebūtų jokio kelio atgal diskutuojant, šnekant ir mėginant ieškoti ES strategijos santykių su Kinija kontekste ir galiausiai kažkokių diplomatinių santykių atkūrimo“, – aiškino G. Paluckas.

 

Su tuo, kad „vertybinės užsienio politikos“ rėmuose užduotas Lietuvos politikos tonas Kinijos atžvilgiu tęstųsi, nesutiko nė vienas Eltos kalbintas centro kairei priklausančių partijų atstovas.

 

G. Paluckas nedvejodamas pažymėjo, kad jei po 2024 m. Seimo rinkimų jo atstovaujamai partijai pavyktų su kitomis centro kairės jėgomis suburti valdančiąją koaliciją, posūkis Lietuvos užsienio politikoje dėl Kinijos tikrai būtų. Nebūtų dvejojama ir dėl to, ar nereikėtų svarstyti Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo. Dalis politikų teigia, kad būtent Lietuvoje atidarytos ir Kiniją užrūstinusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo pakeitimas yra raktas į normalesnius Vilniaus ir Pekino santykius.

 

„Tikrai tai nebūtų tabu. Mūsų pozicija dėl Kinijos jau buvo išreikšta“, – sakė G. Paluckas.

 

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis šiuo klausimu buvo dar ryžtingesnis. Jei „valstiečiai“ turėtų galimybę, akcentavo jis, Kiniją supykdęs Taivaniečių atstovybės pavadinimas bematant būtų pakeistas Pekinui labiau tinkamu.

 

„Taivaniečių atstovybės pavadinimas būtų pakeistas, nėra kalbos. Sveikas protas sako, kad šis sprendimas buvo neteisingas ir prieštarauja ES doktrinai Kinijos atžvilgiu. Sprendimą priėmę žmonės žaidžia smėlio dėžėje ir nesugeba iš jos išlipti. Ir tai yra kvaila“, – sakė politikas, pridurdamas, kad supranta, kodėl tokia aštri buvo Kinijos reakcija.

 

„Aš suprantu Kinijos reakciją ir jos reakcijos negalima laikyti neadekvačia, nes mes esame vienintelė ES šalis, kuri taip pasielgė. Akivaizdu, kad jei jie taip nereaguotų, kiltų kitos problemos“, – pridūrė „valstietis“.

 

 

Konservatoriams oponuojančių partijų atstovai sutiko, kad bandymas koreguoti Lietuvos užsienio politiką Kinijos atžvilgiu nebūtų paprastas. Per ketverius metus Lietuvos užsienio politikos linija veikiausiai taps priimtina ir įprasta ne tik Taivanui, bet galbūt ir JAV. Taigi, ryškesnis posūkis gali sukelti nemažai klausimų. O tai nebūtinai prisidės tarptautinėje aplinkoje išlaikant Lietuvos kaip nuoseklios ir patikimos valstybės vaizdinį.

 

„Šiuo atveju mes jau turime problemą ir tos problemos sprendime turi dalyvauti jau trys šalys: Lietuva, Kinija ir Taivanas“, – pastebėjo S. Skvernelis.

 

„Tai bus problema ir bus iššūkis. Todėl kuo ilgiau tęsis tokia radikali ir izoliuojanti diplomatinių santykių politika, tai atitinkamai mes turėsime vis gilesnes pasekmes“, – jam antrino G. Paluckas.

 

Kita vertus, LSDP atstovas, komentuodamas galimas korekcijas, pažymi, kad aptariami pokyčiai nebūtinai būtų labai skausmingi. Pasak G. Palucko, nereikėtų už gryną pinigą priimti konservatorių kalbų apie tai, kokį didelį Vašingtono dėmesį sugebėjo pritraukti Kiniją supykdęs Vilniaus sprendimas dėl Taivaniečių atstovybės. Politikas tvirtina manąs, kad šiuo atžvilgiu Vašingtono dėmesys yra laikinas ir jau šiuo metu blėsta dėl JAV ir Kinijos santykiuose esančios dinamikos. Kitaip tariant, socdemo vertinimu, nereikėtų manyti, kad galimus Lietuvos užsienio politikos pokyčius Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios Lietuvai yra kertinės saugumo atžvilgiu, būtinai priimtų kaip išskirtinai neigiamus.

 

„Matosi įdomi dinamika JAV santykiuose su Kinija: aštrėjantys pareiškimai ir panašiai… Tad tokių tarpininkų kaip Lietuva, kurie kažką garsiau šneka, reikšmė mažės, nes pačios JAV galės pasisakyti“, – tvirtino G. Paluckas.

 

Taigi, opozicijoje tvyrančios nuostatos, kad dabartinė padėtis Lietuvos užsienio politikoje nėra toleruotina ir, kad reikės revizijų, – labai aiški.

„Ieškoti išeities iš situacijos, į kurią konservatoriai įstūmė tarpvalstybinius Lietuvos ir Kinijos santykius, reikės. Ar tą darys ir ar sugebės tai padaryti ši Vyriausybė, ar tai visgi darys kita – tai kitas klausimas. Tačiau tokios įšaldytos situacijos negalime palikti“, – teigė S. Skvernelis.

 

„Mes, aišku, suprantame ir matome visas rizikas, kas yra susiję su atitinkamomis valstybėmis, bet įvardinti ir apklijuoti visokiais epitetais Kiniją ir nebandyti turėti kažkokių civilizuotų santykių dėl iš anksto užbrėžtų ribų, nemanau, kad tai yra protingas dalykas“, – pridūrė ekspremjeras.

