Opozicija pasigedo žinių iš energetikos ministro apie derybas su Švedija

Gruodžio 1-osios išvakarėse energetikos viceministrė Inga Žilienė patikino, kad derybos su pagrindine elektros eksportuotoja į Lietuvą – Švedija – vis dar tęsiasi. Visgi, Europos Komisija buvo numačiusi, kad šalys, priklausančios nuo elektros importo, privalo pasirašyti dvišales sutartis iki gruodžio 1 d.

 

Nors kitą savaitę numatomas D. Kreivio ir Švedijos kolegos susitikimas, ar bus paskelbta apie konkrečią valstybių sutartį – neaišku.

 

Kodėl vis dar nepavyko pasiekti susitarimo, viceministrė neatsakė. Nė žodžio apie tai nebuvo girdėti ir iš paties energetikos ministro D. Kreivio, stebisi Seimo opozicija. Politikai atkreipia dėmesį, jog ši situacija išryškina Energetikos ministerijos ir jos vadovo darbo spragas. Visgi, nepaisant kritusių elektros energijos kainų, parlamentarai ragina ministrą nedelsti ir užbaigti derybas su Švedija iki Kalėdų.

 

 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius tikino, kad informacija apie užsitęsusias derybas su švedais jį nustebino – be to, politikui buvo keista tai sužinoti ne iš ministro, bet iš žurnalistų.

 

„Aš tikėjausi, kad tos derybos vyksta sėkmingai. Jeigu ministerija neinformuoja nei Seimo, nei perkelia diskusijos į aukštesnį lygį, tai mes visada suprantame, kad tos derybos vyksta pagal numatytą terminą. Bet paaiškėjo, kad tos derybos iki gruodžio 1 d. sėkmingai nepasibaigė“, – Eltai komentavo demokratas.

 

Užsitęsusios derybos ir tyla iš ministro lūpų rodo, jog D. Kreivys nesugeba valdyti procesų, tvirtina A. Butkevičius.

 

„Ministras apie tai politikų nėra informavęs. Be to, aš energetikos ministrui praktiškai daugiau klausimų neužduodu, dažniau skambinu kai kuriems ministerijos žmonėms, kuriais pasitikiu – dėl apskritai dėl tam tikrų strateginių energetinių projektų įgyvendinimo ateityje. Nes jo, ko paklausi – jis amžinai įsižeidžia“, – nurodė Seimo opozicijos atstovas.

 

„Matau, kad procesų valdymas šitam ministrui yra nesuvokiamas ir nesuprantamas“, – pridūrė jis.

 

Jis pastebėjo, kad didesnį dėmesį ministro darbui šiuo klausimu turėtų skirti ir parlamentinę kontrolę vykdantys komitetai – ypatingai Seimo Ekonomikos komitetas, kuruojantis energetikos sektorių.

 

„Ekonomikos komiteto pirmininko vietoje kiekvienam posėdyje pirmas klausimas – jo (ministro – ELTA) atsiskaitymas, kaip vyksta derybos, kaip jos sekasi. (…) Toks atsipalaidavimas ar nenoras, dėl to, kad tai mūsų ministras… Negalima taip elgtis iš politikų pusės“, – piktinosi parlamentaras.

 

Ekspremjero manymu, derybų su Švedija eigoje matant, kad ne viskas vyksta taip, kaip Vilnius norėtų ar tikėtųsi, energetikos ministrui reikėjo apsvarstyti galimybę į pokalbius įtraukti ir ES lyderius ar atstovus. Pasak A. Butkevičiaus, Lietuva turi gerųjų patirčių, kai į dvišales derybas įsijungus Briuseliui buvo pasiekiamas abejoms pusėms tinkamiausias kompromisas.

 

„Ministras turėjo šitą klausimą iškelti ir Europos reikalų komitete, informuoti, pirmiausiai, premjerę, bet jeigu reikia – ir Seimo pirmininkę, ir perkelti derybas į Briuselį. Ir tą padarius, organizuoti trišales derybas. Briuselyje įsijungtų atsakingas už energetiką Europos Komisijos atstovas ir, manau, tada būtų visai kitame lygyje vykusios derybos ir tas susitarimas gal būtų ir įvykęs“, – aiškino politikas.

 

Nepaisant to, kad rinkoje šiuo metu elektros energijos kaina yra gerokai žemesnė, A. Butkevičius pabrėžė – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, kitais metais elektros kaina sieks daugiau kaip 56 ct/kWh, todėl negalima delsti ir vėlinti susitarimų dėl viršpelnių terminus.

 

„Mes parodome, kad sprendžiame problemas, kai yra tam tikros pasekmės. Šiandien nukrito kainos, reiškiasi, gal nebereikia daryt? Mes turime aiškiai įvardinti problemas, priežastis ir užkirsti kelią ateityje, kad neatsitiktų tam tikras kainų padidėjimas“, – svarstė jis.

Todėl, tęsė jis, D. Kreiviui reikėtų iki Kalėdų finalizuoti derybas su Švedija dėl viršplaninių šios šalies elektros gamintojų pajamų dalinimosi su Lietuva.

 

„Liaudyje sako – iki Kalėdų reikia užbaigti visus darbus“, – nurodė ekspremjeras.

