Prieš gerą dešimtmetį buvo sunku įsivaizduoti, kad didieji vokiečių dienraščiai Rusijos imperijos ir jos komunistinės įpėdinės vykdytą ištisų tautų naikinimo politiką pavadintų genocidu. Spaudoje ir konferencijose buvo piktinamasi„dviejų genocidų teorija”, nors ne taip tūžmingai, kaip tai daro liberalų sąjūdžio žmogus Leonidas Donskis.
Padėtis ėmė keistis po to, kai būsimasis Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas 2008 metais pasirašė Prahos deklaraciją. Vokietijos spaudoje pradėta skelbti publikacijas, kritiškai vertinančias Ribentropo – Molotovo pakto padarinius, vadinamąjį Rusijos antifašizmą, karo nusikaltimus žudant civilius gyventojus, deportuojant ištisas tautas.
Sočio olimpinių žaidynių išvakarėse ir joms vykstant Vokietijos interneto svetainėse gausu antraščių, primenančių prieš 150 metų Rusijos vykdytas čerkesų tautos skerdynes, ištrėmimą, taip pat pasityčiojimą iš didvyriškos Kaukazo tautos pasirenkant olimpinių žaidynių vieta sostinę tautos, kuri taip žiauriai buvo naikinama: „Sočis ir pamiršta čerkesų tauta“, „Sočio nusikaltimas ‒ Putino žaidynės ir čerkesų ištrėmimas“,„Tuo mūšiu baigėsi šimtametis kolonijinis karas“, „Pergalės šventė ant masinių žudynių aukų kapų“, „Sočio žaidynės ‒ likimo ženklas“, „Sočį gaubia genocido šešėlis“, „Sočio žaidynės piktina čerkesus“.
Televizijos kanalo NDR svetainėje viena čerkesų genocidui skirta laida ir pagal ją parengta publikacija pavadinta „Sočio nusikaltimas“.
Aptarinėjama prieš kelis mėnesius išleista Manfredo Quiringo knyga „Pamirštasis genocidas. Sočis ir čerkesų tragedija“. Autorius daug metų dirbo korespondentu Maskvoje, buvusią Sovietų Sąjungą yra išvažinėjęs skersai ir išilgai. Ypač domėjosi įvykiais Kaukazo regione. 2009 m. išleido knygą „Kaukazas ‒ parako statinė“.
Ten, kur vyksta 2014 m. olimpinės žaidynės, kadaise buvo mūšio laukas. Po to tūkstančių tūkstančiai čerkesų buvo išžudyti, šimtai tūkstančių ištremti. Rusijos daliniai prie Sočio 1864 m. surengė iškilmingą pergalės paradą. Naujoje M. Quiringo knygoje supažindinama su jaudinančia čerkesų istorija, aptariamos aktualios šios po visą pasaulį išsibarsčiusios stautos problemos, čerkesų pastangos, kad pasaulis prisimintų ir rpripažintų šį genocidą, kritiškai vertinamas tragiškų įvykių nutylėjimas Vladimiro Putino istorijos politikoje.
Čerkesai nuogąsavo, kad gali pasitvirtinti žiniasklaidoje praslydusi informacija, jog į olimpinių žaidynių atidarymo programą ketinama įtraukti minėtąjį 1864 metų pergalės paradą, kurio dalyviai vilkėtų tų įvykių kostiumus. Užklausos į organizacinį olimpinių žaidynių komitetą liko be atsako. Camiras Žukovas, Maskvoje gyvenantis čerkesų aktyvistas, teigė, jog toks „kostiumų šou“ būtų tautos paniekinimas“. „Tai būtų pergalės šventimas ant masinių žudynių kapaviečių. Įsivaizduokime, koks triukšmas kiltų, jeigu neonaciai surengtų paradą Osvencime/Aušvice.“
Timuras Shogenas, 1963 m. Ankaroje gimęs Europos čerkesų federacijos pirmininko pavaduotojas, bando vaizdžiai paaiškinti, kaip jis šiomis dienomis jaučiasi: „Įsivaizduokite prie medžio pririštą žmogų, kuriam užkimšta burna, nupjauti vokai, ir jis turi žiūrėti, kaip ant jo šeimos kapo švenčiamas smagus vakarėlis. O to vakarėlio organizatoriai yra palikuonys tų, kuriems tenka atsakomybė už tai, kad dėl jų kaltės žuvo pririštojo prie medžio šeima.“
Timirui Shogenui nėra lengva matyti, kaip milijonų čerkesų istorinė Tėvynė tampa naujosios Rusijos demonstravimo arena. Jiems tai yra gedulo ir atminimo vieta.
