Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį Lietuvos partizano A. Kraujelio žūties (genocido) byloje.
Vienintelį gyvą iš keturių kaltinamųjų – Marijoną Misiukonį teismas išteisino, konstatavęs, jog M. Misiukonis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Motyvuodamas tokį savo sprendimą teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra genocido požymių – genocidas vykdomas prieš grupę ar jos dalį žmonių, turint tikslą ją sunaikinti, ir tą kaltininkas turi daryti tyčia.
Teismas nuosprendyje konstatavo, kad šiuo atveju faktinės bylos aplinkybės paneigia tikslo sunaikinti partizaną A. Kraujelį buvimą M. Misiukonio veikoje. Būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M. Misiukonis nesprendė A. Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios įtakos. Byloje nėra ir jokių įrodymų apie tai, kad M. Misiukonis žinojo apie A. Kraujelio priklausymą partizanams, nes duomenų, kad M. Misiukonis būtų rinkęs ar susipažinęs su jau surinkta KGB turėta operatyvine medžiaga apie A. Kraujelį nėra.
Paskelbdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas pasisakė ir apie tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo M. Misiukonio ar kitų šiuo metu jau mirusių kaltinamųjų parodymus, kuriuos iš esmės patvirtina ir bylos liudytojos, tiesiogiai dalyvavusios to meto įvykyje, teismui duoti parodymai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė už genocidą bet kuriai politinei grupei priklausančių žmonių atžvilgiu (tuo buvo kaltinamas M. Misiukonis) Lietuvos Respublikoje yra galima tik veikoms, padarytoms po 1998 m. gegužės 6 d., kada įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jame apibrėžiant genocido nusikaltimą pirmą kartą buvo nurodytos dvi žmonių grupės – socialinė ir politinė, kurios nėra numatytos visuotinai pripažintose tarptautinės teisės normose, apibrėžiančiose genocido nusikaltimą.
Taigi teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamos partizano A. Kraujelio žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltinamas M. Misiukonis.
Baudžiamasis kodeksas aiškiai nurodo, kad asmuo atsako tik tuo atveju, kai jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. O tai reiškia, kad ir šiuo aspektu M. Misiukonio baudžiamoji atsakomybė negalima.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Informacijos šaltinis: Panevėžio apygardos teismas.
2014.11.26; 19:32
