2009 metais sezono hitu Norvegijoje tapo Bergensbaneno televizijos šou – tiesioginė septynių valandų kelionės traukiniu iš Oslo į Bergeną transliacija, rašo žurnale Time korespondentas Markas Luisas. Televizijos kompanija NRK parodė dar keletą tokio žanro laidų ir sulaukė rekordinių reitingų. Tai buvo penkių dienų kruizo išilgai Norvegijos vakarinių pakrančių, kelionės traukiniu iš Tronheimo į Bodo lydint muzikai, o taip pat „malkų degimo vakaro“ ir mezgimo vakaro transliacijos.
Ši koncepcija praminta „lėtąja televizija“, sakoma straipsnyje. Dabar ji tokia pat neatskiriama šių laikų norvegų kultūros dalis, kaip pasakos apie trolius ir šliaužiojimas bėgančiomis slidėmis. Daugiau kaip 3 mln. iš 5 mln. Norvegijos gyventojų tą ar kitą momentą žiūrėjo minėto kruizo transliaciją. „Malkų degimo vakarą“, taip pat ir keletą valandų žarijų blėsimą stebėjo daugiau kaip 1 mln. žiūrovų.
„Paklauskite norvegų, kodėl jie tai žiūri, ir tikriausiai išgirsite drovų krizenimą kaip vaiko, laimėjusio tėvų uždraustame lošime“, – rašo autorius. „Lėtoji televizija“ stiprina norvegų tikėjimą jų kultūros unikalumu. Įdomu, kad net kitose Skandinavijos šalyse tas žanras neprigijo.
Markas Luisas randa dar vieną paaiškinimą: „Grynai norvegiška neurozė“. Norvegija nevienareikšmiškai vertina savo naftos turtus, ilgėdamasi senovės laikų ir paprastų džiaugsmų.
Laidos daro beveik hipnotizuojantį poveikį, kartais pavojingą, pastebi žurnalistas. Vienas žiūrovas, stebėjęs kruizą, paskambino į televiziją ir pranešė, kad laineryje gaisras. „O iš tikrųjų degė jo virtuvėje“, – patikslina autorius.
Šaltinis: Time
2013.07.12