 

 

Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys antrina A. Butkevičiui – anot parlamentaro, politikai ne kartą bandė klausti ir domėtis, kaip sekasi derėtis su švedais. Visgi, pastebėjo jis, dar tik prasidedant pokalbiams su užsienio partneriais buvo akivaizdu, kad tikėtis Lietuvai palankaus rezultato nereikėtų.

 

„Mes tada sakėme – tokia formuluotė, kokia yra įdedama į dokumento tekstą, ji per silpna. Ji neduos to rezultato. Šiandien mes tą ir matome. Ministerija turi prisiimti atsakomybę už tai, ką turi. Jie tikėjosi gera valia sutarti, vadovaujantis bendraeuropiniais interesais – galbūt ir pavyks, bet tai užtruks ilgiau“, – Eltai teigė politikas bei akcentavo, kad dabar Lietuvai belieka „tikėtis geros valios gesto iš švedų, kad jie norės su mumis susitarti ir uždaryti tą klausimą“.

 

Jis tvirtino Europos reikalų komiteto posėdyje klausęs ministro, kaip palaikomi Lietuvos ir Švedijos ryšiai, ar jaučiamos kokios nors indikacijos, kokios pozicijos švedai galėtų laikytis. Tačiau, tęsė V. Gapšys, parlamentarai buvo informuoti tik apie oficialius ambasadorių susitikimus, o ministerijos atstovai negalėjo detalizuoti, kokių sutarties sąlygų partneriai reikalauja.

 

„Oficialiai būdavo pasakoma, kad su ambasadoriumi kažkas kažkur kalbėjosi – tokio lygio susitikimai, kai bandoma apsičiupinėti, bet, natūralu, kad to lygio susitikimuose rezultato nepasieksi, gali tik nusibrėžti tam tikras gaires. Neformaliai tie patys aukštesnio lygio Lietuvos pareigūnai nebedėjo jokių didelių vilčių, nes matė, kad pas švedus ir skaičiavimo metodikos gali būti įvairios“, – konstatavo V. Gapšys.

 

„Kai žinojai, kuo tai gresia, buvo labai aišku, kad gruodžio 1 d. tikėtis, kad mes turėsime kažkokį susitarimą – yra tiesiog naivu“, – teigė jis.

 

Reaguodamas į pokyčius elektros energijos kainų rinkoje, V. Gapšys teigė, jog galime laukti kiek tik norime ir neieškoti sutarimo su švedais. Tačiau, pažymėjo jis, tokiu atveju teks atsisakyti minčių, jog dalį susigrąžintų viršpelnių valstybė galės panaudoti kitų metų gyventojų elektros kainų kompensacijoms.

 

„Mes galime nukelti (terminą – ELTA), kiek norime – tai vadinasi, vartotojams kompensuosime iš savo turimų kitų pinigų, surenkamų iš mokesčių, iš kitų lėšų. (…) Laukti galime kiek norime, bet mums tai kainuoja, kiekviena laukimo diena mums reiškia pinigus“, – akcentavo jis.

 

Paklaustas, ko opozicija imtųsi, jeigu D. Kreiviui nepavyktų sėkmingai užbaigti derybų su švedų partneriais, V. Gapšys svarstė, kad tokiu atveju įsikišti turėtų šalies vadovas. Politikas priminė, jog dar šioje rudens Seimo sesijoje parlamento mažuma rengė interpeliaciją energetikos ministrui, todėl imtis to paties nei būtų galima, nei būtų prasmės.

 

„Jis šią sesiją jau ir taip yra saugus, todėl viskas yra prezidento rankose – pasakyti kas, kur ir kaip turi susidėlioti“, – svarstė jis.

 

„Prezidentas energetikos ministrui ne kartą yra formulavęs užduotis ir sakęs, kad čia jo atsakomybės klausimas. Kadangi prezidentas tame procese taip pat dalyvauja – kai kur tiesiogiai, dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybose, kai kur politiškai veikdamas viduje – jis turėtų užkelti tą kartelę“, – aiškino „darbietis“.

 

ELTA primena, kad dar spalį už energetiką atsakingi ES ministrai patvirtino Europos Komisijos (EK) pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas ir surinktomis lėšomis sumažinti elektros kainas. Ši išlyga aktuali tik dviem ES valstybėms – Lietuvai ir Liuksemburgui.

 

EK taip pat įpareigojo nuo elektros importo priklausančias valstybes ir jos importuotojas pasirašyti dvišales sutartis dėl šių pelnų dalijimosi. Tą Komisija numatė atlikti iki ketvirtadienio, t. y., gruodžio 1 d.

 

Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog reikalaus energetikos ministro Dainiaus Kreivio iš šių derybų „atnešti tam tikrus rezultatus“.

 

„Dėl viršpelnių derybos vyksta. Mes reikalausime ir kitų dalykų iš energetikos ministro, tiek dėl derybų Europos Sąjungos formatu. Šiuo metu intensyviai tebediskutuojama dėl kainų kepurės (dujų kainų lubų – ELTA) ir vis dar egzistuoja tam tikri nesutarimai, numatyti du papildomi posėdžiai energetikos ministrų gruodžio mėnesį, EVT gruodžio viduryje rinksis“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.