Bet, pasak Timuro Shogeno, „olimpinio fakelo šviesoje galbūt vis dėlto išryškės šiek tiek iki šiol slepiamos tiesos".
Jau atrodė, lyg sudėtinga ir jaudinanti čerkesų istorija galutinai nugrimzdo praeitin. Bet, pasak čerkesų istoriko Samiro Chotko, atsirado žmogus, kuris pamirštą čerkesų tautą ir jos istoriją vėl prikėlė iš užmaršties – „surengdamas žiemos olimpines žaidynes Sočyje, Vladimiras Putinas regioninę problemą iškėlė į tarptautinį lygį“, – kalbėjo istorikas.
Hamburgo etnografijos muziejuje Sočio olimpiados proga buvo atidaryta paroda „Čerkesai – vėjų nublokšti“. Ekspozicija primena raitelių tautą, daug metų simbolizavusią Kaukazo kultūrą. Muziejaus direktorius Wulfas Köpke pasakoja, kaip prieš keletą metų lankydamasis Sočyje, jis išgirdo istorijų, kurių klausantis jam iš siaubo plaukai pasišiaušdavo. Moteris, lydėjusi svečius iš Vokietijos per būsimų žaidynių teritoriją, tada pasakė: „Na, aišku, tie čerkesai. Juk mes norėjome atnešti jiems civilizaciją. Jie to nenorėjo, tada mes turėjome juos užmušti.“
Vokietijoje gyvenantis Čerkesų kultūros draugijos atstovas Omaras-FaroukasTamzokas į Sočį, kur taip negailestingai elgiamasi su gamta ir istorija, žvelgia pesimistiškai ir sutrikęs. Vis dėlto jis mano, jog Sočio žaidynės, kaip ir pilietinis karas Sirijoje, iš kurio daugelis čerkesų norėtų grįžti į istorinę savo Tėvynę Kaukaze, yra „likimo ženklas“. F.Tamzokas tikisi, jog abu šie įvykiai galėtų suteikti impulsą atgaivinti jo tautos, „kuri dar turi galimybę užimti savo vietą tautų bendrijoje, tautinį sąmoningumą“.
Turkijoje gyvenantis čerkasų kilmės inžinierius Özgüras Aktekinas įsitikinęs, jog „Putinas, pasirinkdamas Sočį, čerkesų sąjūdžiui suteikė naujos dinamikos“.
Beje, Turkijoje prie Rusijos generalinio konsulato Stambule ir kitų įstaigų jau kelintas mėnuo vyksta protesto demonstracijos. Vasario 2 d. priek konsulato susirinko keli šimtai tautiniais rūbais pasipuošusių čerkesų, plevėsavo čerkesų vėliavos. Demonstracija siekta viešai skelbti „tiesą apie Sočį“. Plakatuose ir pasisakymuose Sočio olimpinės žaidynės buvo lyginamos su 1936 metų vasaros olimpinėmis žaidynėmis nacistinėje Vokietijoje.
Šių olimpinių žaidynių organizatoriai nesitikėjo tokios įvykių raidos. Prieš kelerius metus į trumpai nuskambėjusią čerkesų temą Rusijoje buvo numota ranka kaip į šmeižto kampaniją, sklindančią iš užsienio. Viešojoje Rusijos erdvėje ši tema buvo tabu. Krasnodaro srities čerkesų aktyvistai, drįsę viešai kritikuoti olimpinių žaidynių vietos pasirinkimą, buvo nubausti net žaidynių atidarymo išvakarėse – iš jų buvo atimti kompiuteriai, telefonai ir dokumentai.
Taigi, Rusijos fronte nieko naujo.
P.S. Šiuo adresu galima pasižiūrėti jaudinantį 14 minučių filmuką „Čerkesų genicidas“ su angliškais subtitrais. Pasakojimas vyksta per vaiko atsiminimus.
https://www.youtube.com/watch?v=p2jd-P8UNws
Nuotraukoje: čerkesų protesto akcija Turkijoje prie Rusijos konsulato pastato.
Parengta pagal Vokietijos spaudą.
2014.02.12; 06:15
