Paaiškėjo laikinosios Seimo tyrimų komisijos keliami pagrindiniai klausimai dėl I. Rozovos


Praėjusią savaitę po Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją. Pirmadienį trys komiteto nariai jau kreipėsi į NSGK pirmininką Dainių Gaižauską siūlydami pagrindinius laikinosios Seimo tyrimų komisijos tikslus ir klausimus.  
 
Seimo NSGK nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas ragina nustatyti, „kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su Seimo nare I. Rozova bei galimai kitais Lietuvos politikais, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą“.
 
Taip pat išsiaiškinti, „ar Seimo narės I. Rozovos ir kitų jos atstovaujamos politinės jėgos narių ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, taip pat Rusijos Federacijos diplomatais, nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui“.
 
„Parlamentiniu tyrimu būtina nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė Seimo narė I. Rozova ir kiti jos atstovaujamos politinės jėgos atstovai, siekdami paveikti 2008-2012, 2012-2016 m. bei po 2016 m. Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams”, – rašoma Seimo NSGK narių G. Landsbergio, L. Kasčiūno ir A. Anušausko kreipimesi.
 
Taip pat parlamentinio tyrimo metu būtų prašoma nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie Seimo narę I. Rozovą bei jos atstovaujamą politinę jėgą, jos ryšius ir veiklą pakanka pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės I. Rozovos.
 
NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas. NSGK pirmininko D. Gaižausko teigimu, kartu planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir buvusį komiteto pirmininką Vytautą Baką, kurie seniai iš žvalgybos pažymų žinoję apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, pasak jo, nesiėmė veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui.
 
Seimo pirmininko ketvirtadienį paviešintoje VSD pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su LLRA-KŠS.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.26
 
 
 
print