 

 

Į skirtingas nuomonių barikadas ruošiant susitarimo projektą dėl užsienio politikos sustoję politikai labai skirtingai žvelgia ne tik į tai, kaip reikėtų vertinti iššūkius, kuriuos kelia Pekinas, bet ir apskritai – kokia yra Kinijos vieta tarptautinėje arenoje. Pavyzdžiui, konservatoriai tvirtina, kad komunistinės Kinijos keliamą grėsmę ir pačią Kiniją reikėtų vertinti tais pačiais ar bent jau panašiais standartais kaip ir Rusiją. Konservatorių atstovai per pastaruosius metus ne kartą įvairiuose formatuose rado progos pažymėti, kad Pekinas siekia sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, tad atitinkamai reikėtų vertinti ir bendravimo bei bendradarbiavimo su Pekinu svarbą.

 

Savo ruožtu opozicijos gretose veikiantys politikai, panašu, Kiniją regi įsiterpusią visai kituose kontūruose. Pirmiausia jie Kiniją mato kaip tarptautinį subjektą, kuris svarbus globalios pasaulio tvarkos balanse. Nepaisant autokratinės valdžios ir agresyvumo, Pekinas, tvirtina opozicija, yra svarbus ir balansuojant Rusijos grėsmę.

 

„Juk reikia įvertinti ES pastangas išardyti Rusijos ir Kinijos draugystę ir taip sumažinti Rusijos agresijos apimtis. Jei šito neįvertinsime arba užimsime poziciją, save izoliuosime nuo kitų veiksnių, tai liktume už borto sprendžiant kitus svarbius klausimus. Ramūs laikais baigėsi, o neramiais laikais mažosios valstybės turi penkis kartus galvoti ir vieną kartą kažką daryti“, – teigė G. Paluckas.

 

Panašios nuomonės yra ir LVŽS pirmininkas. Jo teigimu, santykių palaikymas su Kinija yra labai svarbus Lietuvai itin grėsmingo Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste.

 

„Kinijos stabdymo faktorius ir yra ekonominis bendradarbiavimas su visu demokratiniu pasauliu. Jei to ekonominio bendradarbiavimo nebūtų, mes tikriausiai turėtume kitą realybę tarp Kinijos ir Rusijos. Taigi, šiandien Lietuva elgiasi priešingai, nei reikalauja sveika logika. Jei visi elgtųsi taip, kaip mes, mes turėtume faktą, kad Kinija artėja prie Rusijos. Jai tada neliktų argumentų, kodėl nereikėtų artėti prie Rusijos“, – svarstė R. Karbauskis.

 

Taigi, Lietuva, tęsė G. Paluckas, privalo suprasti, kad siekiant saugumo būtina balansuoti ir, jei reikia, bendrauti su „blogomis valstybėmis“.

„Akivaizdu, kad koncepcija „geriečiai prieš blogiečius“ yra neaktuali, pasaulis išgyvena transformaciją. Reikės bendrauti ir bendradarbiauti tiek su gerais, tiek su nelabai gerais žmonėmis. Tam, kad įgyvendintum Lietuvos nacionalinius interesus, ar platesniu mastu – ES interesus. Kitaip tariant, pasaulio vizija juoda – balta yra atgyvenusi ir pavojinga“, – sakė G. Paluckas.

 

„Reikia skaldyti globalių monstrų bendradarbiavimą per bendrus interesus: per ekonomiką, per bendradarbiavimą dėl globalių iššūkių. Taigi santykiai privalo išlikti daugiasluoksniai. Ir šiuo atžvilgiu kolegos konservatoriai nuo tokio supratimo stengiasi atsiriboti“, – apibendrino socialdemokratas.

 

 

Kelis pastaruosius mėnesius ruošiamas partijų susitarimas dėl užsienio politikos įstrigo. Praėjusią savaitę valdantieji konservatoriai ir opozicinės partijos pateikė itin skirtingus ruošiamo projekto vertinimus. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė tuo metu neslėpė optimizmo, kad jau artimiausiu metu sulauks visų susitarimą ruošiančių politinių partijų pritarimo.

 

Visgi opozicinės partijos šį optimizmą išsklaidė aštria kritika paruoštam susitarimo projektui. Valdančiųjų oponentai, pabrėžę, kad paskutiniame susitarimo projekto variante dominuoja „konservatorių fantazijos“, „miglotos sąvokos“ ir TS-LKD artima ideologija persmelktos nuostatos, pareiškė abejonę, ar tokį dokumentą sutiktų pasirašyti.

 

Opozicijai užkliuvo ne tik, pasak jų, neaiškios ir ideologija persmelktos formuluotės, ilgas ir klampus susitarimo tekstas, bet ir tai, kokios nuostatos įrašytos projektuojamos Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, susitarime pažymima, kad „pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis – autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulinę tvarką, grindžiamą tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu“.

 

Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, taip pat, pažymėjo politikai, klausimų kelia ir įrašytos nuostatos Taivano atžvilgiu. Socialdemokratų manymu, į susitarimo projektą įtraukti teiginiai skamba dviprasmiškai ir nedera su deklaruojamu įsipareigojimu gerbti „vienos Kinijos“ politiką. Kitaip tariant, opozicija įtaria, kad tokiomis nuostatomis valdantieji nori įtvirtinti nemažai kritikos sulaukusį ir Lietuvos bei Kinijos santykius aptemdžiusį sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo.